Neseniai Vilniaus mieste iškabinti plakatai, kuriuose – žinomų Lietuvos atlikėjų kompanija: Ištvanas Kvik su ansamblio „Sare roma“ narė Rožė, dainininkės Katažina Zvonkuvienė ir Indrė Launikonytė, operos tenoras Rafailas Karpis, rašoma spaudos pranešime. Ne kiekvienas žino, kad ne visi šie atlikėjai yra lietuvių tautybės. Įspūdingame plakate pasirodžiusi žvaigždžių puokštė kviečia visuomenę ieškoti bendrystės, o ne skirtumų. Apie tai šiais metais kalbės jau tradicija Vilniuje tapęs romų kultūros festivalis GYPSY FEST 2021.

Tautybę yra tekę slėpti net scenoje

Renginio plakate skirtingų tautybių žinomi žmonės susikibę rankomis. Jie skleidžia žinią, kad nepaisant skirtumų, pagarba vieni kitiems yra svarbiausias bendravimo pagrindas. Plakate pozavusi Katažina Zvonkuvienė neslepia, kad savo lenkiškomis šaknimis ji labai didžiuojasi.

„Buvau auginama taip, kad niekada nesigėdyčiau to, kas esu: tautybės, išsilavinimo, kad esu iš kaimo. Visa tai aš saugau ir vertinu. Man tai yra šventa. Norėčiau tai perduoti savo vaikams ir anūkams. Kad jie saugotų šeimos tradicijas ir niekuomet jų nesigėdytų ”, – sako K.Zvonkuvienė.

Atlikėja atvirauja, kad gyvenime yra buvę situacijų, kai pasakyti, kad priklausai tautinei mažumai buvo tarsi nenaudinga: „Manau, kad šiandien tik pavieniai žmonės skirsto kitus pagal tautybes, manydami, kad kažkokios tautybės žmonės yra blogesni. Bet neslėpsiu, mano gyvenime yra buvę įvairių situacijų. Pavyzdžiui, iš dalies tam, kad mane labiau priimtų, anksčiau koncertavau sceniniu vardu Katerina. Kad neskambėtų labai lenkiškai. Žinoma, tai buvo jau daugiau nei prieš dešimt metų. Tuo metu gal buvau per daug patikli, todėl buvau įtikinta, kad taip bus geriau. Bet gyvenimas anksčiau ar vėliau parodo teisingą kelią. Pakankamai greitai susivokiau, kad neturiu niekam nieko įrodinėti ir taikytis, kad kažkam būtų patogiau. Iki šiol dainuoju trimis kalbomis: lietuviškai, rusiškai, lenkiškai. Ir tuo didžiuojuosi. Matau, kaip klausytojai tai priima ir mane tai dar labiau įkvepia. Mano vardas yra Katažina ir aš jo niekada nesigėdijau, niekada neslėpiau. Tik buvo laikas, kai per daug klausiau kitų patarimų. ”

K.Zvonkuvienė džiaugiasi, kad Lietuvos visuomenė vis labiau kratosi stereotipinio mąstymo ir mato, kad įvairios tautybės žmones ne skiria, o vienija.

„Man patinka šių metų GYPSY FEST 2021 šūkis „Skirtingos tautybės, vienodos vertybės.“ Jis kalba apie tai, kad nepaisant tautybių skirtumo, visi mes pirmiausia esame žmonės. Lietuvoje yra daugybė įvairių tautų ir kaip nuostabu, kad visi kartu galime darniai sugyventi. Gal skiriamės savo tautybėmis, galbūt gyvename skirtingus gyvenimus, tačiau svarbiausios, bendražmogiškosios vertybės mus vienija: visi norime gyventi santarvėje, džiaugtis gyvenimu, mylėti ir būti mylimi. Mūsų užduotis - priimti kiekvieną žmogų ir parodyti toleranciją, nesvarbu, tai bus lietuvis, lenkas, ar romas. Kokį pasaulį kuriame, tokiame ir gyvename, tokiame gyvens ir mūsų vaikai”, – sako K.Zvonkuvienė.

Lietuvoje telpa visi

Vienas iš festivalio organizatorių, žinomas Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik neslepia, kad stereotipai apie įvairias tautas visuomenėje vis dar gajūs. Tačiau kartu jis džiaugiasi, kad vis dažniau visuomenė ieško panašumų, o ne skirtumų.

„Lietuvoje gyvena daugybė tautų ir kiekvienos jų išskirtinumas yra jos stiprybė. Mano širdis džiaugiasi matydama, kai renginiuose ar privačiame gyvenime skirtingų tautybių žmonės bendrauja vieni su kitais betarpiškai ir ieško bendrų vertybių, bendrų sąlyčio taškų. Tai reiškia, visų mūsų Lietuvoje laukia graži ir šviesi ateitis, nepaisant to, esame lietuviai, rusai, lenkai, žydai, kazokai ar romai.

Man asmeniškai didžiulė garbė, kad prie šių metų šūkio skleidimo prisideda daug žinomų Lietuvos žmonių, kuriuos galima pamatyti žvelgiant iš renginio plakato. Kiekvienas jų didžiuojasi savo tautybe ir skelbia, jog net ir būdami skirtingų tautybių, esame vienodų vertybių. Veikdami kartu galime pasiekti daugiausia“, - sako Ištvanas Kvik.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (45)