Visuomet gana aukštas pozicijas užimantis publicistas, rašytojas Andrius Užkalnis šiemet pagal visuomenės balsus atsidūrė penktoje vietoje. Jis teigia, kad įtaką lemia tai, kiek esi matomas ir girdimas.

„Mano atžvilgiu įtaka yra našesnio darbo, pasisakymų, parašymų aktualiomis temomis atspindys. Kai kurie sako – čia nėra įtakingiausi, čia yra labiausiai matomi, garsiausiai šnekantys, dažniausiai pasireiškiantys asmenys. Bet taip gyvenime ir yra – įtaka juk yra veiksmas. Įtaka yra tai, kokiam skaičiui žmonių tu esi ne vistiek ir kiek į tave atkreipia dėmesį. Tu gali būti neypatingai mėgstamas ir kažkiek erzinantis, bet vis tiek įtakingas, – sako Andrius, tai iliustruodamas puikiu pavyzdžiu. – Vasaros pabaigoje būnant sodyboje ar kažkur prie ežero, gamtoje tenka susidurti su uodais. Uodas gali būti mažas ir kvailas, neypatingai daug atnešantis intelektinio peno mūsų gyvenimui, bet jis yra įtakingas – mes apie jį galvojome. Mes galvojam apie tai, kaip būti ten, kur uodo nėra, mes galvojom apie tai, kad jis gelia ir paskui mums niežti. Jie mums yra įtakingi. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad visi žmonės, kurie yra įtakos reitinguose, yra kaip uodai, kažkokie parazitai. Tai reiškia, kad jų negalima ignoruoti. Ir jei reikėtų išvesti įtakingumo formulę, tai būtų procentas žmonių, kurie tavęs negali ignoruoti, kreipia į tave dėmesį, kuriems tavo nuomonė ar pasisakymai tam tikrais klausimais yra reikšmingi. Ir visai nebūtina su jais sutikti.“

Publicistas neslepia, kad jam malonu būti įtakingu – tai, pasak jo, daug smagiau, nei būti žmogumi be pasekmių. A. Užkalnis įvertino ir kitus aukštas pozicijas reitinguose užimančius muzikantus Andrių Mamontovą ir Marijoną Mikutavičių.

Andrius Mamontovas turi nepaprastai didelį įdirbį. Jis nėra kasdienis kalbėtojas. Jis nėra rašytojas arba autorius – tuo mes su juo skiriamės. Aš nedainuoju, o jis tikrai labai nedaug kalba. Tačiau jo aktualumas ir pažįstamumas yra toks, kad kai jis ką nors pasako, tas dalykas labai surezonuoja ir nelieka nepastebėtas. Gal pats Andrius nelabai norėtų prie to sugrįžti, kai jis prieš 10 metų Lietuvą pavadino „maža agrarine šalimi“. Tas pasakymas labai mažai kam patiko, tikriausiai, bet ignoruoti jo niekas negalėjo, – prisimena Andrius. – Tad galime neabejoti – kai Andrius pasisako, tie dalykai nelieka nepastebėti. Juos pastebi daugelis. Panašų dalyką galima pasakyti apie Marijų Mikutavičių. Jis taip pat nėra labai dažnai šnekantis. Tačiau jam prakalbus žmonės taip pat atkreipia dėmesį.“

Deja, rezultatai parodė, kad moterims prasibrauti į įtakingiausių viršūnę vis dar sudėtinga.

A. Užkalnio teigimu, apie tokią tendenciją kalbėti gana sudėtinga, o priežastys, tikriausiai, toli gražu nėra smagios.

„Vieną priežastį apibrėžti labai sunku. Ir nei viena iš jų nebūtų labai linksma. Man atrodo, kad mes esame gana smarkiai patriarchalinė visuomenė. Mes nesame Talibano valdomas Afganistanas, kur mergaitėms neleidžia eiti į mokyklas, viešai kalbėti arba rodytis viešumoje be vyro, bet vis dėl to visuomenėj dar yra toks plačiai paplitęs dalykas, kad nuomonė – vyro reikalas, – sako „Delfi“ pašnekovas. – Beata Nicholson su Tomu yra plačiai žinoma pora, kurioje ji kaip moteris yra žinomesnė ir labiau pasireiškianti, daugiau pasisakanti negu vyras. Beata daug gyvenusi užsienio šalyje, kitoje kultūroje.“

Lietuvoje, pasak publicisto, mes vis dar matome nemažai pavyzdžių, kurie puikiai iliustruoja moters padėtį visuomenėje. Tai galioja ir matomų bei žinomų žmonių tarpe – kaip pavyzdį Andrius įvardijo Remigijaus Šimašiaus skyrybų atvejį.

„Tai yra atspindys mūsų visuomenės nuotaikų, kai vyras apie viską turi savo nuomonę, kaip, pavyzdžiui, Arūnas Valinskas. Jis yra tikrai labai aiškių, labai artikuliuotų nuomonių turėtojas. Be to, jis jas labai aiškiai deklaruoja. Arūnas yra vienas iš labai nedaugelio žinomų žmonių Lietuvoje, kuris perskaitęs mano straipsnį ir jį įvertinęs teigiamai, visada parašo žinutę. Pasako, kodėl patiko ir dar paaiškina, kodėl. Žinoma, tai būna vos kelis kartus per metus, – šypteli A. Užkalnis. – O toliau kalbant apie moteris, duosiu pavyzdį iš didžiųjų paskutinio meto aktualijų. Mes visi stebėjome mero Šimašiaus skyrybas, naują santuoką ir visus su tuo susijusius dalykus. Tai labai labai vieša, labai plačiai komentuojama. Be abejo, ir pats meras buvo kalbėjęs, grįžo iš Prancūzijos, reiškė savo nuomones. Pakankamai daug šnekėjo ir jo buvusi žmona Agnė Matulaitė. Tačiau mes nieko negirdėjome iš kito tiesioginio dalyvio – naujosios Remigijaus žmonos. Aš dar negirdėjau nei vieno žmogaus sakant, kodėl ji netaria žodžio ir neišsako pozicijos, nors yra aptarinėjama, lyg būtų daiktas ar bebalsis gyvis. Aš esu tikras, kad ji taip pat turi savo nuomonę, savo požiūrį. Tad štai jums labai iliustratyvus pavyzdys.“

Andrius Užkalnis, kalbėdamas apie skandalingas asmenybes ir jų daromą įtaką, mato neabejotiną ryšį tarp dviejų, regis, gana skirtingų dalykų.

„Užsienio žiniasklaidoje tai vadinama kvadratiniais coliais. Coliai – tai vieta, kurią tu užimi laikraščių puslapiuose. Tad be abejo – dalyvavimas kažkokiam skandale ar garsiai aptarinėjamame įvykyje prideda kuro, energijos ir postūmio. Tačiau nebūtinai jis yra vienareikšmis – svarbu ne tik tai, kiek žmogus dalyvauja pykčiuose, bet ir kokią poziciją juose išreiškia, ką daro. Kokį įspūdį po nurimus vėjams žmonės išsineša, – įsitikinęs Andrius. – Galėčiau duoti pavyzdį. Aš nežinau, kokią vietą tarp politikų užima Artūras Zuokas – manau, kad kažkur vis tik figūruoja. Jis taip pat išgyveno nemalonias, viešas skyrybas, kurias galima pavadinti ir tų metų skandalu, tačiau žmonės, net ir tie, kurie nelabai jo mėgsta dėl darbų ar politinių pažiūrų, pripažįsta, kad jis elgiasi pavyzdingai kaip buvęs vyras. Kaip ir kaip pas juos šeimoje buvo, Artūras visada komentavo iš atjautos ir nuoširdumo pusės, niekada nedarė smerktinų žingsnių. Tad viskas yra ne apie tai, kiek kartų tu eini į muštynes – tai apie tai, kaip tu tuose muštynėse elgiesi ir kaip iš jų išeini. Tačiau Beata yra tobulas pavyzdys, kad galima būti labai aukštai topuose ir nebūti jokiuose skandaluose.“