„Gyvenimas yra įdomus ir nenuspėjamas“, – sako plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, kurio pomėgis netikėtai virto įdomiu iššūkiu.
Lietuvis ne tik pateko į astronautų atranką, bet ir buvo išrinktas iš 23 tūkst. kandidatų į antrąjį EKA projekto etapą Hamburge.
Pagrindinė EKA misija – formuoti Europos kosmoso pajėgumų plėtrą ir užtikrinti, kad investicijos į kosmosą būtų naudingos. Be viso to, agentūra organizuoja įvairius projektus. Vienas iš jų – jau minėtoji tarptautinė astronautų atranka, į kurią patekti nėra lengva: pretendentams keliami aukšti reikalavimai dėl žinių, išsilavinimo, fizinės ir psichologinės būklės. Yra didelė tikimybė, kad būtent šių metų atrankas ir apmokymus praėjęs astronautas kažkada pakartos žmogaus išsilaipinimą mėnulyje.
„Šioje atrankoje vienas iš kriterijų – mokslinis laipsnis. Organizatoriai pretendentus rinkosi iš įvairių specialybių – inžinerijos, fizikos, aviacijos, matematikos, medicinos ir kitų sričių atstovų.
Turiu kolegą, kuris domisi aviacija, jis man užsiminė apie tokią galimybę. Viena ausimi apie šias atrankas jau buvau girdėjęs ir anksčiau, nes jos organizuojamos nebe pirmą kartą.
Lietuva prie EKA asocijuotų narių prisijungė neseniai, astronautų atrankai besibaigiant. Dėl to Europoje registracija buvo pratęsta kelioms savaitėms. Kaip supratau, tai buvo naudinga ne tik man, bet ir kitiems pretendentams, kadangi dalyviai iš kitų valstybių, susitikus Hamburge, man dėkojo už pratęstą registracijos laiką“, – užkulisiais su Delfi dalijosi gydytojas.
Be nuodugnaus sveikatos būklės įvertinimo taip pat reikėjo pateikti išsamų gyvenimo aprašymą su pomėgiais, visais turimais mokslo diplomais ir net papasakoti apie išskirtinius įvykius, kurie galėjo turėti įtakos asmenybės formavimusi.
„Reikėjo užpildyti daug įvairių dokumentų, po to – laukimas, kol bus peržiūrėtos 23 tūkst. pateiktų anketų. Kai gavau kvietimą į kitą atrankos etapą Hamburge, man tai buvo didelis siurprizas. Kiek žinau, šioje atrankoje dalyvavo apie 30 lietuvių, o į antrąjį etapą iš viso pateko per tūkstantį pretendentų.
Teko skubiai perkelti suplanuotas operacijas, nes iki išvažiavimo į Vokietiją buvo likusios 2 savaitės. EKA visą kelionę suplanavo kruopščiai – nuo skrydžių, taksi iki viešbučio užsakymo. Visa informacija dalintasi labai operatyviai, nustebino agentūros greitis ir tikslumas.
Laukiant kelionės, gavau medžiagą pasiruošimui: paketą su testais ir užduotimis. Tai leido įsivaizduoti, kas laukia. Atvykus kiekvienas kandidatas į astronautus gavo savo unikalų numerį, kuriuo kai kur reikėjo prisistatyti.
Testavimai vyko visą dieną nuo 8 iki 18 valandos, su nedidele pertrauka – jų tikslas ne tik patikrinti žinias, bet kartu ir stebėti, kaip pretendentai reaguoja į stresą, kaip keičiasi jų sprendimai didėjant nuovargiui. Tikrinta kandidatų logika, erdvinis suvokimas, fizikos, matematikos, mechanikos, hidraulikos, astronomijos, elektronikos, anglų kalbos žinios, asociacinė, trumpoji ir ilgoji atmintis, buvo daug psichologinių testų, dalyvavome skrydžio simuliacijoje“, – pasakojo pašnekovas.
Gydytojas pripažino, kad nemaža dalis testų, nesudarė didelio iššūkio, kadangi jo kasdienis darbas reikalauja didelės koncentracijos ir ištvermės: „Ilgas valandas trunkančios operacijos pabaigoje turi dirbti taip pat tiksliai ir priimti tokius pačius sprendimus, kaip jos pradžioje. Tiesa buvo ir man neįprastų užduočių, pavyzdžiui, lėktuvo skrydžio simuliatorius“.
Didelį įspūdį chirurgui paliko kartu su juo atrankoje dalyvavę pretendentai. „Būrys skirtingų sričių specialistų, kuriuos vienijo intelektualumas, žinios, motyvacija ir užsidegimas, bet kartu ir paprastumas. Kai kurie jų – visą gyvenimą paskyrę šiam tikslui, atrankoje dalyvauja ne pirmą kartą. Dėl didžiulės atrankos apimties jautėmės labiau bendraminčiai, partneriai, nei konkurentai – supratom, kad tikimybė kuriam iš mūsų būti atrinktam yra labai maža. Po testavimų dienos visi kartu nuėjome į barą, iki šiol susirašome.“
Kas laukia po antrojo etapo kol kas aišku nėra. Kita atrankos dalis turėtų vykti Kelne – vienoje iš EKA bazių.
Įveikus ir šį etapą, lauktų dar nuodugnesnis medicininis tyrimas, interviu su EKA valdyba. Būtent ji priims sprendimą, kas galėtų prisijungti prie astronautų komandos.
„Tik prisilietus arčiau supranti, kiek daug turi patirti ir įveikti astronautas. Dažnai, žiūrėdami interviu su žmonėmis, keliaujančiais į kosmosą, nė nesusimąstome, kiek už to slypi pastangų, kantrybės ir įdirbio. Tai – unikalūs žmonės. Tiek savo gebėjimų, tiek sveikatos, tiek asmenybės prasme“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasiteiravus, kas nutiktų, jei visgi sėkmė nusišypsotų ir tarp laimingųjų jis išvystų savo pavardę, medikas neslėpė, kad būtų ir daug džiaugsmo, ir galvos skausmo.
„Puikiai suprantu, kad įvertinus milžinišką konkurenciją, naivu tikėtis būti atrinktam. Be to, supratau, kad jei taip nutiktų, kuriam laikui turėčiau stabdyti savo mėgstamą darbinę veiklą, atsisakyti įprasto gyvenimo ritmo. Bet vien jau atsidurti šiame procese buvo labai įdomu, tai gerokai praplėtė mąstymą. Nuo vaikystės jutau susidomėjimą šia sritimi, o dabar galėjau bent šiek tiek prie to prisiliesti. Dėl to aš jau esu laimingas.
Esu labai dėkingas šeimai už palaikymą. Mano darbas – taip pat labai intensyvus, su mano komanda atliekame virš 700 įvairių operacijų per metus. Tai reikalauja daug jėgų, atsidavimo, todėl dėmesio šeimai lieka mažiau, nei norėčiau, o buitis krenta ant žmonos pečių. Užsiminus apie šią atranką, ji pajuokavo, kad nuo visų darbų ir rūpesčių pabėgti į kosmosą – puiki mintis“, – juokėsi D. Daunoravičius, su žmona Ieva, taip pat gydytoja, auginantis keturis vaikus.
