Šia proga „Delfi“ nusprendė pasidomėti, ką turėtų žinoti damos, atvykdamos į mišias Ortodoksų bažnyčioje ir kreipėsi į Skaisčiausios Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės kleboną Vitalijų Mockų.

Jaunosios pasirinkimas, dizainerės Monikos Kazakevičiūtės-Kriščiūnienės mados namų „Mas 924“ kūrinys, nepaliko abejingų. Jaunosios suknelė – patraukliai santūri, pridengianti ir grakščias kojas, ir kaklą. Net plaukus prieš ceremoniją žinoma moteris paslėpė po skara.

Tiesa, „Delfi“ kalbintas klebonas prisiminė gilias ortodoksų tradicijas, kurių besilaikanti moteris šitaip galvą slepia tik po vestuvių. Anot jo, ceremonijos metu toks apdangalas nėra būtinas, tačiau po ceremonijos jį užsidėti reikėtų. Vis dėlto į Lietuvoje gyvenančių moterų pasirinkimus žiūrima paprasčiau.

Viktorijos Siegel / Foto: Fotodiena / Viltė Domkutė

Gana ramiai vertinama ir vestuvių bei krikštynų svečių apranga. Nei dėl trumpos suknelės, nei dėl atidengtų pečių iš bažnyčios išvaryti nepriimta. Kai kurios V. Siegel ir L. Suodaičio vestuvių viešnios vestuvėms rinkosi ir ilgesnes sukneles, o kitos pečius pridengė skaromis.

„Dabar griežtų reikalavimų nėra. Jeigu visi esantys bažnyčioje būtų ortodoksų bendruomenės nariai, galbūt ir galima būtų apie tai pagalvoti. Tačiau į vestuves ir krikštynas ateina ir įvairių kviestinių svečių. Aišku, vien bikinio dėvėti nederėtų, tačiau, į šventinę vienokią ar kitokią suknelę ypatingo dėmesio nekreipiame.

Tą patį galima būtų pasakyti ir apie galvos apdangalą. Mes suprantame, kad katalikiškoje šalyje absoliuti dauguma žmonių laikosi katalikiškų tradicijų ir kartais ateidami pas mus nežino, kad jo gal ir reikėtų. Todėl, jeigu žmogus atvyksta be galvos apdangalo, į bažnyčią užeiti tikrai nedraudžiame.

Tai liečia ir turistus, kurie prieš atvykdami neieško atitinkamos aprangos, ir mūsų bendruomenės tikinčiuosius, kurie į bažnyčią sumano užsukti netikėtai.

Įsivaizduokite tokią situaciją: žmogus eidamas į darbą supranta, kad turi dešimt laisvų minučių, per kurias norėtų pasimelsti, paprašyti palaiminimo dienai ir susivokia, kad neturi skarelės.

Tokiu atveju tegu užeina, niekas jo tikrai neišvarys. Mes juk suprantame situaciją“, – komentavo Vilniaus miesto dekanas ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kancleris V. Mockus.

Vitalijus Mockus

Vis tiktai vienas su apranga susijęs reikalavimas egzistuoja iki šiol. Jeigu vyras bažnyčioje lankysis dėvėdamas kepuraitę, prižiūrintysis gali prieiti ir paprašyti ją nusiimti. Iš pagarbos šventovei vyriškis galvos dengti čia neturėtų. V. Mockus sako, kad tokiais atvejais žmonės reaguoja gana ramiai ir sutinka įvykdyti prašymą.

Kalbant apie kitas egzistuojančias vestuvių tradicijas, ortodoksų bažnyčia atsisako sužadėtinius tuokti pasninko metu.

„Žmonės tuo metu ne į vestuves turėtų kreipti dėmesį, o apie kitką galvoti. Taigi, krikštijame ištisus metus, o tuokiame – ne bet kada. Šių tradicijų nekeičiame, na, o į aprangą žiūrime atlaidžiau.

Negaliu teigti, kad šiuo klausimu esame visiškai liberalūs, tačiau suprantame situaciją, suvokiame, kur gyvename ir todėl džiaugiamės, kad pas mus ateina“, – sakė Lietuvos Ortodoksų bažnyčios kancleris.

Išprašyti iš bažnyčios gali būti nebent neadekvačiai besielgiantys žmonės, kurie yra apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.

„Jeigu žmogus kabinėtųsi prie kitų susirinkusiųjų, keltų triukšmą, sumaištį ar kitaip trikdytų šventovės ramybę, jis galėtų sulaukti pastabos, o jeigu jos neužtektų – budintysis darbuotojas palydėtų prie durų.

Kartais žmonės ir visai nežinodami pradeda garsiau kalbėti. Tuomet užtenka ir pastabos“, – kalbėjo klebonas.