Pirmoji D. Bunkaus kelionės stotelė buvo Stambulo oro uostas. Čia verslininkas laukė savo skrydžio į Tbilisį, o turėdamas laisvo laiko nepraleido progos pasidalinti įspūdžiais.

„Man Stambulas yra vienas gražiausių pasaulių miestų, – prisipažino jis. – Musulmonų pasaulyje dabar yra Ramadanas, jie pasipuošia taip, kaip mes prieš Kalėdas. Mėnesį laiko pas juos yra labai griežtas pasninkas, jie nevalgo nuo saulės patekėjimo iki saulės laidos, nesiima jokių svarbių reikalų – arabų šalyse gyvenimas praktiškai sustoja. Dėl to arabų keliautojų šiuo metu nėra daug pasaulyje. Galiausiai visa tai baigiasi didžiule švente – vadinama Id al Fitras. Musulmonai tris dienas ją švenčia, aukoja ir džiaugiasi taip, lyg tai būtų Naujieji metai.“

Tiesa, Turkija tebuvo laikina stotelė. Galiausiai D. Bunkus pasiekė Sakartvelo sostinę, kurioje prasidėjo ilgai lauktas poilsis ir nuotykiai. Tbilisyje Danieliaus jau laukė privatus vairuotojas ir kelionės kompanionė Natalija.

Sėkmingai atvykęs iki viešbučio verslininkas negalėjo nepastebėti išskirtinio vintažinio interjero – trumpo turo metu keliautojas aprodė ne tik bendras erdves, bet ir privatų viešbučio kambarį. Čia, regis, kiekvienas kampelis turi atskirą istoriją – nuo molberte įtaisyto televizoriaus iki ore kabančios valties. Tuo įsitikinti galite ir vaizdo reportaže.

Danielius pasakoja, kad jis nėra tas turistas, kuris dienų dienas gali gulėti prie viešbučio baseino, jam daug įdomiau pažinti šalį iš arčiau, susipažinti su vietiniais, jų kultūra.

„Tiesą sakant, aš nelabai suprantu, kaip žmonės savo noru gali gulėti po deginančia saule visas dienas. Man tai sunkiai suvokiama. Kam save kankinti?“ – juokėsi prieš pat kelionę kalbintas verslininkas.

Kiek pailsėjęs D. Bunkus nusprendė susipažinti su Sakartvelo sostinės apylinkėmis. Kultūrinį vietos paveldą verslininkas pažino vaikštinėdamas po senovines gatveles, esančias pačioje miesto širdyje. Visgi ekskursijos metu Danielius aplankė ne tik pagrindinius Tbilisio akcentus ar kultūrinius paminklus, o ir susipažino su Sakartvelo kasdienybe bei atsidūrė retai lankomose vietose.

Pirmąją kelionės dieną D. Bunkus aplankė ant uolos esančią Metekhi bažnyčią, nuo kurios atsivėrė įspūdinga senojo Tbilisio panorama, taip pat Sioni ir Švč. Trejybės katedras, sinagogą. Verslininkas to paties turo metu lankėsi ir Narikalos tvirtovėje, Rike parke, centriniame Tbilisio prospekte, vadinamu Rustaveli, Laisvės aikštėje ir gyvybe alsuojančioje Chardino gatvėje.

Be viso to Danielius iš arčiau išvydo ir legendinę Abanotubani sieros vonių zoną. Sakartvelo sostinė visame pasaulyje garsėja ypatingomis savo pirtimis. Vietiniai sako, kad nusiprausus po siera prisotintu vandeniu būsite sveiki ir ilgiau gyvensite.

„Tai tapo tarsi kurortiniu užsiėmimu. Sostinė garsėja savo sieros šaltiniais ir pirtimis, – pastebėjo D. Bunkus. – Iš anksto užsakymų vietiniai nepriima, užsirašyti kviečiama tą pačią dieną ir tada galima pabūti sieros pirtyje.“


Sakartvele D. Bunkus vieši pirmą kartą. Čia jo laukia dar ne vienas nuotykis. Kelionės akimirkas galima sekti ne tik verslininko instagrame, bet ir Delfi portale. Savaitę truksiantis privatus turas nušviečiamas paties Danieliaus akimis, jo įspūdžiais, pasakojimais, nuotraukomis ir vaizdo įrašais tiesiai iš kalnuotojo Sakartvelo.

Per savo gyvenimą D. Bunkus yra apkeliavęs daugiau nei 80 šalių. Nors konkretaus tikslo pabūti visame pasaulyje neturi – jis viliasi, kad taip nutiks ir be didelių pastangų.

„Aplankiau maždaug 85 šalis, neskaičiuojant tų, kurias praskrendi ar pabūni mažiau nei tris dienas. Tikslo apkeliauti viso pasaulio neturiu, kai kuriose šalyse esu buvęs daug kartų. Tai darau ne dėl skaičiaus, tiesiog keliauju ten, kur norisi“, – pasakojo jis.

D. Bunkus yra atviras pažintims ir gana greitai susiranda naujų draugų – ši jo savybė padeda ne tik versle, bet ir svečiose šalyse. Ne išimtis ir Sakartvelas. Prieš atvykdamas čia verslininkas išmoko bent kelias pagrindines vietines frazes – tai viena iš jo kelioninių tradicijų.

„Keliaujant kitose šalyse aš visada išmokstu bent kelis žodžius ar keletą frazių, kad šiek tiek galėčiau susišnekėti, padėkoti, pasisveikinti. Tai žmonės priima labai geranoriškai. Na, juk taip yra ir Lietuvoje. Jei atvyksta užsienietis ir jis bent kažkiek bando kalbėti lietuviškai, į jį požiūris jau bus geranoriškesnis. Taip yra visame pasaulyje ir tai labai padeda kelionėse“, – savo patirtimi dalijosi D. Bunkus.

Daugiau kelionės įspūdžių rasite straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.