Anaiptol, vakarienės metu šie mitai akimirksniu išsisklaidė: lietuviškų produktų ir vietinių tradicijų įkvėpti, tačiau šiuolaikiškai interpretuoti patiekalai gali tapti aukščiausio lygio šedevrais, nesusileidžiančiais prancūzų, italų ar skandinavų virtuvėms, rašoma organizatorių pranešime spaudai.
Kauno centre esančiame viešbutyje „Radisson“ įsikūręs restoranas švenčia atsinaujinimą. Du potyrius – virtuvę su baru, maistą su gėrimais, ugnį su ledu sujungęs restoranas pristato naują pavadinimą „Two Senses“. Ir skelbia, kad pradeda kurti modernaus lietuviško maisto tradiciją Kaune.
Renginio nepraleido Kristina Kaikarienė su vyru Vygintu, verslininkai Rimantas ir Rasa Stoniai, maisto blogerė ir Julija Kačanova su vyru, Legendiniai šokių treneriai Jūratė ir Česlovas Norvaišos, šokėjai Lina Chatkevičiūtė su vyru Donatu Vėželiu, dizainerė Audronė Bunikienė, verslininkė Natalija Martinavičienė, prodiuseris Gediminas Juodeika bei daugelis kitų.
Restorano atidaryme dalyvavę žinomi žmonės pasidalijo savo patirtimis – ką gamina namuose, dėl ko keliauja į restoranus, ir kas gi jiems patiems yra maistas, kuriame vyrauja lietuviški produktai.
Vedybų planuotoja, renginių organizatorė Kristina Kaikarienė prisiminė istoriją iš renginio Prancūzijoje, kai virėjai desperatiškai bandė apsaugoti karamelizuotas kriaušes nuo iš už kelių šimtų metrų atskriejančio cigarečių dūmo kvapo. Esą įsigers. Iki tokio požiūrio į maistą, pasak K. Kaikarienės, lietuviams dar reikia užaugti, tačiau meilę patiekalams, vietiniams produktams ir šiuolaikiškai adaptuotoms tradicijoms ji pastebinti jau ne pirmą kartą.
„Išsireikšiu banaliai, bet teisingai. Jeigu virtuvės šefas į maisto gaminimą įdeda meilės, tai net lietuviškas maistas taps ypatingu, nebus sunkus ir per riebus. Tą matome čia, taip pat prisimenu patirtį, kai kažkada ragavau žemaitiškus patiekalus – sriubas, kastinį, šiupinius, troškinius. Tada supratau, kad mūsų požiūris jau pasikeitęs – kiek daug skanių, neapsunkinančių patiekalų galime pagaminti neapleidžiant ir vietinių produktų, ir tradicijų“, – sako K. Kaikarienė.
Renginių organizatorė neslepia, kad be galo mėgsta ne tik restoraninį, bet ir pačios pagamintą maistą namuose. Ir juokiasi, kad kai kas nors jos paklausia, iš kur randa laiko gaminti, ji atkerta, kad mylima veikla laiko neatima.
„Esu namų virėja ir kepėja, dievinu virtuvę. Dažnai namiškius džiuginu įvairiais patiekalais – nuo užkandžių, salotų iki karštųjų ir desertų, bet niekada negaliu pasakyti receptų, nes tą patį pyragą, mėsą ar salotas kaskart darau vis kitaip. Kuriu iš to, ką randu šaldytuve. Pilna kūryba. Nesigauna tik traškūs lietiniai blynai, taip pat neišmokau po šiai dienai gaminti steikų. Juos palieku gaminti vyrui“, – pasakojo K. Kaikarienė.
Restorano vadovė bei someljė Julita Liutikaitė pasakojo, kad atėjo laikas įrodyti, jog itališkas kumpis nėra geresnis už kokybišką lietuvišką skilandį. Julita siūlo atkreipti dėmesį į Skandinavijos šalių pavyzdį, kai jų aukštosios virtuvės tendencijas perėmė ir kitos Vakarų šalys.
„Skandinavai pradžioje juk valgė tuos pačius lašinius ir bulves. Bet nusprendė, kad gali geriau. Tikiu, kad galime imti pavyzdį iš jų ir suformuoti naują tradiciją lietuviško maisto padangėje. Lietuvoje turime puikių vietinių produktų, iš kurių galime gaminti skaniausius patiekalus, tačiau esame įpratę žiūrėti į užsienį. Pakeiskime tai. Mažais žingsneliais galime pradėti ir mes, populiarindami lietuviškus produktus, gamindami lietuviškus patiekalus moderniai ir formuodami naują tradiciją bei maisto kultūrą“, – sako J. Liutikaitė.
Vakarą vedęs žurnalo vyrams „L‘Officiel hommes“ redaktorius Saugirdas Vaitulionis taip pat pritaria – Lietuvoje gastronomijos kultūra stipriai pažengusi į priekį. Saugirdas juokauja, kad jeigu būtų jo valia – iš restoranų neišeitų: „valgyčiau juose ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienes. Gaila, kad neturiu tiek daug laisvo laiko“.
„Esu didelis gero maisto gerbėjas ir man labai patinka lietuvių šefai, be galo džiaugiuosi tuo, kokie jie yra ištobulėję ir ką jie moka padaryti iš mūsų lietuviškų produktų. Lietuviška virtuvė senokai nebėra vien tik cepelinai ar vėdarai. Manau, kad mūsų gastrominė kultūra auga kiekvienais metais ir mes turime ir puikių restoranų, ir nuostabių virtuvės šefų. Eiti į restoraną man yra didžiulė šventė, nes geras maistas jau savaime yra šventė“, – sako S. Vaitulionis.
Verslininkė Rasa Stonienė namų virtuvėje praleidžia ypač daug laiko. Gamina šedevrus iš desertų, nustebina išskirtiniais patiekalais. Savo patarimais moteris dalijasi ir su sekėjais socialiniais tinkluose bei tikina, kad lietuviški produktai – patys geriausi.
„Lietuviška virtuvė žaibišku greičiu eina į priekį. Turime pavyzdį – perlines kruopas. Daug kas įsivaizdavo, kad jas galima naudoti tik agurkinėje sriuboje, tačiau lietuviai atranda įvairiausių šių kruopų paruošimo būdų – verda sultiniuose, patiekia su įvairiausiomis daržovėmis, parmezano sūriu. O juk tai visiškai lietuviška kruopa, kuri yra ir vertinga, ir nuostabaus skonio. Taip pat po truputį pamėgstame salierus, kurių skonis tinkamai paruošus gali būti išties puikus“, – sako R. Stonienė.
Verslininkė teigia, kad neskirsto namų virtuvės ir restoranų – renkasi abu. Svarbiausia, kad gaminimas teiktų džiaugsmą ir žmonės nebijotų eksperimentuoti.
„O produktų savo šalyje turime puikių, tačiau tikrai reikia atkreipti dėmesį juos atsirenkant. Žuvį reiktų pirkti iš ūkių, daržoves augintis patiems ar ieškoti turguose. O į tradicinius patiekalus reikia pažiūrėti kitomis akimis. Nemanau, kad cepelinus ar Kėdainių blynus adaptuotume į kažką labai restoraniško, bet šioje vakarienėje valgyta patarška buvo nuostabi ir tikrai aukšto lygio. Ieškokime ir eksperimentuokime“, – pasakojo R. Stonienė.
Renginio akimirkos ir svečiai - nuotraukų albume:
