„Herojai...

Kiekvienas sportininkas savo karjeroje atranda ne vieną ir ne du herojus, kurie tampa pavyzdžiu bei motyvuoja bandyti kelti savo sugebėjimus į aukštumas. Ir tuos savus herojus pagaliau sutinkant gyvai, su jais bendraujant bei bendradarbiaujant, kartais stebuklo burbulas subliūkšta, o kartais tik sustiprėja.

Mano asmeninėje karjeroje tų bliūškimų būta begalė. Su Povilu ir Margarita teko dirbti jau beveik dvi dešimtis metų. Sekant jų sporto pasiekimais, dalyvaujant jų rengiamuose šou, geriant kiekvieną jų patarimą su didžiausiu troškuliu, ta pagarbos kiekybė bei herojų statula spindėjo vis stipriau ir ryškiau. Neslėpsiu, po pastarųjų dienų įvykių, nusivylimas savo herojais slegiantis...

Nuo pat pirmų dienų, pyktis dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje buvo verdančio vandens lygyje. Tai turbūt pirmas karas, mūsų naujoje, laisvos šalies kartoje, kuris jaučiamas tokiu artimu, asmeniniu lygiu. Kai tavo draugai yra bombarduojami ir tu kas rytą atsikėlęs galvoji, ar jie vis dar gyvi... O jie ne tik sugeba tai išgyventi, bet kartu pasinaudoja dailiojo čiuožimo sporto platforma, nesiruošę atvažiuoja į pasaulio čempionatą ir palieka tokią žinutę, kurios nenurašysi ir nenupasakosi jokiais žodžiais... Supratau tuomet – tai yra dar vieni mano herojai.

Kaip kas pasirenka savo gyvenimo kelią, tai yra jų asmeninis reikalas. Kaip Povilas su Margarita nusprendė eiti savo kelią – taip pat jų reikalas. Neturiu teisės jų teisti, bet turiu teisę į savo nuomonę. Dailusis čiuožimas yra sporto šaka, kuri amžinai buvo kupina dramos ant ledo ir jo užkulisiuose. Bet viena yra žodžiai, kita yra veiksmai, kur pastarieji visada skamba garsiau. Ir, deja, veiksmai suskambėjo šįkart kitaip.

Jų pasiekimų Lietuvai paneigti negali niekas, jie buvo, yra ir bus ryškiausia Lietuvos šokių ant ledo pora Lietuvos istorijoje. Bet verčiamas naujas lapas mūsų šalies čiuožimo istorijoje dabar kitoks.

O mes, lietuvis su puse bei kiti likę Lietuvos dailiojo čiuožimo sportininkai, toliau ruošimės naujiems startams, naujam sezonui. Ir sieksime parodyti save kuo stipriausiai ir doriausiai tarptautinėse arenose, garbingai nešdami Lietuvos vardą bei vėliavą ant savo nugarų. Tad neteiskite mūsų bei mūsų sporto vadovų už kelių žmonių veiksmus, kurie būta tiktai jų pasirinkimo. Deja, bet dar vienas burbulas bliūkšta...“ – socialiniame tinkle skelbė jis.

Delfi primena, kad legendinė Lietuvos šokių ant ledo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas į skandalą įsisuko tada, kai paaiškėjo, jog šie ketina pasirodyti Rusijos mieste Sočyje, nepaisant šalies pradėto kruvino karo Ukrainoje. Žinią apie planuojamą šou socialiniuose tinkluose paskelbė projekto sumanytoja, Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka. Netrukus pasirodė ir tai įrodantys įrašai iš ledo arenos.

Lietuvos olimpinis komitetas sako tokio akibrokšto iš sportininkų nesitikėjęs.

„Jie seniai yra baigę karjerą. Nei olimpinis komitetas, nei federacija su jais jokio ryšio neturi. Kaip ir sakiau, negaliu nei jų suprasti, nei pateisinti, nei vertinti. Iš tikrųjų esame šoke“, – teigė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Maskvoje gyvenančiai M. Drobiazko 1992-aisiais išimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas sako, kad dalyvavimas Kremliaus organizuojamame ledo šou yra spjūvis Lietuvai į veidą bei jos vertybes.

„Jei žmogus negerbia tos šalies, kuri jam išimties tvarka padovanojo dovaną – pilietybę, tai, manau, dovanotojas turi teisę diskutuoti ir galvoti, ar nereikėtų teisinio mechanizmo tai dovanai susigrąžinti“, – kalbėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Nors kol kas teisinio pagrindo atimti iš M. Drobiazko pilietybę nėra, tačiau tokią diskusiją palaikytų Švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

„Tapo labai liūdna ir apmaudu. Šie praeityje Lietuvą tikrai garsinę sportininkai buvo pavyzdys mūsų jaunimui, todėl man tikrai nesuprantama ir nepriimtinas toks sprendimas“, – komentavo Jurgita Šiugždinienė.

Karjeros viršūnę M. Drobiazko ir P. Vanagas pasiekė 2000-aisiais, tapę Europos ir pasaulio čempionato bronzos medalininkais. Tais pačiais metais jiedu buvo apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.

M. Drobiazko ir P. Vanagas arčiausiai olimpinės pakilos buvo 2002-aisiais Solt Leik Sityje, kuomet liko penkti. Tai – iki šiol aukščiausias Lietuvos pasiekimas žiemos olimpiadose.

Svarstoma, kad iš sportininkų reikėtų atimti ir valstybinį apdovanojimą.

Paaiškinimo iš sportininkų poros visuomenė nesulaukia. Delfi bandė susisiekti su P. Vanagu, tačiau kol kas to padaryti nepavyko.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)