Istorijos santrauka
Neteisybės jausmo apimta verslininkė istorijos santrauka pasidalijo socialiniuose tinkluose.
„Asmuo, pasisavinęs pinigus iš svetimos sąskaitos, vadinamas vagimi ir yra atsakingas.
O kaip vadinti valstybines kontoras „Sodrą“ ir Ligonių kasas, kurios neteisėtai per dvi dienas iš studentės sąskaitos be perspėjimo pasisavina visus pinigus ir dar daugiau, nei buvo sąskaitoje?
Susisiekus paaiškina, jog įvyko sisteminė klaida, paprašo užpildyti krūvą prašymų ir pažada grąžinti pinigus per 20 d. d. Pabrėžiu, per 20 d. d.!!! Žmogaus sąskaita minusinė dėl babcių, į kurių kabinetus XXI a. dar neatėjo, klaidos ir, prašom, laukite 20 d. d.
Jau nekalbant apie tai, kad sugadinta banko kreditinė istorija.
Tai kaip juos vadinti? „Šaraškino kontoromis“ ar vagimis? Ir nuo kada jiems suteiktas leidimas šarinti po svetimas sąskaitas ir nusirašinėti pinigus? Ypač kai žmogus jiems nieko neskolingas.
P. S. Išsiaiškinau, kad ši „sisteminė klaida“ labai dažnai kartojasi. Nenoromis pradedi galvoti, jog tai ne klaida, o sistema.
Gerovės valstybėje žmogus paliekamas be euro, ir tai padaro valstybinė įstaiga „Sodra“, 20 d. d. ir daugiau neteisėtai naudodamasi jo lėšomis.
Bet su manim šita korta „nepaeis“, – pykčio feisbuke neslėpė D. Bosas.
Žinomos moters įrašas jau per pirmąsias minutes sulaukė internautų reakcijų – į tokią ar panašią istoriją buvo pakliuvęs ne vienas žmogus.
Plačiame istorijos vaizde – ne viena pyktį kelianti detalė
Kiek plačiau apie dukrai nutikusią neteisybę moteris papasakojo ir Delfi, ir savo instagramo istorijose.
„Perspėsiu žmones, o gal dalis jų jau yra atsidūrę tokioje situacijoje, nemanau, kad mes vienos su dukra tokios nesėkmingos“, – tikino pašnekovė.
„Vieną dieną mano dukra atsidaro banko sąskaitą ir žiūri, kad iš turėtų 546 eurų yra -263. Ji puola skambinti į banką, sako, kad ją, matyt, apvogė. Pinigai buvo nuskaičiuoti per kelias dienas. O bankas paaiškino, kad niekas jos neapvogė, sako, jog pinigus nuskaičiavo „Sodra“, tad jiems ir reiktų skambinti. Dukra skambina į „Sodrą“, klausia, kodėl nuo jos nuskaičiuoja tokius pinigus, o jai atsako, kad taip įvyko dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD). Ligonių kasos esą liepė už pustrečių metų nuskaičiuoti. Dukra paaiškino, kad ji yra studentė, mokosi ir iki šiol yra išlaikoma tėvų“, – istoriją tęsė D. Bosas.
Tai išgirdę „Sodros“ darbuotojai kiek nustebo ir, pasak verslininkės, jos dukrai liepė skambinti į Ligonių kasas. Ten užmezgus kontaktą studentei buvo paaiškinta, kad įsivėlė „sisteminė klaida“. M. Randers neslėpė susijaudinimo, nes vos per kelias dienas ji ne tik nepelnytai neteko santaupų, o dar ir per klaidą „įsiskolino“.
Norint atgauti savo pinigus merginai buvo liepta internete susirasti pareiškimą ir jį užpildyti. Darbuotoja pažadėjo, kad jos kreipimasis bus išnagrinėtas per 20 d. d. Per tokį pat laiką studentė turėtų atgauti pinigus.
„Akcentuoju – valstybinė įstaiga, padariusi klaidą, nuskaičiavo virš kelių šimtų eurų per dvi dienas, o žmogui grąžins tik per 20 d. d. Jau antrą dieną vaikštau ir galvoju apie kitus žmones. Marijai pasisekė, ji turi tėvus, kurie gali padėti, o jeigu žmogus neturi, kas jam paskolintų ar padėtų? Arba išvis atostogauja užsienyje? Ir nutinka šitai. Be perspėjimo“, – stebėjosi verslininkė.
Tiesa, D. Bosas pripažino, kad pranešimus apie galimą pinigų išieškojimą dukrai Marijai „Sodra“ siuntė jų pačių tinklalapyje, tačiau jaunai merginai, anksčiau niekada nesusidūrusiai su tokiomis organizacijomis, net nekilo mintis prisijungti prie „Sodros“ sistemos. Iki šiol to niekad neprireikė. Įspėjimų telefonu ar el. paštu M. Randers nesulaukė.
„Tu net neturi šanso perspėti, kad organizacija daro klaidą. Darbuotojai padaro ją, per porą dienų nusiurbia tavo banko sąskaitą iki minuso, o po to atsiprašo už sisteminę klaidą ir sako, kad pinigus grąžins per 20 d. d. Man čia vienai atrodo, kad kažkam negerai su galva?
Jeigu tu padarei klaidą, tai tu ją ištaisyk per tiek pat dienų, per kiek sugebėjai nusiurbti tuos pinigus. Būk malonus ir už savo klaidas atsakyk lygiai tokiu pat greičiu. Juk tai – jų klaida. Čia nėra žmonių kaltė. Tai Ligonių kasų sisteminė klaida. O kas ta sisteminė klaida? Mano galva, tai yra žmogaus klaida“, – svarstė D. Bosas.
Verslininkės šeimai pikta ir dėl to, kad neteisybės atveju gaišti savo laiką, ieškoti reikiamų pareiškimų, juos pildyti ir laukti institucijų reakcijos turi nukentėjęs asmuo, o ne klaidą padarę darbuotojai.
„Žmogus, kuriam nuskaitė pinigus, dar turi eiti ir ieškoti kelių lapų apimties anketų, gaišti laiką. Beje, jas užpildyti dar nėra taip paprasta. Juk jaunimas nėra susidūręs su tokiais biurokratiniais dalykais. Aš ir pati nesu susidūrusi. O juk viskas įvyko dėl jų klaidos“, – apmaudo neslėpė žinoma moteris.
Paskutinis lašas, perpildęs D. Bosas kantrybės taurę, buvo tai, kad net ir pripažinus klaidą Marijos sąskaitoje minusinė suma ėmė didėti toliau.
„Kulminacija. Aš paprašiau Marijos, kad ji man paskambintų ir paaiškintų, kaip sekėsi viską susitvarkyti, kadangi ji jau yra pilnametė, šiuos reikalus turėjo tvarkytis pati. Ji man paskambino, norėdama reziumuoti, kaip viskas baigėsi. Tuo metu, kai mudvi šnekėjomės, man ji sako: „Mama, man vėl pradeda nuskaičiuoti pinigus. Dabar jau nebe -263, o dar daugiau!“ Įsivaizduokite, institucijos jau žino, kad yra įvykusi klaida, bet vis tiek pinigai toliau nuskaičiuojami“, – stebėjosi verslininkė.
M. Randers banko sąskaita iki minuso ištuštėjo nuskaičiavus ne visą menamą skolą, o dalimis – tiek, kiek mergina esą buvo įsiskolinusi per 2,5 metų. Per tiek laiko suma išaugo iki 843 eurų. Tačiau studentai yra draudžiami valstybės lėšomis, tad ir PSD įmokų mokėti jiems nereikia. Visgi ši suma iš Marijos sąskaitos buvo išieškota.
„Nusiurbia tavo sąskaitą ir gyvenk, kaip nori“, – piktinosi studentės mama.
Nuo kitų nukentėjusių žmonių istorijų kraujas užvirė dar labiau
Viešai apie dukros istoriją prabilusi D. Bosas socialiniuose tinkluose sulaukė ir kitų nukentėjusių žmonių reakcijų. Pasirodo, kad minėta sisteminė klaida yra linkusi kartotis, ir dideliu mastu.
„Kraujas užvirė ne tik man, o visiems, kurie yra su tuo susidūrę. Esu „apakusi“ nuo žinučių srauto“, – tikino žinoma moteris.
„Nesuvokiama, kokiu mastu jie tyčiojasi iš žmonių. Sąskaitoje nepalieka net minimalios sumos pragyventi. Taip nutinka ne tik studentams, bet ir gyvenantiems užsienyje ar net vaikus auginančioms mamoms.
Įsivaizduokite, kaip žmogui, paliktam su minusine banko sąskaita, pragyventi turint vaikų? Net kelių eurų nepalieka. Tai – piktybinis veiksmas. Net antstoliai taip nesielgia. O čia – nusiurbia iki minuso! Kaip jaustis žmogui, kuris nėra kaltas, o namuose dar trys vaikai laukia? Negana to, dar pats turi aiškintis situaciją, įrodinėti, kad nesi kaltas, ir ilgiausiai laukti per klaidą pasisavintų pinigų“, – kitų žmonių istorijoms abejinga neliko D. Bosas.
Norėdama išjudinti šią įsisenėjusią problemą verslininkė ėmė dalytis nukentėjusių žmonių pasakojimais viešai.
„Ši tema labai audrina žmones“, – neteisybės mastu stebėjosi pašnekovė.
Be to, tiek D. Bosas šeima, tiek kiti nukentėjusieji neslėpė, kad neretai atsidūrus tokioje bėdoje nuvilia ir tokių institucijų darbuotojų bendravimo tonas.
„Atrodo, kad su tavimi kalba iš aukšto. Nors esi nukentėjęs, dažnai pats pasijunti kaltas, kad paskambinai ir sutrukdei joms dieną. Negana to, tave siuntinėja iš vienos vietos į kitą“, – tikino moteris.
Kreipėsi į teisininkus
Žmonės, išgirdę apie D. Bosas ir jos dukters istoriją, nuo pat pradžių jai siūlė kreiptis į teismą. Kurį laiką moteris šio kelio vengė, nes praeityje, net ir laimėjusi teisminį ginčą skandalingoje skiepų byloje, galiausiai liko su skaudžia patirtimi.
„Tai kainuoja labai daug ir galiausiai tu vis tiek pralaimi, nes visų išleistų pinigų teismas nepadengia. <...>. Į teismus kreiptis dažnai siūlo tie žmonės, kurie nėra to patyrę. Aš perėjau tą mėsmalę, tai truko 3,5 metų ir buvo 16 tūkst. išlaidų advokatui. Taip, aš laimėjau, išrovėme nesąžiningą gydytoją, uždarėme kabinetą, bet kas iš to. Man grąžino tik 5 tūkst. Ši visuomeninė akcija man kainavo labai daug“, – praeities skauduliais dalijosi ji.
Visgi pasikartojantis neteisybės jausmas Dainą ir vėl įkvėpė kovai, moteris jau konsultuojasi su teisininkais.
„Prašysiu teismo grąžinti ne tik tai, kas buvo per klaidą nuskaičiuota, bet ir banko pavedimų, Registro centro taikytus mokesčius. Gal pavieniui tai ir nėra dideli pinigai, bet iš viso susidaro apie keliasdešimt eurų. Visus šiuos mokesčius turi padengti „Sodra“. Advokato rašte aš to ir prašysiu. Be to, teismo taip pat paprašysiu procentų už visas dienas, kai buvo naudojami Marijos pinigai. Aš į tai žiūriu kaip į kreditavimą“, – Delfi pasakojo verslininkė.
„Aš į teismą kreipsiuosi vien dėl sistemos suvokimo, nes man sunku suprasti, kodėl taip vyksta. Tai bus dar viena socialinė akcija. Tiesiog negalima matant tokius dalykus užmerkti akių“, – ryžtingai pridūrė ji.
Institucijos pateikė tik bendros tvarkos informaciją
Delfi dėl D. Bosas šeimoje įvykusios situacijos kreipėsi ir į „Sodrą“, ir į Ligonių kasas.
Pirmiausia sulaukta Vilniaus ligonių kasų specialistės komentaro, buvo nurodyta, kad netrukus portalas turėtų sulaukti žinių ir iš „Sodros“, nes būtent jie renka ir administruoja pinigus.
„Dėkojame, kad kreipėtės dėl šios situacijos. Atsakydami į Jūsų klausimus paaiškiname, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą Lietuvos piliečiai ar turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos programas, privalomuoju sveikatos draudimo draudžiami valstybės lėšomis. Studentų registro duomenis apie šiuos apdraustuosius (studentus) ligonių kasos gauna iš Švietimo informacinių technologijų centro. Minėtos grupės apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo galiojimo laikotarpiai automatiškai nustatomi pagal studento statuso įgijimo ir jo netekimo datas.
Jeigu Studentų registre pateikiami netikslūs ar ne visi duomenys, Ligonių kasų visa reikiama informacija nepasiekia ir asmens draustumas negali būti nustatytas. Ligonių kasos, iš asmenų gavusios informacijos apie galimus netikslumus, skubiai kreipiasi dėl duomenų patikslinimo Studentų registre ir prireikus jie greitai tikslinami, asmeniui nustatomas draudimo galiojimas ir jis iškart gali naudotis visomis privalomojo sveikatos draudimo garantijomis. Situacijos, kai registre pateikiami netikslūs duomenys, nėra būdingos, veikiau – pasitaiko labai retai.
Atkreiptinas dėmesys, kad kitose Europos Sąjungos šalių narių ar Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos aukštosiose mokyklose studijuojantys asmenys teritorinei ligonių kasai kasmet turi pateikti mokymo įstaigos akademinės pažymos originalą. Automatiškai šie duomenys ligonių kasų nepasiekia. Taigi šių šalių studentai kviečiami nepamiršti tuo pasirūpinti iki mokslo metų pradžios.
Taip pat pabrėžiame, kad nepagrįstai nurašytos lėšos visais atvejais asmenims yra grąžinamos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi dėl detalesnės informacijos dėl šių įmokų susigrąžinimo reikia kreiptis į mokesčio administratorių, t. y. į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių el. paštu info@sodra.lt.
Kartu Ligonių kasos atkreipia dėmesį, kad, siekiant užkirsti kelią panašioms situacijoms, kiekvienam studijas pradedančiam jaunuoliui vertėtų sistemoje pasitikrinti, ar galioja jo draudimas, ar neįsivėlė klaidų, ar netrūksta papildomų dokumentų ir duomenų. Gavusi informaciją apie aptiktas neatitiktis, susijusias su privalomuoju sveikatos draudimu, Ligonių kasa padeda kaip galima greičiau jas pašalinti“, – oficialiame komentare teigė Vilniaus teritorinės ligonių kasos Administravimo skyriaus vyr. specialistė Jolanta Sadauskaitė.
Netrukus sureagavo ir „Sodra“, nurodė, kad dėl asmens duomenų apsaugos negali komentuoti konkretaus žmogaus atvejo, tad atsiųstame komentare pateikė bendrą duomenų tvarkymo ir gyventojų informavimo praktiką.
„Žmonės, kuriems mažiau nei 18 metų, moksleiviai, dieninių skyrių studentai yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Patys sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi mokėti savarankiškai dirbantys gyventojai, taip pat tie žmonės, kurie niekur nedirba, nevykdo jokios ekonominės veiklos, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis.
Apskaičiuodama gyventojų mokėtinas įmokas, „Sodra“ vadovaujasi savo ir kitų valstybės institucijų tvarkomų registrų duomenimis. Jei informacija registruose, už kurių tvarkymą yra atsakingos kitos institucijos, patikslinama, mokėtinų įmokų suma atitinkamai gali būti perskaičiuota.
Informavimas apie PSD įsiskolinimą – tai procedūra, vykstanti keliais etapais. Kas mėnesį iš anksto siunčiame priminimus tiems gyventojams, kuriems atsiranda pareiga sumokėti PSD įmokas, – jie nedirba, nesimoko ir nėra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Tokiems gyventojams primename, kad jie turi sumokėti PSD įmokas už einamąjį mėnesį iki mėnesio pabaigos. Jeigu gyventojas vykdo savarankišką veiklą ir nemoka PSD įmokų, bent vieną kartą siunčiame raginimą sumokėti įmokas, o tik tada įsiskolinimą nurašome nuo sąskaitos.
Taigi, kiekvieną mėnesį pranešimus dėl PSD įmokų gauna ir pirmą kartą įsiskolinę asmenys, ir gyventojai, kurių skolos kaupiasi ilgiau. Kadangi „Sodra“ didžiąją dalį paslaugų perkėlė į elektroninę erdvę, sumažino popierinių pažymų skaičių, todėl popieriniai pranešimai apie PSD įmokas gyventojams nėra siunčiami.
Pranešimus apie PSD įmokų mokėjimą galima rasti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, o klientai, kurie yra nurodę savo elektroninio pašto adresus, priminimus gauna ir elektroniniu paštu. Asmeninėje paskyroje taip pat galima pasitikrinti, ar nėra susidaręs PSD įsiskolinimas.
Žinome, kad yra dalis gyventojų, kurie elektronine prisijungimo sistema visgi nesinaudoja, įspėjimų nepastebi ir apie savo skolą prisimena ar sužino tik tada, kai „Sodra“ būna jau nuskaičiavusi pinigus. Tačiau svarbu suprasti, kad su žmonėmis susisiekiame tais kanalais, kuriuos jie yra nurodę savo asmeninėse paskyrose. Todėl raginame gyventojus pasitikrinti savo kontaktinius duomenis ir, jei reikia, juos atnaujinti, kad „Sodros“ siunčiama informacija pasiektų juos pačiu patogiausiu būdu.
Jei iš gyventojo sąskaitos dėl klaidos ar netikslių registrų duomenų yra nurašomos lėšos, po informacijos patikslinimo maksimalus galimas terminas grąžinti nuskaičiuotą sumą yra 20 darbo dienų. Tačiau įvykus klaidai visuomet stengiamės grąžinti pinigus į gyventojo sąskaitą kuo greičiau“, – komentavo Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Malgožata Kozič.
