„Kodėl artimui nenupirkus jaukaus chalato ar pižamos? Juk tai taip asmeniška, miela. Taip pat yra įvairių rankų dirbinių, aksesuarų. Reikia tik įjungti fantaziją ir šiek tiek pažinoti žmogų, kuriam ta dovana bus skirta.
Ir niekada nereikia žiūrėti į kainas, Kalėdos nėra apie tai. Kiek žmogus gali sau leisti, tiek tegu ir išleidžia. Visada atsižvelgiu į tai, ar dovana bus praktiška, ar ji tikrai bus naudojama, nešiojama, o ne įkišta giliai į spintą. Vis dėlto pati tvariausia ir svarbiausia dovana kiekvienam žmogui – emocija!” – įsitikinusi dainininkė.
Idėja ieškoti prekių mažose vietinėse krautuvėse, anot Mios, galėtų išpopuliarėti ne tik per Kalėdas, bet ir kasdienybėje.
„Mes turėtume palaikyti vietinius mažuosius verslus ir padėti jiems augti“, – įsitikinusi Mia.
Atlikėja pasakoja pamėgusi ne vieną nedidelę parduotuvę, kur dažniausiai randa viską, ko reikia. Kokybiško maisto radyboms žinoma moteris neretai renkasi ir turgavietes.
„Turgų aplankau dėl šviežių maisto produktų. Tikrai niekada nepasididžiuoju užeiti įsigyti šviežios žuvies ar daržovių. Kalbant apie kosmetikos priemones, jas irgi perku ne didžiuosiuose prekybos centruose – turiu parduotuvytę, kurioje reguliariai apsiperku. Nemažai prekių įsigyju iš mažų verslų. Ką jau kalbėti apie drabužių butikus, kuriuose galima rasti ir įdomesnių, ir kokybe su masine prekyba nesulyginamų drabužių. Jie yra labiau numylėti, išdirbti ir daug maloniau nešiojasi“, – patikino Mia.
Dainininkės drabužinėje nuolatos prisikaupia sceninių, kasdienai ar svarbioms progoms skirtų apdarų. Todėl kartas nuo karto tenka atlikti spintos kratą ir atrinkti nenešiojamus drabužius, batus ar aksesuarus.
Neretai žinomos moterys pasinaudoja populiarumu socialiniuose tinkluose ir nenešiojamus geros kokybės daiktus parduoda. Mia sako savo pirkiniais mielai pasidalijanti su tais, kuriems reikia pagalbos.
„Visada atsiranda žmonių, kuriems reikia paramos ir man negaila atiduoti kad ir geros kokybės mažai nešiotą drabužį, batus ar rankinę. Niekada nepardavinėju daiktų, kuriuos pati dėviu. Bendrauju su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos. Kadangi visada turiu už ką įsigyti drabužių, o tų pačių ilgą laiką nešioti nemėgstu, dalinuosi. Be jokios sąžinės graužaties atiduodu apdarą, kurį esu dėvėjusi vieną ar du kartus. Kodėl jis turi dulkėti mano spintoje, jeigu kažką kitą gali džiuginti?“ – patikino pašnekovė.
Pirkdama prekes Mia sako pirmiausia žiūrinti ne į kainą, o į kokybę. Kokybiškas daiktas tarnaus ilgiau – kad ir ne jos spintoje. Tačiau būtent apgalvotu pirkimu, o ne masinės prekybos lentynų šlavimu galima prisidėti prie tvaresnio gyvenimo būdo.
„Be abejo, geras daiktas turi kainuoti daugiau. Išimčių galima rasti išparduotuvėse ar tuomet, kai pavieniams daiktams pritaikomos nuolaidos. Na, o kartais užkliūti ir už labai nekokybiško pirkinio už didelę kainą. Todėl pirmiausia kreipiu dėmesį į kokybę. Mes, moterys, tikrai atskiriame tvirtą medžiagą ir gerą pasiuvimą. Turiu keletą mėgstamų parduotuvių, kuriose lankausi ir žinau, kad visada rasiu kažką patikimo ir išskirtinio“, – apie savo pirkimo įpročius pasakojo Mia.
Na, o didžiausia dainininkės silpnybė – daili avalynė. Anksčiau ji savo namuose buvo suskaičiavusi per šimtą porų batų.
„Esu išprotėjusi dėl geros avalynės ir man negaila už batus sumokėti ir iki kelių tūkstančių eurų. Turiu ir keletą porų „Gucci“, kažkada esu pirkusi Alexander Mcqueen batus, kurių jau nebenešioju, o tiesiog esu padėjusi mamos namuose kaip eksponatą. Kadangi šio dizainerio jau nebėra, jie tapo tarsi relikvija“, – pasakojo Mia ir prasitarė, kad šiam apavui nepagailėjo kelių tūkstančių litų.
