Visi norintieji su dainininku atsisveikinti buvo kviečiami atvykti sekmadienį per pietus laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“.
Šeima atvykstantiesiems turėjo vos vienintelį prašymą – susilaikyti nuo didelių vainikų ir velionį pagerbti lelijų žiedais.
Prieš kelias dienas tiek savo, tiek tėčio profilyje socialiniame tinkle jo dukra Viktorija paliko širdį virpinantį įrašą.
„Tėvelio nebėra... Baisiausia, ką teko išgirsti gyvenime. Begalinis skausmas, širdis plyšta, žemė slysta iš po kojų...
Tėveli!!! Norisi rėkti, bėgti, apkabinti ir niekada nepaleist...
Mirtis, tai tik atsisveikinimas su kūnu, kuris Tave kankino paskutinius mėnesius siaubingai...
Tavo širdis, Tavo vardas manyje, Tavo nepakartojamas balsas, Meilė dukrytei (taip Tu mane vadindavai), mūsų nuostabūs prisiminimai, mūsų istorija, šypsenos, šilti ir platūs apsikabinimai – visa tai liks manyje... Jaučiu ir žinau, kad visada būsi šalia...
Ilsėkis ramybėje, Tėveli“, – jautriai savo žinutę užbaigė ji.
V. Malinauskas – žymus estrados dainininkas, ilgametis ansamblio „Žvaigždžių kvartetas“ narys, pastaruoju metu scenoje jis pasirodydavo vienas. 1974 metais atliko Baltaragio dainas filme „Velnio nuotaka“.
Prieš keletą metų V. Malinauską buvo galima išvysti ir ne viename TV šou, kuriuose jis dalyvavo ir su garsiais, ir su gerokai jaunesniais kolegomis. Kone kiekvienas tuomet stebėdavosi Viktoro jaunatviškumu.
V. Malinauskas buvo mylimas ne tik scenos kolegų, bet ir moterų. Vyras buvo vedęs triskart. Žiniasklaidoje dainininkas atviravo, jog iki vedybų su trečiąja žmona Elena artimai bendravo dvylika metų. Su antrąja žmona Rita atlikėjas dėl neištikimybės oficialiai išsiskyrė 2005-aisiais, tačiau dar kurį laiką gyveno drauge.
Mirtis sukrėtė ir kolegas, ir talento gerbėjus
Žinomo atlikėjo gedi artimieji, gerbėjai ir kolegos. Pastarieji su Delfi sutiko pasidalinti brangiais prisiminimais apie plačiai šalyje žinomą artistą. Kone kiekvienas iš jų sutiko, kad tokių žmonių, kaip gerbiamas V. Malinauskas, daugiau nebebus.
Prieš keletą metų V. Malinauską buvo galima išvysti ne tik koncertuose, bet ir ne viename televizijos šou, kuriuose jis dalyvavo ir su garsiais, ir su gerokai jaunesniais kolegomis. Šie tuomet stebėjosi Viktoro jaunatviškumu. Viena jų – Gintarė Karaliūnaitė, kartu su dainininku dalyvavusi televiziniame šou „Dainuok mano dainą“.
„Kartu dalyvavome šiame projekte. Jis priklausė elegantiškajai talentų kartai, kuriai priklausė ir Stasys Povilaitis, tokios jau niekada nebebus. Tai buvo džentelmenų vyrų karta, buvo visai kitokia jų kultūra. Bet nesijausdavo to didelio atstumo, kartu ir pajuokaudavome, tačiau niekada nebūdavo peržengiamos jokios ribos.
Tai buvo labai šiltas žmogus, atrodo, kad neįmanoma pasakyti kažką blogo apie jį. Tai buvo didis talentas. Labai gaila. Mano galva, dar ankstoka ši netektis. Paskutinių susitikimų metu net nebūtum pasakęs, kad kažkas ne taip ar kažkas prasčiau su sveikata, jis visada buvo pasitempęs, prisižiūrintis ir rūpinosi savo sveikata. Nesu tiek daug su juo susidūrusi, kiek kiti kolegos, esu šiek tiek jau iš kitos kartos, tačiau įspūdis išliko pats geriausias. Tai žmogus su didžiuliu talentu, disciplina. Labai gaila, kad išeina tokie žmonės, kurie atspindi visai kitą, auksinį laikmetį. Deja, jau taip yra, tenka su tuo susitaikyti, kad visi po truputį išeisime.
Taip pat norisi išreikšti labai didelę užuojautą artimiesiems, ypatingai dukrai, kurią jis mylėjo be galo. Atrodo, kad jis buvo tėtis iš didžiosios raidės. Iš jo gražių pasakojimų galėjai susidaryti įspūdį, kad dukra buvo jo gyvenimo ašis“, – jautriomis mintimis su Delfi dalijosi atlikėja.
Iškilių prisiminimų apie maestro negaili ir Deividas Norvilas-Deivis. Garsus atlikėjas tikina, kad po žinios apie netektį šią dieną jis jaučiasi tarsi nesavas, o ryšį su V. Malinausku jis palaikė iki šiol.
„Jis neseniai pagyrė mano naujausią dainą „Fantastiška diena“. Jis man paskambino ir man tai buvo labai svarbu, nes palaikymo sulaukiau iš tokio žmogaus. Jis pamatė mane ją dainuojant ir pasakė, kad jei būtų jaunesnis, tai tikrai sudainuotų.
Kalbant apie bendrus darbus, scenoje kartu mes, ko gero, paskutinį kartą buvome prieš 10-imt metų – spektaklyje „Paryžiaus katedra“. Jis vaidino kunigą, o aš – Kvazimodą. Iš ten ir kyla daugiausiai prisiminimų. Jis buvo puikus, nuostabus žmogus, visiškas profesionalas. Kaip jis dainuodavo vieną natą, aš iki šiol negaliu pamiršti. Visa partija buvo nereali, bet ta nata buvo kažkas tobulo – jis ją dar dainuoja, o publika, nesulaukusi pabaigos, jau ploja, o jis ją tęsia toliau. Jis buvo visada pasitempęs, disciplinuotas, jokių nemalonių netikėtumų iš jo nesulauksi. Blogų pastabų gal ir būdavo, bet jei jas ir pasakydavo, tai visada taktiškai.
Vienoje šio spektaklio scenoje aš jį smaugdavau ir pamenu, kaip jis kažkada man sako, kad „Deivi, tu šiek tiek ramiau“. Pagalvojau, žinoma, gerai, o jis man paaiškino, kad turi problemų su širdimi, jog ji stimuliuojama aparatu, tačiau niekada iki tol jis nieko nesakė, nė žodžiu neužsiminė apie tai. Aš net nežinojau, kiek seniai tas aparatas jame buvo. Aš tikrai sutrikau, mąsčiau, na, kodėl gi jis anksčiau man nieko nesakė. Tiek laiko kartu scenoje praleista, o jis tiek laiko tylėjo ir kentėjo. Mane tai paveikė, nes tai būdavo gana pavojinga scena.
Jis buvo profesionalas, išlaikęs savo balsą iki pat paskutinių dienų. Tas balsas buvo be defektų iki pat galo. Jis buvo meistras. Šiandien sėdžiu ir negaliu, mintys vis grįžta apie jį, net ir Renatai (atlikėjo žmona Renata Norvilė, – red. past.) sakau, kad be galo gaila, jog tokie artistai išeina. Aišku, kai tokie žmonės mus palieka, mes dažnai susiimame tik po fakto, atrodo, tik tada imame suprasti, kokio talento tai žmogus buvo. O kol gyvas – tarsi užmirštama, kad tokių yra. Neretai tik po mirties visi puola gerbti ir ordinus įteikinėti. Man tas labai nepatinka. Geriau mylėkime ir džiaukimės, kol turime šalia, kol galime vertinti, pasakyti gerą žodį vienas kitam“, – linkėjo dainų kūrėjas.
Liūdesiu šią akimirką dalijosi ir muzikos atlikėjas, tenoras Eimantas Bešėnas.
„Dar vakar klausiausi šio nuostabaus dainininko Baltaragio arijos atlikimo... O šiandien jis išėjo į „šviesias sutemas“, – prisiminimu iš muzikinio filmo „Velnio nuotaka“ dalijosi jis.
Atlikėjas su Delfi sutiko pasidalinti ir platesniu komentaru apie legendinį artistą. Pasak profesionalaus dainininko, V. Malinauskas buvo išskirtinis.
„Viktoras Malinauskas man asmeniškai visuomet kėlė didelį susižavėjimą, jis yra lengvai prilyginamas pasaulinio masto estrados žvaigždėms, tokiems kaip Tom Jones ar Engelbert Huperdinck.
Daugelis mūsų jį matėme kaip estrados Riterį, tačiau didelę vokalinę jėgą bei emocinę įtaigą atlikime turėjęs V. Malinauskas buvo puikus ir miuziklų aktorius. Šis faktas byloja apie itin didelę koncentraciją į savo balso aparato veiklą, jo darbas scenoje buvo itin profesionalus, o kuriami personažai teatre buvo itin gilūs. Staiga, dabar prieš akis, iššoka matyta ištrauka iš spektaklio „Paryžiaus katedra“ ir jo kurtas Frolo personažas. Viktoras buvo itin jautrus menininkas, kuris kūrė su didžiule meile, o tai stipriai atsispindėjo jo kūryboje. Šis jautrios sielos menininkas kurdavo personažus, kurie suvirpindavo kiekvieno širdį.
Dabar lai Maestro balsu gėrisi visi „aukštose sutemose“, – šiltai komentavo E. Bešėnas.
Saksofonistas Juozas Kuraitis neslėpė, kad ir jį paveikė ši netektis, todėl savo socialiniuose tinkluose jis skyrė trumpą, bet jautrią žinutę.
„Labai malonu buvo Tave pažinti ir kartu pagroti, ilsėkis ramybėje, Maestro Viktorai...“ – brūkštelėjo jis.
Liūdna žinia palietė ir šalyje žinomą kunigą Arūną Peškaitį. Pastarasis šiltai bičiuliavosi su auksine lietuvių muzikantų karta, pavyzdžiui, draugystę iki pas mirties palaikė ir su Nelly Paltiniene.
„Mirė dainininkas Viktoras Malinauskas. Gerai jį pažinojau. Priėmė krikštą Bernardinų bažnyčioje... Amžiną atilsį duok mirusiam, Viešpatie!“ – prašė jis.
Feisbuke įrašu, skirtu V. Malinauskui atminti, dalijosi ir Seimo narys Robertas Šarknickas.
„<...> asmeniškai su Viktoru teko kelis kartus bendrauti, tai – aukštos kultūros žmogus, su arogantiškais žmonėmis vengė bendrauti, tiesiog nebūdavo jų aplinkoje. Turėjo neblogą humoro jausmą, o žiūrovus jis dievindavo – taip, kaip žiūrovai jo išskirtinį balsą.
Ačiū jums, mielas Viktorai, už didžiulį indėlį Lietuvos kultūrai!“ – dėkojo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas.
