Neeiline proga dėkodamas Lietuvos Respublikos Prezidentui, D. Fletcheris pasidalijo šiomis mintimis:

„Esu labai sujaudintas, kad man buvo suteikta galimybė tapti Lietuvos Respublikos piliečiu. Tai įkvepia stengtis ir darbuotis toliau, siekiant, kad Lietuvos vardas būtų dar svarbesnis pasaulio kontekste, – bent maža dalelyte prie to prisidėti. Ši galimybė – mano ketvirčio amžiaus kelionės vainikavimas, tuo pačiu ir naujo etapo pradžia, kuriame aš galėsiu veikti didesne jėga, kokybiškai atstovaudamas Lietuvos kinematografininkų, Lietuvos menininkų interesus pasaulyje.

Pirmą kartą atvažiavau į Lietuvą lygiai prieš 25-erius metus. Tuomet ji buvo jauna nepriklausoma šalis, kurioje aš sutikau labai daug talentingų jaunų žmonių. Nepaprastai didžiuojuosi, kad galėjau matyti ne tik kaip iš esmės pasikeitė Vilnius, bet ir kaip jauni mūsų talentai išaugo į tarptautinio lygio menininkus, vertinamus Europoje ir už jos ribų – Oskaras Koršunovas, Asmik Grigorian, Kristina Sabaliauskaitė, Ingeborga Dapkūnaitė, Edgaras Montvidas, Andrius Mamontovas ir daugelis kitų. Aš ir pats augau kartu su Lietuva, iš aktorystės į režisūrą, iš Britanijos – į platesnius tarptautinės kino industrijos vandenis.

Lietuvoje visada jaučiausi kaip namuose. Visada stengiausi padėti kuo galėdamas – iš pradžių šeimai, po to – draugams, gabiam jaunimui, vėliau – kultūros, visuomeniniams bei labdaros projektams. Tikiu, kad tik taip – natūraliai – įaugama į visuomenę ir tampama jos dalimi. Aš išties buvau labai sujaudintas visų žmonių ir kolektyvų, kurie rekomendavo suteikti man Lietuvos pilietybę. Jų vertinimas suteikė progą iš naujo peržvelgti kartu nuveiktus darbus. Nesitikėjau, kad jie gali būti taip nuoširdžiai įvertinti.

Toks gražus palaikymas dar labiau motyvuoja stengtis už mus visus, stengtis už šalį, kuri man suteikė tiek šviesos. Esu labai dėkingas už pasitikėjimą ir tikėjimą manimi. Tikiu, kad kartu nuveiksime dar daug darbų.”

Kaip rašoma spaudos pranešime, prieš ketvirtį amžiaus Vilniuje D. Fletcheris pirmą kartą lankėsi su būsima žmona – operos režisiere Dalia Ibelhauptaite ir nuo to karto ne tik nuolat čia grįždavo, bet ir visuomet prisidėjo prie kultūrinių ir labdaringų projektų veiklos. Šalia to, D. Fletcheris visuomet artimai bendrauja su Lietuvos kino kūrėjais ir puoselėtojais. D. Fletcheris yra tapęs aktyviu ne vienos labdaros akcijos dalyviu. Su jo indėliu, buvo surinktos lėšos remti Lietuvos daugiavaikėms šeimoms ir Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos skyriui. Niekam nėra paslaptis ir jo išskirtiniai ryšiai su Lietuvos muzikais: ne kartą dainuota su maestro G. Rinkevičiumi ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, artimai dalyvauta patariant jauniems talentams ir, žinoma, nepraleista nei viena „bohemiečių“ premjera.

Tuo tarpu užsienyje pristatydamas savo kūrybą, D. Fletcheris visuomet mini Lietuvą, o filmuose įtraukia lietuviškas frazes, ar net pačių lietuvių pasirodymus. Vis dažniau dalyvaujant svarbiausiuose kino pasaulio apdovanojimuose režisierius vilki Lietuvos aukštosios mados dizainerio Juozo Statkevičiaus kurtais kostiumais.

Nuo pat pirmų vizitų į Vilnių D. Fletcheris nuoširdžiai domėjosi Lietuva ir jos istorija, o pasišventimas mūsų tradicijoms ir kultūrai buvo paliudytas 1997 m., kuomet jis pakeitė tikėjimą: monsinjoro K. Vasiliausko pakrikštytas tapo kataliku. Vėliau Vilniaus Arkikatedroje vedė operos ir teatro režisierę Dalią Ibelhauptaitę.

D. Fletcheris visada kalba apie savo didžiosios gyvenimo meilės įtaką ir tai, kaip ji įkvepia geriausius jo darbus, o pasaulio žiniasklaidos paklaustas, koks yra jo mylimiausias žodis, nedvejodamas taria „Dalia“. Šiltų žodžių šia proga negailėjo ir pati įkvepėja bei gyvenimo bendražygė D. Ibelhauptaitė:

„Mano vyrui suteikta Lietuvos pilietybė yra labai didelė dovana mano tėvams. Jie, nepaisant to, jog gyvenime ištvėrė tremtį, nepriteklių, daug skausmo, niekada neprarado gerumo ir atvirumo kitiems. Jie priėmė Dexterį, žmogų iš kito pasaulio, kitos kultūros ir pažiūrų, kaip savą, atvėrė jam savo namų duris ir širdį. Jų namuose jis niekada nebuvo atvykėlis. Ši diena vainikuoja didelę mamos svajonę, kad jos mylimoje Tėvynėje Dexteris būtų savas ne tik šeimoje. Esu laiminga, kad tai pagaliau įvyko. Nepaprastai džiaugiuosi, kad Lietuva yra tapusi gražia plataus pasaulio dalimi, kad mūsų laisvė, kultūra, pasiekimai yra įdomūs ir įkvepiantys kitus.”

Dexterio Fletcherio kandidatūrą Lietuvos Respublikos pilietybei išimties tvarka suteikti rekomendavo:

  • Lietuvos Kinematografininku sąjunga (Dexteris Fletcheris yra jos garbės narys);
  • Festivalis „Kino pavasaris“, vadovas A. Ramaška;
  • Gydymo įstaigų paramos fondas, valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, direktorė Olga Zimanaitė;
  • Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras;
  • Juozo Statkevičiaus mados namai;
  • Vilnius City Opera;
  • Edvinas Pūkšta, Kino kritikas, Europos kino akademijos narys, Europos kino apdovanojimų atrankos komisijos ekspertas;
  • Gintaras Rinkevičius, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas;
  • Kristina Sabaliauskaitė, rašytoja, dailės istorikė, Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarė;
  • Oskaras Koršunovas, teatro režisierius, dramaturgas, scenografas, choreografas;
  • Arūnas Matelis, kino režisierius ir prodiuseris, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas;
  • Andrius Mamontovas, muzikantas, prodiuseris, aktorius, grupės „Foje“ įkūrėjas;
  • Asmik Grigorian, operos dainininkė;
  • Edgaras Montvidas, operos dainininkas, Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas;
  • Beata Nicholson, TV laidų vedėja, žurnalistė;
  • Tadas Kučinskas, verslininkas, Vilnius City Opera valdybos pirmininkas;
  • Vygaudas Ušackas, buvęs užsienio reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Londone.



Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (101)