Savo bičiuliams socialiniame tinkle 48-erių vyras papasakojo istoriją apie tai, kaip visiškai netikėtai sulaukęs pasiūlymo, tapo ilgaamžių valdų savininku.
„Aš niekada nemaniau, kad taip nutiks. Aišku, pagalvodavau, kad gerai būtų turėti. Taip kad nieko nedarant, kad paruošta būtų. Bet kad pačiam, nuo pradžių... ne, niekada neplanavau. Kam man tas vargas? Kam tie rūpesčiai?
Bet prieš metus, vos atslūgus pirmajai karantino bangai, su draugu vežėme vaikus iš maudynių.
- Žėk, čia netoli manęs sodybą parduoda. Nebloga tokia. Tiesa sena, reikėtų ranką pridėti, gal net abi. Bet vieta graži. Domina?
- Nemanau. Tu mane žinai. Ne mano čia. Aš taip ant gatavo mėgstu. Kad jau paruošta ir pakurta būtų. Ant stalo garuotų, stikle atšaldyta būtų.
- Žinau. Tai ir neįkalbinėju. Tiesiog sakau – čia pakeliui, prasukam, sugaišim gi vos kelias minutes.
- Keistas tu. Juk sakau - nedomina manęs. Tai kodėl turėčiau ten vykti?
- Tai tik pažiūrėti, nu.
Žodžiu, paprasčiau buvo sutikti. Prasukom, išlipom, pasivaikščiojom.
Dabar aš esu šios sodybos savininkas. Ir to palūžusio, prieš 100 metų statyto medinio namo šeimininkas. Buvo dar ir tvartas šalia, bet po šios žiemos iš jo tik griuvėsiai liko – neatlaikė sniego spaudimo senas stogas.
Nežinau, kaip taip nutiko. Neklauskit. Ir aš čia ne apie visą griaunantį sniegą. Aš apie tai, kaip taip būna, kad tu staiga turi tai, ko visai ir neplanavai. O dabar reikia kažką su tuo daryti. Nes kokia prasmė turėti, jei tik turėti?
Todėl čia bus dar vienas mano gyvenimo iššūkis. Lyg man jų trūktų, aišku. Bet kodėl ne? Praėjusią savaitę vedžiau vieną renginį. Kambaryje, kur atėjau persirengti, kabėjo citata. Man tos citatos tai visuomet buvo toks pritemtas reikalas, kai nukopijuoji kažką, ko pats nesugalvoji, ar nesi tikras, kad elgiesi teisingai.
Bet šį kartą žodžiai pataikė: „Didžiausias iššūkis gyvenime yra įveikti savo paties (nusistatytas) ribas ir eiti taip toli, kaip niekada nebūtum nė svajojęs”. Prancūzų tapytojas Polis Gogenas.
Tai va. Nuo šiandien, kiekvieną savaitę pasakosiu kaip man, miesto vaikui, sekasi statyti, tiksliau – renovuoti seną namą. Ir ar pavyks? Ką sužinau, ko išmokstu, ką po ko reikia daryti. Ir, aišku, bambėsiu, kaip niekur nespėju, ir kaip viskas yra sudėtinga. Gal tai paskatins pabandyti ir jus. Nes niekas negimė mokėdamas. Nes visko galima išmokti. Jei labai nori, žinoma.
Nes taip gyventi tiesiog įdomiau“, – rašė M. Starkus.
