Dainininko gedi didžiulis būrys žmonių, tarp kurių – ir žmona, ir judviejų dukra. Be artimųjų į atsisveikinimą nuo sausio 5-osios pietų skubėjo ir D. Čižausko kolegos bei bičiuliai.

Balta velionio urna salėje stovėjo paskendusi baltuose žieduose, šalia – liepsnojančios žvakės, atneštos gėlės, D. Čižausko nuotrauka. Susirinkusieji dainininko gyvenimo akimirkas atsiminė žiūrėdami fotografijų skaidres, skambėjo lyrinės ir linksmesnės muzikanto dainos.

Be šeimos ir giminaičių, vienas pirmųjų atvyko dainininkas Rytis Cicinas. Slogią dieną atlikėjas susilaikė nuo komentarų žiniasklaidai ir nuskubėjo tiesiai į salę.

Netrukus ėmė rinktis ir didesnis žinomų žmonių būrys. Su artimu bičiuliu panoro atsisveikinti kolega Karolis Akulavičius, seserys Irūna ir Ineta Puzaraitės, komikai Mantas Stonkus bei Mantas Katleris, renginių vedėjas Remigijus Žiogas, dainininkai Juozas Butnorius, Sandra Žutautienė, Viktoras Vaikšnoras ir kt. Visi jie paisė artimųjų noro nenešti didelių vainikų ir D. Čižauską pagerbė kukliais baltais gėlių žiedais.

Delfi kalbinta I. Puzaraitė neslėpė, kad ši netektis jai yra labai skaudi.

„Donatas buvo žmogus, kuriam aš patikėjau savo svarbiausią gyvenimo įvykį, tai – mano ir mano vyro vestuvės. Jis buvo mūsų visos šventės vadas. Sakiau, kad daugiau niekam kitam, tik jam patikėsiu mūsų šventę.

Prisiminsiu jį tik pačiais gražiausiais atsiminimais. Labai gaila ir labai sunku šnekėti, nes viskas labai netikėta. Paskutinį kartą Donatą mačiau gruodžio 10 dieną. Mes tiek ilgai abu kalbėjome apie bendrus planus, apie tai, kad dar kartu sudainuosime. Bet mes dar dainuosime“, – liūdnai šyptelėjo ji.

Paskutinį susitikimą su scenos partneriu atsiminė ir jo bičiulis, bendros grupės narys K. Akulavičius. Atlikėjas, kalbėdamas su žurnalistais, nesutramdė ašarų.

„Jis [susitikimas] buvo per Naujus Metus. Mes turėjome nuostabų koncertą. Atsimenu, kaip šiandien, mes taip stipriai apsikabinome... Sakau, Donatai, pailsėk. Grįžkime, pailsėkime, nes laukia nuostabus turas, kurį labai planavome ir laukėme, iš tikrųjų. Jis atsakė, kad, taip, išjungs telefoną, pailsės, apkabins šeimą, pabus ramiai namuose ir kibsime į naujus darbus. Tokie buvo mano paskutiniai žodžiai.

Labai gaila. Gaila tikrai. Jis buvo išskirtinė, stipri asmenybė. Jo tekstai, manau, kiekvienas pasiklausęs sutiks, kad jie buvo be galo stiprūs, nebuvo banalūs. Tas jo talentas... Norisi jį prisiminti tik geruoju. Pasimelskite visi už jo šeimą, kad jie išliktų stiprūs šią sunkią akimirką“, – jautriai kalbėjo jis.

Sunkią minutę komentaru pasidalijo ir J. Butnorius.

„Donatą aš prisimenu tik šviesiai. Visą laiką jis būdavo geros nuotaikos, visą laiką būdavo energingas, entuziastingas ir visada su visais norėdavo bendrauti, ieškodavo draugų. Šiandien salėje girdžiu jo dainas ir dabar galiu pasakyti, kad man teko garbė būti šalia jo, kai jis kūrė „Man nereikia debesų“. Dabar šioje dainoje labai daug girdžiu tai, dėl ko visa tai, ko gero, ir įvyko. Beprotiškai skaudu, nes tai yra bičiulis. Mes gal ir nebuvome labai geri draugai, bet ryšį turėjome. Manau, mes visi, kurie susiję su visu šiuo reikalu, turėjome didelį ryšį.

Mes matėmės gruodžio 9 dieną. Tądien kaip tik koncertavome arenoje Šiauliuose. Tai buvo tikrai entuziastingas, pilnas energijos. Tą patį vakarą mes koncertavome čia, šalia, – Plungėje. Sutikau ir jo žmoną koncerte. Tokia ta paskutinė diena. Labai simbolinis dalykas, kad tą pačią dieną mes su kolega būtent susitikome ir su juo, buvome nuvykę iki jo namų, matėmės ir su jo žmona. Dar nelabai pavyksta suprasti, kas iš tikrųjų įvyko.

Donatą pažinau nuo tada, kai jis atėjo į mūsų „Zuzi records“ šeimą. Bijau sumeluoti, bet tai turbūt buvo prieš 7 metus. Nuo to laiko ir buvome pažįstami. Jis per šį laiką keitėsi, augo, skrido... Atrodė, kad tikrai savo rogėse, bet, pasirodo, norėjo tik dainuoti, o tų visų debesų jam nelabai reikėjo“, – pasakojo grupės „Patruliai“ narys.

I. Puzaraitė su Delfi pasidalijo, kad su D. Čižausku bendravo ne tik darbiniais klausimais, bet ir laiką leisdavo su šeimomis.

„Mano visi prisiminimai, susiję su Donatu, labai šviesūs. Mes kartu turėjome labai daug bendrų darbų, kartu dirbome, bendravome šeimomis ir neturiu nė vieno liūdno atsiminimo.

Mums nereikėjo matytis, kad bendrautume. Mes nuolat palaikėme ryšį, visada susiskambindavome, susirašydavome. Kiekviena nauja Donato daina, prieš jai išeinant, būdavo atsiųsta paklausyti, paklausti nuomonės... Man labai sunku kalbėti, – kylančio graudulio neslėpė Ineta. – Jis buvo menininkas. Donatas buvo menininkas. Jis – labai stipri asmenybė, visada buvo labai linksmas, labai teigiamas, pozityvus, dėl to su juo ir būdavo smagu būti, ir aš nemanau, kad kas nors apie jį gali pasakyti kažkaip kitaip. Toks jis ir buvo. Jei mes bendravome ir darbe, ir šeimomis, vadinasi, tai buvo toks žmogus, su kuriuo norisi būti kartu.“


Ketvirtadienį velionį pagerbė ir R. Žiogas. Žinomas renginių vedėjas antrino, kad Donatas visada buvo teigiamas.

„Visada teigiamas. Žemaitis. Žemaitiškai nusikeikdavo, žemaitiškai pakalbėdavome. Net keista, nes visada ir pasitikdavo, ir išlydėdavo su šypsena. Paskutinį kartą buvome susitikę gruodžio 9 dieną, skambinomės pasikalbėti prieš Kalėdas dėl renginių, jokių užuominų nebuvo, kad kažkas gali nutikti. Keista. Yra keista. Atvažiavome drauge su Gintaru Bendžiumi iš Klaipėdos, visą kelią kalbėjomės, kad tai nesuvokiama, nesuprantame, nežinome, kas dėjosi. Visada žmogus buvo su šypsena“, – kartojo jis.

Remigijus ir Donatas drauge darbavosi kelerius metus ir per visą šį laiką, pasak pašnekovo, atlikėjas buvo itin pareigingas, niekada nesukeldavo bėdų, priešingai – jas išspręsdavo ir mokėdavo nuraminti kitus.

„Jis buvo atsakingas ir, kaip žemaitis, „atsipūtęs“. Atvažiuodavo su šypsena, sakydavo, Žiogai, turime kitą koncertą, truputį vėluosime, o aš iškart imdavau nervintis, bet jis ramindavo, sakydavo, kad viskas bus gerai, pamatysi. Ir visą laiką būdavo gerai. Visą laiką. Sunku dabar apie tai kalbėti ir išsamiau papasakoti apie visas šias situacijas. Turėjau eiti į koncertą sausio 8 dieną Klaipėdoje...“ – nutilo renginių vedėjas.

Palikdamas gedulo namus, trumpu komentaru sutiko pasidalinti ir komikų duetas M. Stonkus bei M. Katleris. Draugų mintis galite išgirsti ir vaizdo įraše, esančiame šio straipsnio viršuje.

M. Stonkus neslėpė, kad žinomi žmonės iš tiesų su savimi gyvenime nešasi ne tik privilegijas, bet ir visuomenės spaudimą. Viešumas, pasak aktoriaus, neretai ne padeda, o kaip tik purvina kasdienybę.

„Aš nelabai ką galiu pakomentuoti iš pagarbos šeimai. <...>. Kalbu ne apie žiniasklaidą, jūs dirbate savo darbą. Turiu omenyje viešumą ir tai, kas į jį susideda, nes yra ir daugiau dedamųjų. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie mėgsta visus tuos viešus dalykus“, – kalbėjo jis.

Šalia stovėjęs M. Katleris panoro pasisakyti apie patį Donatą. Pasak komiko, jis buvo neeilinė asmenybė.

„Tai buvo labai altruistiškas žmogus. Nebuvome mes geriausi draugai, bet tiek, kiek buvome susitikę, jis man paliko didelį įspūdį. Tai – didelis praradimas. Tiems, kurie skaitys šį straipsnį, palinkėsiu stiprybės. Jos reikia, kai būtina pratempti tam tikrus gyvenimo etapus. Pasirūpinkite savimi ir aplinkiniais“, – linkėjo pašnekovas.

Jam antrino ir kolega. „Tegul šis straipsnis įkvepia žmones apkabinti savo artimą, savo brolį, sesę, vyrą, vaiką ir džiaugtis kiekviena diena tol, kol mes esame čia“, – pridūrė M. Stonkus.

Atsisveikinti su velioniu galima gedulo namuose „Žemaitijos gralis“ (A. Jucio g. 3, Plungė).

Sausio 6-ąją, nuo 13 val., numatomas išlydėjimas į Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Šv. Mišios už mirusįjį – nuo 13.30 val.

Urna bus laidojama Plungės Jovaišiškės kaimo kapinėse.

Nuotraukų galerijoje – atsisveikinimas su D. Čižausku:

Žinia apie D. Čižausko mirtį pasiekė pirmadienio popietę. Apie netikėtą jo išėjimą pranešta socialiniuose tinkluose. Skaudžią žinią Delfi patvirtino ir jo kolega K. Akulavičius.

„Noriu pranešti labai liūdną žinią. Mus paliko talentingas, nuostabus tėtis, vyras, mano kolega Donatas Čižauskas... Išliksi mano atmintyje kaip talentingas kūrėjas ir dainininkas. Tavo dainos išliks mūsų visų širdyse. Ilsėkis ramybėje, mano mielas Drauge“, – socialiniuose tinkluose žinute pasidalijo grupės „2 Donatai“ narys.

D. Čižauskas buvo vienas iš populiarios grupės „2 Donatai” narių. Atlikėjas išgarsėjo dalyvavęs projekte „Lietuvos balsas“ 2013-aisiais metais.

2016 metais D. Čižauskas susituokė su mylimąja Ieva, vestuvėse dalyvavo būrys garsenybių, o poros meilės liudininkais tapo Inga ir Arūnas Valinskai, su kuriais atlikėjas bičiuliavosi iki šių dienų.

Šie metai grupei turėjo būti lemtingi, – jie planavo važinėti po Lietuvą su nauju muzikiniu turu, laukė ir didysis koncertas „Žalgirio“ arenoje. Deja, gerbėjai to nebesulauks...

Negana to, Donatas buvo vertinamas ir asmeniškai. Jo kūryba neprasprūdo pro akis lietuviškos muzikos šventės „Aukso lašas 2022“ organizatoriams. Sausį įvyksiančiuose apdovanojimuose D. Čižauskui skirta garbinga nominacija. Kategorijoje „Metų dainų tekstų autorius“ jis varžosi su Inga Jankauskaite, Edgaru Lubiu ir Edgaru Koldaru.

Šios nominacijos nugalėtojas ir visi kiti laureatai paaiškės šių metų sausio 12-ąją dieną.

Gedi ir draugai, ir kolegos

  • I. Valinskienė: norėčiau jį aprėkt, bet galiu tik verkt...

Jau minėtoji Valinskų pora D. Čižausko gyvenime paliko didelį įspaudą. Jie ne tik artimai bičiuliavosi, bet ir buvo dainininko piršliai jo vestuvėse. Negana to, jų kelyje niekada nenustojo skambėti muzika. Tiek Inga, tiek Donatas ja mėgo dalintis ir tarpusavyje.

Pastaruoju metu I. Valinskienė keliavo po didžiąsias Lietuvos arenas, kuriose pasirodė su savo koncertine programa. Pirmiausia į savo gerbėjus atlikėja kreipėsi ypatingu kūriniu – „Du paukščiai“. Šią dainą jai parašė būtent D. Čižauskas.

„Beprotiškai gaila atsisveikinti su scenos kolegomis, ypač jaunais, pilnais energijos ir galėjusiais dovanoti publikai daug savo kūrybos...

D. Čižauskas ne kartą dainavo su I. Valinskiene vienoje scenoje, Inga su vyru Arūnu jo vestuvėse buvo piršliai, o, viešėdamas Valinskų vasarnamyje Kipre, D. Čižauskas parašė Ingai dainą „Du paukščiai“. Šia daina prasidėjo visi Ingos koncertai ką tik pasibaigusiame ture „Meilės muzika“...

Šviesaus skrydžio, mielas Donatai...“ – rašoma I. Valinskienės gerbėjų puslapyje.

Pasibaigus turui, į savo klausytojus kreipėsi ir pati Inga. Savo įraše ji nepamiršo paminėti D. Čižausko.

„Jau sėdžiu tyliai... Tarp Jūsų gėlių puokščių. Saugau iki paskutinės jų akimirkos. Taip saugau ir Jūsų šypsenas, aplodismentus, nuotaiką, tikras akis. Todėl, kad Jūs – mano įkvėpimas, kai pradedu labai savim abejot... Ačiū, kad esat...

Donatas savo arenos jau nebesulauks. Taip norėčiau aprėkt jį šiandien: „Donce!!! Tu galėjai sukurt milijoną dainų ir jas įdainuot savo šarmingu, „smėlingu“ balsu, kurį taip mėgau... Tu galėjai parnešt milijoną džiaugsmo į savo namus, savo mylimiems... Nes tokį Tave ir pažinau: žmogų – šypseną, žmogų – vulkaną, šalia kurio tokios tylenės, kaip aš, tegalėjo pasijaust senomis perekšlėmis... Nebegaliu aprėkt. Galiu tik verkt... Iš nevilties...

Branginkim gyvenimą. Branginkim save jame. O labiausiai branginkim tuos, kuriems patys esame brangūs... Ramybės Tau...“ – rašoma jos žinutėje.

  • I. Stonkuvienė: pavargau nuo beprasmių varžytuvių

Žinia apie grupės „2 Donatai“ nario mirtį sukrėtė ir gerai jį pažinojusią Indrę Stonkuvienę. Televizijos laidų vedėja, socialinių iniciatyvų kūrėja jautrioje žinutėje teigė, kad ši skaudi, ją itin sukrėtusi mirtis leido susimąstyti apie konkurenciją socialiniuose tinkluose ir šiomis dienomis kai kuriuos žmones užplūdusius aršius, kartais žeidžiančius komentatorių pasisakymus.

Šia I. Stonkuvienės žinute, kurią ji sutiko pasidalinti ir su Delfi skaitytojais, pasidalijo kitos nuomonės formuotojos, verslininkės Viktorija Siegel ir Natalija Bunkė.

„Vis tos nepaliaujamos lenktynės ir konkuravimas. Su pašonėje lojančia ir vis kritikuojančia minia: „Ne taip darai, ne taip sakai, kam sakai, ko tyli? Kaip čia šypsaisi? Ko nesišypsai? Kaip atrodai? Išvis, ko čia rodaisi?“ Nepaliaujami kitų žmonių lūkesčiai sumetami konteineriais ant visai nepažįstamų žmonių. Draugo išėjimas buvo paskutinis taškas šiose lenktynėse. Pasitraukiu iš jų.

Pavargau nuo tų beprasmių varžytuvių – kas gražiau, kas geriau. Net šioje akivaizdoje, kai nėra žmogaus, lenktyniaujame, kuriam labiau skauda, kuris labiau išgedės. Dar pataisys tuos, kurie ne taip gedi. Jiems niekada negana. Jie godūs ir pikti. Jie daug geriau žino, kada tau gedėti, liūdėti ir apskritai gyventi.

Tas šaršalynas, tas triukšmas, kurį norisi tiesiog užčiaupti. Pa-ty-lė-kit!!! Tyloje taip gera. Ramu ir saugu. Girdi save. Savo mintis. Jausmus. Deja, bet daugelis ir neranda tos tylos. Viduje taip skauda ir pikta. Tačiau taip jau nutiko. Likome tik mes ir mūsų skausmas. Kaip mes su juo susitvarkysime, priklauso tik nuo mūsų pačių.

Geriau apkabinkime tuos, kas šalia. Paskambinkime ar nusiųskime žinutę, nekaltinę vieni kitų dėl kitų (šiuo atveju) pasirinkimo. Niekas neatsakys kas ir kodėl. Todėl susitelkti reikėtų ir skirti dėmesį savo šeimai, draugams. Gaila, bet ne visi geba ir moka atsiverti. Pasisakyti. Išsikalbėti. Ir, galų gale, priimti pagalbą. Deja, bet taip jau yra.

Nustokime lygintis ir lyginti visus. Nustokime mesti visus į katilą su kažkokiomis nepagrįstomis taisyklėmis. Dar stipriau apkabinu savo vaikus. Dar kartelį priminiau artimiesiems, kad aš juos myliu. Sunku, bet taip jau irgi būna. Nežinau, ar tai praeis... Gal ašarų mažiau bus.

Bet viena žinau. Pasitraukiu iš šitų beprasmių lenktynių. Dar stipriau mylėsiu gyvenimą ir veiklą, kuria užsiimu. Gaila, mielas drauge, kad nematai, kiek žmonių palikai, kuriems iš tikrųjų rūpi ir skauda. Todėl gal vertėtų visiems labiau vertinti žmones. Palaikyti, kol yra tie, kam tie gražūs žodžiai skirti, ir turim, ką palaikyti“, – rašė I. Stonkuvienė.

  • Kiti bičiuliai ir kolegos:

Po skaudžios ir netikėtos žinios užuojautos žinutėmis socialiniuose tinkluose ėmė dalintis ir kiti atlikėjo bičiuliai bei scenos kolegos.

„Kad ir kaip skauda, pasiduoti negalima. Deja...“, – pažymėjo Aušrinė Gerikienė.

„Labai labai liūdna. Lengvos tau kelionės“, – rašė Ineta Puzaraitė-Žvagulienė.

„O Dieve, kas čia vyksta. Ilsėkis ramybėje, Donatėli... Buvo smagu tave pažinti. Visada daug juoko ir smagių istorijų”, – rašė Nijolė Pareigytė.

„Ilsėkis ramybėje“, – trumpa žinute pasidalino N. Bunkė.

Bet mano sparnai nuneš mane į aukštį, kur šildo saulė ir visad giedras dangus…“

Geros kelionės tau, Donatai. Tavo dainos, žodžiai ir nuostabi energija išliks amžinai.

Užuojauta artimiesiems“, – prie pasidalintos bendros nuotraukos rašė Iglė Bernotaitytė.

„Neapsakomai liūdna… Ilsėkis, mielas drauge, ramybėje“, – rašė I. Stonkuvienė.

„Baisu... Didelė užuojauta šeimai. Neseniai kartu dainavome KĖDAINIŲ ARENOJE, palinkėjom vienas kitam gerų švenčių... Jis sirgo angina... Kaip čia taip. Gaila ir skaudu. Ilsėkis ramybėje, Donatai. Buvai talentingas ir paprastas žmogus, tokį tave prisiminsime“, – liūdesiu dalijosi Radži.

Bendra savo ir Donato daina pasidalino ir Žilvinas Žvagulis.

„Užuojauta artimiesiems. Likau sukrėstas dar vienos netekties Lietuvai. Ilsėkis, Donatėli.
Juk tu esi žmogus, kaip ir tavo dainoje“, – rašė Vytenis Partikas.

Atlikėjo žodžiuose – apnuoginta siela

Netikėta atlikėjo netektis sukrėtė visus, kurie nebuvo abejingi šiai asmenybei bei jo kūrybai, o kadaise pasakyti vokalisto žodžiai šiandien skamba dar įtaigiau ir smenga giliai į širdį. „Manau, visi norėtumėme paskraidyti aukštai aukštai tarsi paukščiai, kur nėra debesų, šviečia saulė ir visos problemos lieka už nugaros“, – yra sakęs atlikėjas.

  • Prislėgti pečiai ir žvaigždei keliami reikalavimai

Grupės klausytojai atkreipė dėmesį į naujausią D. Čižausko dainą, kuriai jis kūrė ir muziką, ir žodžius. Kūrinys, pavadinimu „Esu žmogus“, šių dienų kontekste skamba itin jautriai. Ne vienas gerbėjas pripažino, kad, klausant šios dainos, suvirpa širdis.

Grupę „2 Donatai“ dažniausiai įprasta girdėti atliekant linksmus, šokti kviečiančius kūrinius, tačiau pastarasis kūrinys parodė kitą jų pusę. Lyrinė daina turi ir vaizdo klipą, kuris nufilmuotas D. Čižausko gimtinėje – Plungėje.

Kaip buvo rašoma spaudos pranešime, D. Čižauskas prie šio kūrinio rašymo užtruko ilgai – dvejus metus ją gludino, tobulino, kol galiausiai nusprendė, kad laikas pristatyti. Nors tai nėra pirma lyrinė daina grupės repertuare, tačiau kiti kūriniai galiausiai pavirsdavo šokių muzika. O šįkart atlikėjas norėjo, kad taip ir liktų.

„Noriu, kad ši daina skambėtų lyriškai ir rimtai. Noriu, kad mūsų koncertuose žmonės suklustų ir įsiklausytų į žodžius. Daug kas galvoja, kad dainuojame tik linksmas dainas ir esame plevėsos „balių muzikantai“. Bet mes taip pat galime būti rimti, o ypač savo asmeniniuose gyvenimuose“, – anksčiau pripažino D. Čižauskas.

Būtent apie tai buvo kalbama ir naujoje dainoje. Pasak grupės, jokia paslaptis, kad dažnai gerbėjai iš savo mėgstamų atlikėjų tikisi per daug, nors jie, kaip sako Donatas, yra visiškai tokie pat žmonės.

„Aš esu paprastas žmogus. Niekada nenoriu, kad kiti mane įsivaizduotų kitokį, nei esu, niekada nebandau savęs pateikti kitaip, nei yra realiame gyvenime. Visi esame vienodi – visi turime silpnybių, visiems pasitaiko nesėkmių, visi taip pat vaikštome ant šios žemės, – kalbėjo jis. – Tačiau vis tiek kartais galima pajusti spaudimą iš aplinkos, kad jei esi „žvaigždė“, turi elgtis kitaip.“

D. Čižauskas tikino, kad toks spaudimas kartais slėgė pečius. Todėl kūrinyje ir skamba žodžiai: ir aš esu žmogus, neteisk manęs, negi neklydai tu?

„Kai iš tavęs nuolat tikimasi, kad visose situacijose ir gyvenimo atvejuose būsi idealus, pasidaro sunku. Juk mes nė vienas nesame idealus. Dažnai skubame vienas kitam aiškinti, kaip kas turėtų elgtis, tačiau tuomet norisi paklausti: ar to tikiesi tik iš kitų, ar ir pats visada teisingai elgiesi? Bet juk dažniausiai tik kitiems keliame aukštus reikalavimus...“ – jautriai kalbėjo Donatas.

  • Mylėjo ne didmiesčių triukšmą, o ramybę

Minėtam kūrinio klipui buvo pasirinkta Donatui ypatinga vieta – jo gimtoji Plungė, kurioje dainininkas su šeima gyveno iki šiol.

„Labai norėjau nufilmuoti klipą savo gimtajame krašte, kad visi pamatytų, kur gyvenu, ką darau, kad esu paprastas žmogus. Man nereikia didmiesčių, aš galiu gyventi, kurti, dalintis savo darbais ir būdamas čia, savo mieste“, – teigė jis.

LNK laidoje „KK2 penktadienis“ dainininkas taip pat pasakojo, kodėl mėgaujasi gyvenimu atokiau nuo didmiesčių šurmulio. Jis džiaugėsi, kad virto daržovių augintoju: nors ūkis nedidelis, jame net sunoko arbūzai.

„Labai lengva ūkininkauti pas uošvį, kuris turi traktorių. Po koncertų norisi užkąst šparaginių pupelių su acteliu, agurkėlių arba agurkų su česnakais. Pradėjau auginti praėjusiais metais, norėjau turėti savo produktų. Tik šie metai nebuvo arbūzų metai, vos keli sunoko“, – rodė arbūzą į studiją atsinešęs Donatas.

Pas uošvius tvenkiny jis augino ir karpius. „Labai skanu išsitraukt šviežią“, – sakė dainininkas.

  • Šou versle – manipuliacijos ir kaukės

Pristatydamas savo kūrinius Donatas neretai atviraudavo apie šou pasaulį ir tai, kas jame slypi iš tiesų.

„Kalbant apie mus, <...> mes dažnai būname apibūdinami kaip nuoširdūs žemaičiai. Iš pradžių buvo kiek sunkoka suprasti tai, nes naiviai buvome susidarę įspūdį apskritai apie muzikinį pasaulį.

Tačiau dabar tikrai vertiname nuoširdumą, kaip unikalumą. Iš tiesų, užkulisiuose apstu personažų su kaukėmis, kurie dėl vietos po saule, o gal, tiksliau – dėl vietos po lempa scenoje, yra pasiruošę bet kam... Ir kai neišvengiamai susiduri su tokio tipo žmonėmis, tai labai vargina. Todėl džiaugiuosi, kad su Karoliu esame vienos nuomonės ir sutarėme, jog į sceną atėjome tik dėl noro dainuoti, todėl čia būsim tol, kol mūsų klausys niekieno neverčiami, nemanipuliuojami klausytojai...“, – yra atviravęs kūrėjas.

  • Kūrė hitus, bet asmeninėje kūryboje buvo kuklus

Atlikėjui dainų kūrimas visai nebuvo naujiena – jis pats parašė kone visą grupės „2 Donatai“ repertuarą. Tačiau kai kalba pasisukdavo apie asmeninę kūrybą, Donatas yra pripažinęs, kad savo jėgomis jis taip stipriai nepasitiki.

Muzikantas ilgai kaupėsi ir tik prieš metus pagaliau ryžosi įrašyti pirmąją savo solinę dainą, pavadinimu „Tebūnie“. Dėl šio žingsnio atlikėjas ilgai dvejojo, tačiau galiausiai nusprendė palikti viską klausytojų teismui.

„Šioje dainoje galima atrasti visokiausių prasmių. Ji yra apie sudužusią širdį, bet ne meilės prasme. Mes visi turime svajonių, kurios dažnai mums atrodo neįgyvendinamos. Ir, suabejoję savo jėgomis, mes verčiau nusprendžiame jas paleisti, pamiršti ir siekti kitų tikslų.

Man taip būna su dainų rašymu. Atrodo, rašau rašau kelis mėnesius kokį kūrinį ir kai viską baigiu, suprantu, kad jis visgi nepasieks klausytojų. Neišdrįsti dainos išleisti“, – atvirai pasakojo D. Čižauskas.

„Jau ilgą laiką rašau dainas ir savo grupei, ir kitiems atlikėjams. Tačiau dabar pirmą kartą nusprendžiau sudainuoti vienas ir padaryti viską taip, kaip pats noriu. Ir tik klausytojai nuspręs, ar mano širdis bus sudužusi, ar nesudužusi, – kaip kad dainuoju dainoje“, – prieš metus kalbėjo Donatas.

Kūriniui „Tebūnie“ atlikėjas nufilmavo ir žiemišką klipą. Dainininkas tuomet suteikė viltį, kad solinių dainų ateityje gali pasirodyti ir daugiau.

„Šįkart ir muzikos harmonija, ir žodžiai buvo per geri, kad palikčiau dainą stalčiuje. Tačiau vis tiek labai jaudinuosi. Nežinau, kaip klausytojai priims, bet man svarbiausia, kad muzika juos pasiektų. Manau, kad ateityje sulauksite ir daugiau mano kūrybos, tik reikia pagaliau susikaupti ir viską išsitraukti iš stalčiaus“, – viltingai pasakojo D. Čižauskas.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą
Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt pasikalbekime@sidabrinelinija.lt I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val.
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com Atsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt Atsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: laukiam@artimiems.lt Atsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Dalintis
Nuomonės