Tik praėjusiais metais po skyrybų su vyru iš Klaipėdos į Vilnių su mažamete dukra gyventi persikrausčiusi moteris sostinėje artimųjų neturi, tad, kaip pati teigė, dėl šešerių metukų dukrelės Elijos net 12 dienų kentėjo namuose.
„Visi mano artimi žmonės toli nuo Vilniaus, tad ir kentėjau. Tik tada, kai tris dienas iš eilės laikėsi arti 40 laipsnių kūno temperatūra, paskambinau savo šeimos gydytojai ir pasakiau: „Nebegaliu kentėti, kvieskite, prašau, greitąją pagalbą“. Ryžausi gultis į ligoninę ir atsidūriau reanimacijos palatoje. Organizmas buvo taip išsekęs, kad gydytojai pasakė: „Jei dar būčiau tempusi porą dienų namuose, manęs šiame pasaulyje galėjo ir nebebūti", – sunkiai rinkdama žodžius ir vis atsikosėdama pasakojo R. Vilkienė.
Ji guli Vilniaus Santariškių ligoninėje ir be deguonies kvėpavimo aparato gali išbūti tik kelias minutes.
Rasa, papasakokite viską nuo pradžių. Kada pasijautėte blogai ir sužinojote, kad jau tikrai užsikrėtėte COVID-19?
Pasijaučiau blogai liepos 30 dieną. Pirmas greitasis testas rugpjūčio 1 dieną parodė neigiamą rezultatą, o antrasis greitasis testas jau parodė, kad sergu COVID-19. Tuomet jau liepos 3 dieną nuėjau ir oficialiai pasidariau molekulinį COVID-19 testą, kuris dar kartą patvirtino, kad sergu. Taip pat susirgo ir mano dukrelė Elija.
Kokie buvo pirmieji simptomai?
Pakilo kūno temperatūra iki 37,5 laipsnių. Po trijų dienų – 38, vakare – 39 laipsniai. Vėliau tris dienas kūno temperatūra pakildavo net iki 39,8 laipsnių ir vaistų pagalba maksimaliai nukrisdavo iki 37,8 laipsnių.
Kai išgerdavau vaistus nuo temperatūros pastaroji trumpam nukrisdavo. Taip per dieną po 5-6 kartus gėriau vaistus nuo temperatūros. Taip pat gėriau daug skysčių. Valgyti beveik negalėjau prisiversti, nes iškart mane imdavo pykinti.
Mano mažoji pasveiko labai greitai – per dvi dienas, o aš vis kankinausi namuose. Ėmė tiesiog deginti nugarą, savijauta tik blogėjo. Tada aš gydytojos paprašiau, kad išrašytų antibiotikų. Bet, ir geriant juos, situacija negerėjo.
Penktadienį pasijutau dar blogiau, ir išvažiavau į ligoninę. Peršvietė plaučius, rado vienoje pusėje besiformuojantį uždegimą. Bet aš gydytojų pasiprašiau namo, nes neturėjau kam palikti savo šešerių metukų dukrelės Elijos.
Dar 3 dienas prabuvau namuose. Iš viso – net 12 dienų su aukšta kūno temperatūra. Pirmadienį man pasidarė taip blogai, kad paskambinau savo šeimos gydytojui ir paprašiau, kad man iškviestų greitąją pagalbą. Atvažiavo medikai, pamatė, kad mano deguonies kraujyje kiekis yra labai nukritęs, pastatė lašelinę.
Paskambinau buvusiam vyrui, palaukėme, kol jis atvažiuos, atidaviau vaiką ir mane išvežė į ligoninę. Taip iki šiol guliu reanimacijoje. Jau trys dienos.
Kaip į šią situaciją reagavo jūsų dukrelė?
Vaikas labai išsigando, visą laiką, kol buvau namuose, nenueidavo nuo manęs. Iki paskutinio kentėjau, nes neturėjau, kur jos palikti. Naktį, kai ji užmigdavo, raitydavausi iš skausmo, net klaupiausi ant kelių ir meldžiausi, kad likčiau gyva. Tiesiog kalbėjausi pati su savimi. Kai aplink nėra jokių artimųjų – labai sunku.
Ir dusau, ir užeidavo priepuoliai, tačiau dariau kvėpavimo pratimus, kiek įmanoma praplėčiau plaučių tūrį. Tai padėjo sumažinti panikos atakas.
Ar įtariate nuo ko galėjote užsikrėsti?
Manau, kad tai galėjo atsitikti per Jūros šventę, nes inkubacinis laikotarpis yra apie 10 dienų, kol pasireiškia COVID-19 simptomai. Paskaičiavau, kad tuo metu buvau Klaipėdoje.
Daug dirbau savo organizuojamoje sveikatingumo ir sporto stovykloje Trakuose, dar važinėjau dirbti ir į sporto klubą, į Vilnių, tad buvau labai pervargusi, tiesiog nualinau imuninę sistemą ir taip, manau, mane pačiupo COVID-19. Daug darbo, mažiau pavalgai, nepailsi ir...
O kas nors iš jūsų klientų ar organizuojamos stovyklos dalyvių ar užsikrėtė COVID-19?
Kiek žinau ne. Mano kolegei, kuri stovykloje gyveno kartu su manimi, jai nieko. Ji – sveika. Visos stovyklos dalyvės jaučiasi gerai, visos pasidarė testus ir eina į darbus.
Ką patartumėte kitiems?
Nebandykite įrodinėti, kad esate kažkokie išskirtiniai. Yra gydytojai, tad kreipkitės į juos, nes jie juk yra specialistai. Aš delsiau, tad dabar guliu reanimacijoje su abipusiu plaučių uždegimu. Aš nualinau savo organizmą iki begalybės, kad net pati nebegalėjau atsistoti.
Ačiū Dievui, man jau šiek tiek geriau. Labai tikiuosi, kad išsikapstysiu.
Tačiau gydytojai sakė, kad ir pasveikus reikės save labai saugoti – apie 10 dienų dar turėsiu būti saviizoliacijoje, po mėnesio reikės šviestis plaučius, ar dar yra patamsėjimų... Reikės prižiūrėti savo darbo krūvį.
Smarkiai pykino, paskutines keturias dienas nieko nevalgiau, vėmiau, numečiau 4 kilogramus.
Nuolat man į veną lašina lašelines, esu po deguonies kauke, kai atsistoju sukasi galva, silpna. Šiandien pirmą naktį miegojau. Man šiek tiek davė raminančių vaistų, nes dar yra kosėjimo priepuoliai.
COVID-19 sirgęs ir Klaipėdoje ligoninėje gulėjęs „Neptūno“ krepšininkas Simas Galdikas sakė, kad ligoninėje šia liga sergančiųjų dauguma yra jaunimas, o kokia situacija Vilniuje?
Mes čia iš palatos nevaikštome, tačiau, kiek mačiau, – daug vyresnio amžiaus žmonių.
Pirmą dieną mane buvo paguldę į palatą su senuku, kuris labai kosėjo, tiesiog spjaudėsi karkalais, tad nuo to mane labai pykino. Tiesiog pamačius tą vaizdą ėmė pykinti. Vėliau aš išėjau iš tos palatos, nes tiesiog negalėjau joje būti. Išėjau į koridorių, atsisėdau ant žemės ir medikams pasakiau: „Darykite kažką, nes tikrai nuoširdžiai negaliu ten būti“. Tas nuolatinis kosėjimas, spjaudymasis karkalais mane be perstojo pykino. Visa laimė, kad mane perkėlė į kitą palatą.
Kokią žinutę norėtumėte pasiųsti savo klientėms?
Visų pirma, noriu pasidžiaugti, kad klientės internetu aktyviai sportuoja be manęs. Sulaukiau labai daug jų palaikančių žinučių.
Supratau ir tai, kokia svarbi yra kvėpavimo gimnastika, kurios mokiau savo klientes. Kai grįšiu, tai darysime ją kas rytą kaip maldą „Tėve mūsų".
Jei jūsų paklaustų, ar verta skiepytis, ką atsakytumėte?
Spręsti reikia kiekvienam asmeniškai. Bet saugotis ir laikytis visų priemonių reikia.
Tiems, kam yra per 70 metų, rekomenduoju skiepytis, nes jie miršta ne nuo COVID-19, o nuo šios ligos sukeltų komplikacijų.
Manęs ir vyresnės dukros klausė, ar skiepytis. Sakiau, kad spręstu pačios. Vakcinos dar nėra labai gerai ištirtos, tad nežinia, kaip kas jauniems žmonėms nutiks ateityje. Kiekvienas žmogus turi spręsti pats.
