„Paskutinį kartą gulėjau ligoninėje, kai reikėjo įrodyti, jog esu netinkamas tarnybai tarybinėje armijoje, tačiau tai buvo daugiau simuliacija“, – smagiai pokalbį pradėjęs Tomas prisipažino kur kas rimčiau sirgęs „žvaigždžių“ liga, kurios išgijimo kaina buvo palyginus nedidelė. „Ačiū dievui, jog protingi žmonės laiku „pastatė“ mane į vietą ir tik todėl viskas praėjo be rimtesnių pasekmių – emocijos greitai nurimo, suveikė blaivus protas, baigėsi arogancija ir gyvenimas stojo į savas vėžes…“
…kai prasideda kančia
„Norėčiau turėti savo gydytoją, į kurį prispirtas bėdos galėčiau kreiptis, tačiau kol su sveikata nesiskundžiu - nėra ko savęs erzinti ir ieškoti to, ko nepametęs, – numojo ranka Tomas ir piktokai burnodamas guodėsi, kiek vargsta, kai pas gydytoją reikia vesti vaikus. - Tuomet prasideda kančia – nesuprantu egzistuojančios sveikatos apsaugos sistemos, eilių, erzinančio laukimo prie gydytojo kabineto, slegiančios gydymo įstaigų aplinkos… Ligoninė man blogiau už bet ką ir niekada nenorėčiau ten atsidurti...“
…kai linkęs į putlumą
„Nesu išrankus maistui, o kai kurių produktų nevalgau, nes neskanu. Nepatinka mėsa su grikiais arba makaronais, užtat bulves galiu valgyti ir su tortu“, – smagiai porindamas Tomas prisipažino, jog buvo papuolęs ant dietų bangos. „Turiu kelis papildomus kilogramus ir esu linkęs į putlumą, tačiau nuolat save ribodamas tampi irzlus, piktas, prarandi gyvenimo džiaugsmą, o to daryti tikrai nesiruošiu, – patikino dainininkas. „Nors neneigiu, kad geriausi kulinarai - vyrai… aš gaminti, deja, nemoku. Be to, man kur kas maloniau pamatyti galutinį rezultatą, nei dalyvauti ruošiant maistą“.
…kai šiandien – penktadienis
„Negaliu sportuoti be azarto, tad svorių kilnojimas sporto salėje – ne man, – nusikvatojęs T.Augulis pasakojo apie bičiulius ir krepšinį, varžybas, iškylas ir pirtį. Penktadienis – kaip tėve mūsų – šventas reikalas – žaidžiame krepšinį, einame į pirtį ir jei pamirščiau, kokia savaitės diena, biologinis laikrodis tikrai primintų...“
…kai nejauti „pachmielo“
„Depresija man tai – bloga savijauta po vakarėlio, - sako Tomas. - Tuomet užplūsta pesimizmo banga, pykstu, kad nebegaliu dirbti „pilna koja“, turiu atsigauti prarasdamas brangų laiką. Todėl stengiuosi, kad šviesių dienų būtų gerokai daugiau, nei pagiringų. O kartais pagalvoju: kaip gera būtų, jei per balius alkoholį galėtum pilti į kokią organizme esančią pūslę, kurią po vakarėlio išsitraukęs išmestumei lauk…“ „Tenka prisipažinti, jog rūkymas – tikrai žalingas įprotis, kuris, kaip ir dietos, užplūsta bangomis, – kaltai atsiduso pašnekovas, sukiodamas rankose cigarečių pakelį. Pakelio užtenka dviem trim dienom. Jei kada išgirsiu balsą iš vidaus, jog jau laikas mesti, tada ir žiūrėsim...“
…kai vienatvė – kaip katastrofa
„Vienatvė man – tikra katastrofa. Negaliu vienas net papietauti, – tarsteli Tomas. - Kadangi smagu aplink matyti šaunią kompaniją, o savaitgaliais – bičiulius, aplinkinių dėmesys greičiau malonus nei vargina. Dainininkas neslepia kad, to dėmesio siekęs sąmoningai – norėjo būti populiarus, norėjo būti ant scenos. „Gal pradžioje ne visiškai suvokiau populiarumo pasekmes, tačiau išmokau ir su juo gyventi – vengiu vietų, kur blogai jausčiausi, o ir už skverno, kaip Amerikoje, dar niekas nestvarsto….“
