Išmesti drabužių Rasa niekada nenorėjo, tad nuo šiol ji juos mielai atiduoda, aukoja ar pristato į specialius konteinerius. Tiesa, galutinai tarti „sudie“ daug prisiminimų keliantiems daiktams dainų kūrėja drįso ne iš karto.
„Man tai skaudi tema, tiesą sakant. Aš jau penkerius metus bandau galutinai susitvarkyti spintą. Turiu omenyje, iki šiol bandau atiduoti visus nereikalingus drabužius, bet man vis nepavyksta. Galvoju, gal iki šių Kalėdų pavyks?“ – linksmai juokiasi Rasa.
Dainininkė net yra perskaičiuosi populiarią knygą, kaip tinkamai susitvarkyti spintą, kad tuo pačiu prašviesėtų ir gyvenimas.
„Ten visa filosofija, kodėl svarbu susitvarkyti spintą. Pasak tos knygos, kol bus netvarka joje, tol ir gyvenime didelių pokyčių nebus. Aš taip pat manau, kad tai svarbu.
Be to, tikiu, kad daiktai turi savo energetiką, kiekvienas jų neša vis skirtingą jausmą, prisiminimus. O apsikraudami tais nereikalingais daiktais natūraliai apkrauname ir save emociškai. Tai slegia, todėl manau, kad svarbu išsivalyti“, – pasakoja pašnekovė.
Atiduoti kasdienius drabužius Rasai darosi kur kas lengviau, o sceninius kostiumus atlikėja kruopščiai sandėliuoja.
„Su sceniniais drabužiais yra kiek kitaip. Jų atsisakau labai retai, didžiąją jų dalį pasilieku, nes tikrai ne kartą buvo, kad po kelerių metų ir vėl prireikia. Mano figūra yra linkusi keistis – tai keli kilogramai plius, tai penki kilogramai minus. Tad tokiais atvejais tai gelbėja.
Be to, yra ir koncertai, ir televizijos projektai, kuriuose kostiumų reikia įvairiausių. Keičiasi ir mano pačios stilius, tad iki šiol turiu nemažai ne tik drabužių, bet ir aksesuarų, nes reikalui esant ne visada gali greitai rasti tai, ko reikia. Na, pavyzdžiui, kad ir pirštinaičių.
Neseniai vieną sceninę suknelę atidaviau, širdį skaudėjo, bet ji man paprasčiausiai nebetinka. Į ją neįlįsčiau net ir po metų dietos“, – juokėsi vokalo mokytoja.
„O su kasdieniais drabužiais viskas daug paprasčiau. Laikas tęsti ir toliau pradėtą švarinimosi misiją“, – pridūrė ji.
Neseniai R. Kaušiūtė į specialią dalijimosi daiktais stotelę „DĖK‘UI“ pristatė ir buvusio mylimojo kostiumą, kuris jos spintoje kabėjo net 10 metų.
„Prisiminiau tą kostiumą, kuris pas mane gulėjo tiek daug metų. Apie jį net mano visos draugės žino, – juokėsi dainininkė. – Aš tikrai stengiausi su juo atsisveikinti, bet vis nepavykdavo. Tad dabar visos bičiulės kartu džiūgauja, sako, kad pagaliau jo atsikračiau. Tai buvo legendinis kostiumas. Neleido širdis jo tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę, tad sugalvojau suteikti jam antrą gyvenimą.
O iki tol jį atiduoti bandžiau ne kartą. Kažkada menininkė Monisha susidraugavo su vienu benamiu ir jam socialiniuose tinkluose ėmė ieškoti kostiumo, batų. Pamaniau, kad mano turimas kuo puikiausiai tiktų. Aš jai parašiau, kad galiu mielai atiduoti. Bet taip jau nutiko, kad tas benamis dingo, o kostiumas taip ir liko kabėti mano spintoje.“
Rasa sako, kad jai tarsi akmuo nuo širdies nusirito, kai ji pagaliau iš namų išnešė tą kostiumą.
„Man taip širdyje palengvėjo. Pamaniau, kam man reikia tos energetikos. Per tiek metų tikrai nebėra jausmų, tačiau tas kabantis priminimas vis tiek slėgė. Nors jo ir nemačiau, nes jis buvo užkištas spintoje, bet vietą tai užimdavo!“ – linksmai pasakojo atlikėja.
Pasiteiravus, kaip taip nutiko, kad buvusio mylimojo drabužiai taip ir liko dulkėti jos namuose, Rasa neslepia, kad tuomet skyrybos įvyko netikėtai, tad atidavinėti daiktų tarsi nebuvo ko skubėti.
„Niekas neplanavo skirtis, bet taip jau nutiko. Tiesa, išsiskyrimas įvyko lengvai. Šiandien tikrai nebėra jokių skaudulių, jau seniai viskas išgyventa ir pamiršta. Tik tas kostiumas bebuvo likęs, kurį atidavus tikrai apėmė moralinis palengvėjimas, nes tą padaryti reikėjo jau seniai“, – Delfi sakė ji.
Apie savo paliktus drabužius buvęs Rasos širdies draugas žinojo, tačiau jų taip ir neatsiėmė.
„Tai, kad kostiumas kabo mano spintoje, jis tikrai žinojo. Sakė, kad išmesčiau jį lauk ar atiduočiau, jei nereikia. Tai buvo seniai, prieš kelerius metus. Bet išmesti aš negalėjau, gaila. Tikrai džiaugiuosi, kad pagaliau jį pakabinau į „DĖK‘UI“ stotelę, kur jį pasiimti galės bet kuris norintis“, – pasakojo R. Kaušiūtė.
Beje, pašnekovė išskyrė ir dar vieną alternatyvą, kur dėti nebetinkančius ar nebedžiuginančius drabužius – kai kurios parduotuvės, pavyzdžiui „H&M“, vykdo jų surinkimo akciją. Darbuotojai priima bet kokių prekės ženklų, bet kokios kokybės ir būklės drabužius, taip prisidėdami prie gamtos išteklių saugojimo. Negana to, už tokį ryšulį gaunama ir nuolaida apsipirkimui.
„Taip pat naudojuosi specialiais drabužių konteineriais. Tiesa, jie dažnai būna prigrūsti, matyt, tai populiari išeitis“, – šyptelėjo ji.
Be viso to dainininkė ir siuva, todėl ji neatmeta galimybės, kad kai kuriuos drabužius, šiek tiek pakoregavus ir suteikus jiems naują išvaizdą, ir vėl bus malonu dėvėti.
„Esu įgijusi siuvėjos specialybę, tai man dar man besimokant, matyt, užsiliko įprotis, kad papildomų medžiagų, atraižų galiu ieškoti savo namuose“, – dalijosi dainų kūrėja.
Dar didesnis supratimas, kad reikia tausoti gamtos išteklius, Rasai atėjo tada, kai prasidėjo karantinas.
„Kiek žmogui tų drabužių reikia? Juk įprastai dėvime tai, kas mums labiausiai patinka, kas patogiausia. Tikrai nereikia šimtų drabužių. Per karantiną dar labiau supratau, kad tikrai nereikia apsikrauti daiktais“, – tikino R. Kaušiūtė.
