Tragiška avarija įvyko š. m. balandžio 7-osios naktį Vilniaus Antakalnio gatvėje. Būdamas neblaivus ir važiuodamas miesto gatve didesniu kaip 123 km/h greičiu, automobilio „Hyundai“ vairuotojas kliudė dviratį, kuriuo važiavo 1995 m. gimusi mergina. Nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų dviratininkė iš karto žuvo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, „Hyundai“ vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, būdamas neblaivus, neįvertino sudėtingų meteorologinių sąlygų (buvo tamsu, lijo), nepasirinko saugaus greičio, o leistiną greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
Neatsargiai ir neatidžiai vairuodamas, jis nesugebėjo sulėtinti greičio ir išvengti susidūrimo su ta pačia kryptimi važiavusia dviratininke. Po tragiško eismo įvykio „Hyundai“ vairuotojui buvo nustatytas 0,98 promilių girtumas.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas būdamas neblaivus ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 6 d.), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
„Delfi“ primena, jog balandžio pradžioje tragedija įvyko, kai automobilis į ta pačia kryptimi važiavusį dviratį trenkėsi Antakalnio gatvėje. Sprendžiant pagal ant asfalto pažirusias automobilio nuolaužas, susidūrimas įvyko likus maždaug 30 metrų iki sankryžos su M. K. Oginskio gatve.
Kūnas ir dviratis buvo nublokšti į sankryžą, o „Hyundai“ sustojo už sankryžos nuvažiavęs dar apie šimtą metrų.
Su keleive automobiliu važiavęs vairuotojas (gim. 1985 m.) teigė pradžioje pamanęs, kad sprogo padanga, bet tada pamatė, kad keleivio pusėje sudaužytas priekinis stiklas. Sustojęs nubėgo į susidūrimo vietą.
Atskubėję medikai dviratininkę bandė gaivinti, bet nesėkmingai: mergina mirė įvykio vietoje. Neblaivus vairuotojas buvo uždarytas į areštinę.
Vėliau paaiškėjo, kad žuvusi 25-erių mergina – kino režisieriaus Šarūno Barto dukra.
Žinią apie Š. Barto šeimoje išgyvenamą skaudžią netektį po tragedijos „Delfi“ patvirtino ir garsaus režisieriaus prodiuserė Jurga Dikčiuvienė, dirbanti jo filmų studijoje „Kinema“.
„Naktį pranešė, kad taip nutiko“, – sunkiai žodžius rinko kolegė.
Pašnekovė patikino, kad šią skaudžią netektį išgyvena visa Š. Barto aplinka.
„Ji buvo labai artima“, – tikino J. Dikčiuvienė.
Prodiuserė antrino, kad Š. Bartas buvo ir yra labai artimas su visais savo vaikais, todėl tokia baisi žinia be galo sukrėtė režisierių.
„Remiamės vieni į kitus. Kalbėjau su juo, be abejo. Mes buvome artimi su vaikais. Maža to, kad pažįstami esame jau 25 metus – tiek, kiek ji gyveno, tiek, kiek ji buvo šioje Žemėje“, – jautriai kalbėjo ji.
Š. Barto dukterį pražudęs vairuotojas buvo neblaivus, tačiau kol kas ieškoti teisybės nukentėjusi pusė neskuba – dabar visas mintis atėmusi sunkiai suvokiama širdgėla.
„Man atrodo, kad dar per anksti apie tai kalbėti. Net nebuvo tokia mintis kilusi. Aišku, vėliau galbūt tokia mintis kils, kai bus aptariamas to žmogaus likimas“, – svarstė prodiuserė.
Pasiteiravus, ar maršrutas, kuriuo tą lemtingą naktį važiavo jauna mergina, jai buvo įprastas, J. Dikčiuvienė to konkrečiai nežinojo, tačiau patikino, kad dviračiu ji išvažiuodavo dažnai.
„Tai nebuvo kelionė namo. Ji važiavo pasivažinėti tiesiog. Ir taip baigėsi viskas. Ji dažnai išvažiuodavo dviračiu, kartu ką nors apgalvodavo, apmąstydavo. Ji tą dažnai darydavo. Tik gal ne Antakalnyje, o Valakampiuose – ten, kur ir gyveno. Mes nekalbėjome apie tai. Nežinau, kodėl tą akimirką ji atsidūrė būtent ten“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.
Išreiškus užuojautą ir viltį, kad galbūt laikas bent kiek nors apmažins žaizdas, J. Dikčiuvienė viltingai padėkojo. „Turbūt, aš irgi to tikiuosi“, – jautriai pokalbį užbaigė moteris.
Minima I. M. Bartaitė – garsaus kino režisieriaus Š. Barto ir legendinės rusų aktorės Jekaterinos Golubevos dukra. Jauna moteris taip pat dirbo aktore, yra suvaidinusi ir tėčio filmuose.
J. Golubevai dar nusifilmavus dviejuose vyro filmuose „Koridorius“ (1995) ir „Mūsų mažai“ (1996) jie pasuko skirtingais keliais. Režisieriui likus kurti Lietuvoje, jo buvusi sutuoktinė išsikraustė į Prancūziją, kur, neilgai trukus, tapo žinomo prancūzų režisieriaus Alexo Christophe'o Dupont'o, dar žinomo kaip Leosas Caraxas, mūza ir gyvenimo drauge.
Daug keliaujantis ir su dukra Paryžiuje susitinkantis menininkas šiltus santykius palaikė ir su 2011 metais, kaip spėjama, iš gyvenimo pasitraukusia žmona.
