Nemaloniai situacijai neliko abejingas neretai aktualiomis temomis pasisakantis režisierius Romas Zabarauskas.

„Kovo 11 proga Seime – deputatės kaltinimai, neva Lietuvoje vyksta „ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija“. Ačiū tiems svečiams, kurie reaguojate, kurie palikote salę.

Kažkodėl mes, LGBT+ žmonės, siekiantys pripažinti Lietuvos piliečių lygybę, nuolat esame verčiami jaustis valstybės priešais.

Ne tik esame diskriminuojami, ne tik turime patys aukoti savo karjeras, svajones ar komfortą dirbdami dėl Lietuvos progreso, bet dar ir sulaukiame tokių akibrokštų, ir plačiosios visuomenės abejingumo jiems. Abejingumo – geriausiu atveju, nes didelė visuomenės dalis pritaria tokiai neapykantai!

Tiesiog trūksta žodžių, bet ačiū puikiai iliustracijai, ką kasdien Lietuvoje išgyvena LGBT+ žmonės, ir kokie dviprasmiški jausmai apima per valstybines šventes“, – pastebėjo jis.

Iškilmingą dieną sutrikdžiusia kalba stebėjosi ir vyrams skirto „L'Officiel“ žurnalo redaktorius, komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis.

„Kai jau pagalvoji, kad ši šalis turi vilčių išbristi iš balanos gadynės, į areną išeina Zita Šličytė.

Gėda. Tiesiog klaikiai gėda“, – feisbuke neslėpė jis.

Neapykanta tokią dieną stebėjosi ir aktorė Elžbieta Latėnaitė.

„Aš šoke. Kovo 11 iškilmės kai kam pasirodė proga apipilti visus lietuvius Kremliaus propaganda. Eilinė proga užsipulti taikius Lietuvos LGBTQ+ žmones. Žmones, kurie (lygiai kaip ir heteroseksualūs), kasdien kovoja vardan mūsų visų šalies gerovės, kuria, stato, šviečia, stiprina ir garsina mūsų visų Lietuvą. Žmones, kurie Lietuvoje vis dar nelaikomi lygiaverčiais ir lygiateisiais piliečiais, nesulaukia net vargano partnerystės įstatymo. Ta kasdienė neapykantos dozė kur ne kur – atlaikoma, įprasta. Bet tokią dieną, kai švenčiame tautos vienybę ir laisvę – tai tiesiog kirtis į paširdžius. Akibrokštas.

LGBTQ+ yra dabar testas mūsų šaliai: ar mes Europa, ar mes Rusija? Ar mes įvairovė, ar jos baimė? Ar mes gerbiame visus, ar tik tuos, kurie telpa į senovinius rėmelius?“ – aktualius klausimus viešai uždavinėjo menininkė.

Savo įrašą aktorė papildė Lietuvos Respublikos Seimo narių sąrašu. E. Latėnaitė į šiuos politikus kreipėsi tiesiogiai ir viliasi iš jų išgirsti aiškią poziciją.

„Signatarų namai, laukiu paaiškinimo ir, tikiuosi, nedelsiant išprašysite lauk Zitą Šličytę. #lgbt #laisvė #partnerystė“, – pridūrė ji.

Savo mintimis socialiniuose tinkluose penktadienį dalijosi ir „Užkalnio žurnalas“ redaktorė, tekstų autorė Fausta Marija Leščiauskaitė.

„Šličytė yra nusikaltėlė. Yra žmonių, kuriems atrodo, kad vogti – nieko tokio. Kad baladoti žmoną – nieko tokio. Taip Šličytei atrodo, jog menkinti žmogų dėl jo seksualinės orientacijos, lyties ar kilmės – nieko tokio. Bet normaliame pasaulyje tai „nieko tokio“ nepasidaro. Jai gali atrodyti kaip tik nori – o laisvas pasaulis sako, kad jos vieta – teisiamųjų suole. Galimai – netgi kalėjime. Paskaitykite Baudžiamąjį kodeksą, aš neišsigalvoju.

Gėda tik už tai, jog padugnė kiša Kudirką – neva, ar tik nenusiviltų Tautiškos giesmės autorius, pamatęs Lietuvą. Jus pamatęs ne tik nusiviltų, Šličyte. Duodu pirštą nukirsti, kad toks šviesus žmogus, prisikėlęs ir jus išgirdęs, tiesiog vėl norėtų numirti.

Na, o komiška tai, kad besispjaudanti boba, kliedinti apie lotyniškų raidžių grėsmę lietuvių kalbai, kirčiuoja blogiau už mano šunis, kurie išvis nekirčiuoja. Taip deformuoja lietuvių kalbos žodžius, kaip jokia lotyniška raidė neturėtų realios ar pritemptos galimybės. Kultiūra (minkšta „l“). Fėsta. Moterìs.

Su švente, tauta. Gera, graži, kilni tauta. Sugebėsime išvėdinti užsilikusią smarvę. Pažiūrėkite, kokia džiaugsmingai didelė dalis Seimo narių parodė, jog tokių nusikalstamų pezesių neklausys. Mums viskas bus gerai“, – brūkštelėjo ji.

Emocijų šventinę dieną po tokio akibrokšto neslėpė ir politikai.

„Po Kovo 11 salėje išpiltų pamazgų į salę sugrįžti nebesinorėjo. Bet tai nesąžininga kitų kalbėtojų, atlikėjų, žmonių, kuriuos šventinę dieną norime pagerbti atžvilgiu.

Pyktis, tamsa, neapykanta gyvena tarp mūsų ir gauna aukščiausias tribūnas. Ir jeigu neatstovėsim laisvės ir pagarbos žmogui idėjų, Putinui net nereikės mūsų užpulti, kad žiaurumas paimtų viršų ir taptume mažąja rusija.

Už šviesą, laisvę, džiaugsmą ir drąsą! Vardan tos“, – kiek pakilesniu tonu dalijosi Aušrinė Armonaitė.

Abejingas neliko ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

„Tai, kas ką tik nuskambėjo Seime Kovo 11-osios salėje, primena, kodėl aš esu Seimo narys ir ką turiu nuveikti. Atsiprašau visų, kurie turėjo to klausytis“, – feisbuke skelbė jis.

Netrukus politikas savo mintį papildė.

„Slūgstant emocijoms po šios dienos Signatarų klubo delegatės išpuolio iš Seimo tribūnos prieš laisvus Lietuvos žmones, privalome apmąstyti vieną paprastą dalyką.

Iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime dalyvavo JAV ambasadorius.

JAV yra strateginė Lietuvos partnerė saugumo ir gynybos srityje.

JAV Lietuvoje iki kovo pabaigos planuoja dislokuoti iki 4 tūkst. karių, o JAV Prezidento administracija ieško galimybių integruoti Lietuvą į NATO priešlėktuvinės gynybos sistemą.

JAV ambasadorius Lietuvoje yra homoseksualus žmogus ir apie tai yra ne kartą pasisakęs viešai.

Šiandien JAV ambasadorius Lietuvoje per ausines verčiamame tekste išgirdo žodį „pederastija“.

Zitos Šličytės kalba nėra žodžio laisvė.

Tai yra neapykantos kurstymas ir grėsmė nacionaliniam saugumui.

Ir nebandykime apsimesti, kad taip nėra, kad ir kaip nemalonu tai būtų“, – pridūrė Laisvės partijos narys.

Dėl šio akibrokšto apgailestavo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš Istorinės Seimo salės.

Mes esame tokie, kokie esame. Turime tokias ydas, kokias turime ir to nepaslėpsi. O ir nereikia.

Vieno žmogaus žodžiai tėra vieno žmogaus žodžiai, jeigu jie neranda atgarsio kituose. Tik nuo mūsų ir nuo mūsų vaikų priklausys, kiek pagarbos tikrai laisvai, nesuvaržytai ir stereotipų nesmaugiamai ateičiai bus mūsų šalyje. Mes jau pasiekėme, kad šviesos šiandieninėje Lietuvoje yra kur kas daugiau nei pagiežos.

Tai mes šiandien ir švenčiame. Šviesą ir laisvę“, – skelbė ji.

Konservatorių frakcijos atstovo, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Mindaugo Lingės nuomone, Z. Šličytę kalbėti parlamento salėje delegavęs Signatarų klubas turėtų atsiprašyti.

„Žodžio laisvė, yra tai, kas yra Kovo 11, bet laisvė neatskiriama nuo atsakomybės.

Zitą Šličytę Seime delegavo kalbėti Signatarų klubas. Klubas turi taip pat prisiimti atsakomybę už jos neapykantos kalbą, kurios metu salę paliko daug signatarų, ambasadorių, įvairioms politinės pusėms atstovaujančių politikų ir kitų minėjimo dalyvių.

Signatarei esu dėkingas už jos balsą atkuriant Nepriklausomybę, bet nepritariu jos priešinančiai ir skaldančiai kalbai Seime.

Nepaisant deguto, šventė per daug brangi, kad būtų aptemdyta. Ypač šiais neramiais laikais. Išlikim susipratę ir nesileiskime skaldomi“, – rašė politikas.

Daugiau apie Seime įvykusį akibrokštą galite skaityti paspaudę čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės