Į Lietuvą Daina grįžo šių metų sausio pradžioje – čia ji leidžia antrąjį karantiną. Jungtinėje Karalystėje gyvenimą kurianti moteris teigia gimtinėje įsikūrusi tik laikinai.

„Šiuo metu judėjimas apribotas – su Jungtine Karalyste situacija yra kitokia. Reikia labai daug testų, deklaracijų, o tai sukelia daug problemų, – tikina Daina. Nepaisant to, moteris nežada likti Lietuvoje visam laikui. – Aš myliu Lietuvą, man čia labai gražu ir patinka, bet dirbti tikrai neįmanoma. Su tokia tvarka ir taisyklėmis sudėtinga ne tik man, bet ir daugeliui.“

Dainavimo pamokas vaikams ir suaugusiesiems D. Bilevičiūtė šiuo metu veda nuotoliniu būdu. Pašnekovė pasakoja, kad užsiėmimų metu nutinka ir kurioziškų situacijų, kurias tenka spręsti kūrybingai.

„Pamokos vyksta labai intensyviai. Nors dabar esu Lietuvoje, mano dvi mokinės Anglijoje išlaikė dainavimo egzaminus. Viena jų gavo aukščiausią įvertinimą. Tai įrodo, kad net ir dirbant nuotoliniu būdu galima pasiekti puikius rezultatus. Tiesa, pripažįstu, kad tai padaryti yra žymiai sunkiau, – šypteli dainininkė. – Reikia labai sukoncentruoti dėmesį. Turiu kelis mažamečius mokinius, kuriuos pamokos metu reikia ištraukti iš po lovos. Tiesiog vaikams ten yra fainai. Ten yra linksma.“

Pasak žinomos moters, šiuo metu pandemijos sąlygomis vyksta ne tik dainavimo pamokos, bet ir tarptautiniai dainų konkursai. Be darbo, D. Bilevičiūtė tikina radusi tikra saviraiškos forma tapusį populiarų pomėgį.

„Pamokas galiu vesti ir vedu trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir rusų, – prisipažįsta Daina ir teigia, kad jos mokinių tarpe yra ne tik skirtingių tautybių, bet ir įvairaus amžiaus žmonių. – O ir pati po truputį judu profesiniame kelyje. Jau nusimato keli koncertėliai ateityje. Beje, draugės sugalvojo ir įtraukė mane į naują veiklą – filmuojame „TikTok“ vaizdelius, tokia lyg ir nauja išraiškos forma. Žiemą, kai gyvenau Elektrėnuose, su maudymosi kostiumėliais sniege ir slidininko lazdomis prisifilmavom, daug peržiūrų buvo. Taip pat darėme vaizdo įrašą moters kūno, svorio, grožio tema. Kadangi esu apkūnoka, visą laiką stengiuosi į tai sureaguoti humoro forma.“

Tiesa, visi „TikTok“ vaizdo įrašai yra apgalvoti ir kruopščiai surežisuoti. Štai paskutiniajam buvo ruošiamasi ne vieną dieną – smagi kompanija sugalvojo siužetą, paremtą vieno itin garsaus filmo motyvais.

„Praėjusį savaitgalį ruošėmės humoristiniam filmavimui apie vakcinas. Pritaikėme „Šuriko nuotykių“ motyvus – draugė surado didžiulį švirkštą, tad išėjo toks tarsi filmo epizodas. Darėme etiudą iš filmo mano gimimo dienos proga“, – juokiasi Daina.

Šiuolaikinis grožio kultas: nieko negali būti baisiau už ančiuko lūpas

Kalbėdama apie iššūkiu tapusius pralinksminančius „TikTok“ vaizdo įrašus, dainininkė ne kartą minėjo ir moters grožio temą. Daina sako, kad mylėti save yra labai svarbu, o grožio suvokimas šiandien jos akimis peržengia visas ribas.

„Visada švelniai pajuokiu madą darytis antakius, lūpas, dėtis dirbtines blakstienas, krūtinę, užpakalius. Tą temą laikau svarbia, – pasakoja Daina. – Man meilė sau atėjo natūraliai. Ir žinote, kam pirmiausiai turiu už tai padėkoti? Vyrams. Jų dėka aš jaučiuosi gerai. Būkime atviros – kiekviena moteris nori būti geidžiama, nori, kad į ją atkreiptų dėmesį, nori būti mylima. Kai jos tą grožį susikuria dirbtinai – ypač kalbu apie jaunas merginas – tai yra kraupu. Ančiuko lūpos – nieko negali būti baisiau.“

Daina prisimena ir vieną stipriai ją paveikusį įvykį, kuris tik dar kartą įrodė, kad plastinės operacijos tampa savaime suprantamu dalyku vis jaunesniame amžiuje.

„Mano mokinei – aštuoneri. Ji mane nupiešė storomis lūpomis, na, jos tokios yra natūraliai. Ir ji sako: „Daina, tavo lūpos kaip pripūstos“. O aš galvoju – mergaitei aštuoneri ir ji jau žino, kas tai yra. Kad būtum laiminga ir geidžiama, visai nereikia būti 90-60-90. Tu gali būti kaip aš – 130-80-130, – šypteli pašnekovė. – Tad meilė sau ateina su branda ir su vyrais.“

Privalome išmokti pilnavertiškai gyventi su koronavirusu

Laikinai Lietuvoje apsistojusi Daina tikina su koronavirusu nesusidūrusi akis į akį, tad pandemijos ir karantino padėtis kone visame pasaulyje ją slegia.

„Sutinku, kad visa situacija yra sudėtinga. Tačiau aš kaip asmenybė jaučiuosi nekaip. Pavyzdžiui, aš nesirgau koronavirusu, aš juo nesergu dabar – bet į ką aš įkliuvau? Aš negaliu normaliai keliauti, negaliu normaliai gyventi. O jei aš esu sveika, ką man daryti? – piktinasi Daina. – Manau, kad privalome išmokti gyventi su šiuo virusu. O draudimai yra labai blogai.“

Nemokėjimas savęs prižiūrėti, pasak pašnekovės, tampa ir kitų ligų priežastimi. Kol visi kovoja su iki šiol aiškių atsakymų neturinčiu koronavirusu, žmonės miršta ir nuo kitų ligų.

„Šią minutę kalbu kaip fiziškai sveikas, sąmoningas žmogus – man ši pandemija atnešė daug blogio, nes esu izoliuota. Turiu kentėti, negaliu normaliai judėti, man su sveikata gali kilti daug didesnių problemų, kurių pasekmės daug liūdnesnės. Galvos, širdies ligos – jos baisios. Nebemokame normaliai savęs prižiūrėti, galų gale nebemokame kvėpuoti. Juk aš visą gyvenimą dirbu su kvėpavimu – retas žmogus, kuris moka teisingai kvėpuoti. Atvažiuoja suaugęs žmogus į pamoką ir jis kelia pečius, žiopčioja. Tačiau jūs pažiūrėkite, kaip kvėpuoja kūdikis lovelėje – jis kvėpuoja pilvu“, – sako Daina.

Pasiteiravus, ko labiausiai pasiilgo per karantiną, D. Bilevičiūtė neslepia, kad ypatingai trūksta dviejų dalykų.

„Labiausiai pasiilgau kelionių. Su kompanija visada keliaudavome per gimtadienius. Nuostabus šalių pažinimas – jau antri metai niekur nevykstu, – apgailestauja moteris. – Skauda, kad kažkiek dingo ir socialinis bendravimas. Būdamas dviese su kompiuteriu tu tampi socialiai vienišu. Žinoma, tas aparatas yra puikus dalykas, tačiau skirtas darbams atlikti, o ne bendrauti. Štai vaikai, pripratę prie ekranų, jau nebenori matyti realybės, tikro pasaulio. Kas bus ateityje? Todėl ir dirbu su jaunimu.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)