Apsaugininkai savo darbą, regis, atliko puikiai – ceremonijos metu į cerkvę buvo įleidžiami tik Lauryno ir Viktorijos kviesti svečiai. Du vyrai užtikrino saugumą ne tik nuo paparacų, bet ir kitų smalsuolių ar neprašytų svečių.
Be to, kostiumais pasipuošę ir apsaugą užtikrinę darbuotojai rūpinosi ir tuo, kad vestuvių dieną jaunieji nebūtų trikdomi klausimais, tad penktadienį nei prieš, nei po ceremonijos Viktorija bei Laurynas jokių komentarų nedalijo. O ir prisiartinti fotografams prie jų nebuvo paprasta, kadangi apsaugininkai jaunavedžiams stengėsi suteikti kuo daugiau erdvės.
Nuo pašalinių žmonių, kurie galėtų sudrumsti vestuves, apsauga jaunuosius bei svečius saugojo ir po oficialiosios dalies, kuomet šventė persikėlė į restoraną.
Viktorijai ir Laurynui pastarieji metai buvo kupini išbandymų, viešų aptarinėjimų, tačiau šią audrą nuo pat jųdviejų draugystės pradžios lydėjo begalinė meilė, kuri neleido pasiduoti net sunkiausiais momentais.
„Nuvilnijus didelei bangai prieš metus, jau aiškiai žinojome, kad mudviejų kelias – vestuvės. Buvome įsitikinę, kad niekas mums nesutrukdys mylėti ir gerbti vienas kitą. Šiandien matome, kad buvome teisūs“, – pasakoja L.Suodaitis.
Laurynas mylimajai pasipiršo per įsimintiniausiu tapusį Viktorijos gimtadienį praėjusių metų lapkritį. Nieko nelaukę, jiedu pradėjo planuoti gyvenimo šventę. Galiausiai, liepos 23-iąją, jųdviejų svajonė išsipildė – vedybos pažymėjo vieno etapo pabaigą ir ramaus, šeimyniško, meile ir pagarba paremto gyvenimo pradžią.
V. Siegel ir L. Suodaičiui ypatingą penktadienį šypsosi ne tik dangus, padovanojęs puikų orą, bet ir svarbiausi jųdviejų gyvenimo žmonės – šeima, ištikimi draugai ir Viktorijos dukra bei Lauryno krikštaduktė Nicole.
Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvę jaunieji pasirinko neatsitiktinai. Viktorija išpažįsta stačiatikybę, todėl nuo pat pradžių mylimieji žinojo, kad amžiną meilę prisieks cerkvėje. Vis dėlto, Viktorija pasakojo, kad nei tobulas oras, nei vedybų vieta neturi didelės reikšmės. Svarbiausia tai, kad jiedu – jau vyras ir žmona.
„Išsipildė mano svajonė. Kai tikrai myli vyrą, nori už jo ištekėti ir sukurti šeimą. Nėra taip, kad padėjus parašą viskas pasikeičia. Bet ženkliai maloniau, kai vyras, pabučiuodamas tave į lūpas, ištaria: „Tu mano Žmona“. Tam pritartų kiekviena moteris – juk negali būti visą gyvenimą pristatinėjama kaip draugė ar gyventi amžinai sužadėtinės statuse“, – džiaugėsi Viktorija.
Viktorija neslepia, kad jaudulio prieš vestuves ir net prieš pat žengimą į cerkvę buvo beprotiškai daug.
„Kartu ir ašarų, kartu ir nerimo. Džiugu tai, kad šios ašaros – tyriausio džiaugsmo, laimės ir pilnatvės išraiška“, – emocijų neslėpė žmona tapusi Viktorija.
„Emocijos tikrai labai pakilios, nes laukėme šios dienos ilgai. Mes vienas kitam padovanojome laimę, o mudviejų meilė – svarbiau už viską“, – antrino L. Suodaitis.
