Žinomi žmonės ir jų gerbėjai vis dažniau atsiduria internetinių sukčių akiratyje – su tokia ar panašia situacija jau susidūrė ne viena šou verslo garsenybė.
Deja, tik retu atveju pavyksta sutramdyti internetinius nusikaltėlius – net jei pastebėta anketa yra ištrinama ar užblokuojama, netrukus ir vėl gali atsirasti naujas, patiklius žmones įtrauksiantis profilis.
Tai suprantanti I. Stumbrienė, išvydusi netikrą profilį su savo vardu ir nuotraukomis, neliko abejinga ir suskubo įspėti kitus.
„Tai – nusikaltėlių sukurta fake (liet. netikra) anketa! Dėkoju visiems už pranešimus! Jūsų dėka anketa jau užblokuota“, – pranešė verslininkė.
I. Stumbrienės vardu ir nuotraukomis prisidengęs profilis internautus viliojo laimėjimais. Gali būti, kad žinučių turinyje, kurias siuntė apgavikai, būdavo sveikinimas laimėjus konkursą ar kitą žaidimą (net niekur nedalyvaujant) ir prašymas pasidalinti savo asmenine informacija, prisijungimais prie banko ar patiems atlikti piniginio pavedimo bei kitus veiksmus. Taip pat yra galimybė, kad žinute atsiunčiama netikra nuoroda, kurią paspaudus taip pat galima prarasti savo asmeninius duomenis.
Žinomos moters veidas pasirinktas ne šiaip sau – tokiu būdu aferistai bando pelnyti žmonių prielankumą, mat atpažįstamu asmeniu pasitikėti daug lengviau.
„Delfi“ primena, kad tobulėjant technologijoms, deja, tobulėja ir piktavaliai, tad veiksmingiausias įrankis šioje kovoje, pasak ekspertų, gali būti tik vienas – ugdomas žmonių sąmoningumas.
„Visas pasaulis seniai turi šią problemą, tik Lietuvoje iki šiol su ja nebuvo susidurta tokiu dideliu mastu. Atskirti, kas tikra, o kas ne, darosi vis sunkiau – dabar turime netikrus tinklapius, melagingus tekstus, bet pasaulyje jau atsiranda netgi suklastoti video įrašai, pavyzdžiui, su žymiais politikais. Vienintelis būdas su tuo kovoti – didinti žmonių sąmoningumą.
Pirmiausia reikia visiems įkalti į galvas, kad reikia patikrinti informacijos nuorodą, kad ji būtų ne tik panaši, o iš išties tikro patikimo tinklapio. Ir jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – iš karto reikia tikrinti šaltinį, įvertinti, kas yra siuntėjas, koks yra kontekstas, o ne skleisti tokią žinią toliau, ir jokiu būdu negalima neįsitikinus šaltinio autentiškumu vesti savo duomenų ar, tuo labiau, vykdyti kokių nors mokėjimų“, – kiek anksčiau šia tema „Delfi“ komentavo Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys Andrius Milinavičius.
Apsaugokite savo duomenis:
• reguliariai atnaujinkite programinę įrangą ir operacinę sistemą;
• naudokite antivirusinę programinę įrangą ir nuolat ją atnaujinkite – ji padės nuskenuoti, aptikti ir pašalinti grėsmes dar iki tol, kol šios ims kelti problemų;
• rinkitės patikimus slaptažodžius, skirtingus kiekvienai paskyrai, ir saugokite juos naudodamiesi specialia programėle – slaptažodžių tvarkykle;
• nespauskite ant abejotinų nuorodų ir neatverkite iš nežinomų adresatų gautų laiškų priedų;
• su niekuo nesidalykite savo asmeniniais duomenimis telefonu ar elektroniniu paštu.
