Sekmadienio popietę socialinius tinklus užplūdo liūdnos žinutės. Kolegos, bičiuliai ar A. Baltakio talento gerbėjai reiškė užuojautą jo šeimai bei artimiesiems.

Tai, kad šalis neteko žinomo poeto bei literatūros kritiko socialiniuose tinkluose paskelbė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.

Apie skaudžią netektį antrino ir jo kolega, poetas bei vertėjas Antanas Jonynas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė taip pat reiškia užuojautą dėl poeto, vertėjo, literatūros kritiko Algimanto Baltakio mirties.

„Šiandien netekome ryškiu poetiniu talentu apdovanoto kūrėjo, kurio skvarbūs tekstai yra išlikę kelių kartų atmintyje. Algimantas Baltakis žavėjo ne tik savąja kūryba, tačiau ir jungė kultūras kaip vertėjas, jo žodžio meistrystė yra ir išliks gyva eilėraščiuose ir dainose, kurias atpažįsta daugelis. Šią sunkią valandą reiškiu užuojautą artimiesiems, kolegoms ir visai literatūrinei bendruomenei“, – sakoma premjerės I. Šimonytės užuojautoje.

A. Baltakis (g. 1930 m.) – gyvasis mūsų literatūros klasikas, poetas, dainų tekstų autorius, literatūros kritikas, vertėjas, redaktorius, priklausantis vadinamajai „trisdešimtųjų metų gimimo“ Lietuvos poetų kartai, kuri, galima sakyti, atgaivino pokario metais nuskurdintą, šiapus „geležinės uždangos“ kurtą lietuvių poeziją.

Tai vienas žinomiausių Lietuvos poetų, išleidęs gausybę poezijos knygų, prisidėjęs prie festivalio „Poezijos pavasaris“ steigimo kartu su bičiuliu poetu Justinu Marcinkevičiumi, pats tapęs šios poezijos šventės laureatu 1966 metais, įvertintas gausybe kitų garbingų apdovanojimų.

A. Baltakio poezijai būdingas nuoširdus lyrizmas, viešas, oratoriškas kalbėjimas čia dera su tyliu įsiklausymu į pasaulį ir save.

Minint 90-mečio jubiliejų, poetas išleido knygą „Skrynelė dvigubu dugnu“, kurioje – eilėraščiai ir tekstai, virtę dainomis.

Kiek anksčiau spaudai platintame pranešime apie naująją knygą pats autorius sakė: „Niekad nemaniau, kad gyvensiu taip ilgai ir savo devyniasdešimtmečiui parengsiu naują knygą. Žinoma, kai eiles rašo tokio amžiaus poetas, jose senatvė – jau ne tik tema, bet ir kažkas daugiau.“

Prieškario Lietuvoje baigęs mokyklą A. Baltakis pasirinko lituanistikos studijas. Universitete jį ir draugus – J. Marcinkevičių, Alfonsą Maldonį – vadindavo trimis muškietininkais. Tiesa, A. Baltakis niekada nemėgo viešų kalbų, todėl nesiveržė į politiką. Ir sakė nesuprantąs politikų susireikšminimo.

Algimantas Baltakis gimė 1930 m. vasario 15 d. Leliūnuose, Utenos rajone.

1954 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1953–1954 m. vadovavo Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijai, redagavo almanachą „Jaunieji“. 1952–1956 m. buvo žurnalo „Tarybinė moteris“ literatūrinis darbuotojas, skyriaus vedėjas, atsakingasis sekretorius. 1956–1990 m. (su dvejų metų pertrauka) dirbo „Pergalės“ (dabar „Metai“) žurnalo redakcijoje: 1956–1957 m. Kritikos skyriaus vedėjas, 1957–1959 m. Prozos ir poezijos skyriaus vedėjas, 1959–1964 m. atsakingasis sekretorius, 1978–1985 m. vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, o 1964–1976 m. ir 1985–1989 m. – vyriausiasis redaktorius. Nuo 1990 m. žurnalo „Metai“ redakcinės kolegijos narys. Jo kūryba dažnai įtraukiama į poezijos rinktines, rinkinius, antalogijas, almanachus, publikuojama spaudoje. 32 knygų autorius, išvertęs ir spaudoje, knygose kartu su kitais vertėjais publikavęs rusų, ukrainų autorių kūrybos. Daugybės dainų tekstų autorius.

Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1955 m.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Dalintis
Nuomonės