Laidoje buvo diskutuojama apie priemones nepasiskiepijusių skaičiaus mažinimui.

„Kaip šitai gavosi? Pažiūrėjau pačią laidą. Tai ne fake‘as. 31-oje minutę išties buvo užduotas toks klausimas.

Gal yra kažkokia išsakyta pozicija iš laidos rengėjų?“ – savo soc. tinklo sekėjų, dalindamasis ekrano nuotrauka, klausė Stano.

LRT televizija sureagavo į internete kilusią diskusiją ir portale lrt.lt pateikė atsaką. Anot televizijos atstovų, laida buvo skirta tikslinei grupei – moksleivių tėvams iš visos Lietuvos. Čia buvo užduodami klausimai siekiant fiksuoti visuomenės ar jos grupių nuotaikas.

„Suprantame, kad dabartiniame jautriame kontekste aštriai suformuluoti klausimai labiau nei paprastai iššaukia audringas visuomenės reakcijas ir, kai nėra būtina, galima vengti klausimų, įaudrinančių visuomenę, tačiau norime atkreipti visų dėmesį, kad aštrūs klausimai žurnalistikoje yra būtini“, – sakė LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.

Kaip rašo lrt.lt, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad ir aštrių frazių naudojimas pats savaime nėra lemiamas vertinant įžeidžiančią nuomonės raišką, nes gali tarnauti stilistiniams tikslams. Teismo manymu, stilius yra komunikacijos dalis kaip išraiškos forma ir yra apsaugotas kartu su išraiškos turiniu.

„Šiuo atveju aštrus palyginimas tik padeda perteikti vaizdingai situaciją, su kuria visuomenė susidūrė pandemijos metu. Klausimas tikslinei grupei leido atskleisti dalies visuomenės nuotaikas, todėl buvo tinkamas. Žurnalistika neturi kelti sau tikslo patikti visiems, ji turi siekti kuo tiksliau atspindėti valstybės ir visuomenės gyvenimą“, – teigė laidos „Lietuva kalba“ prodiuseris Laurynas Šeškus.