Antradienį savo socialiniuose tinkluose, bręstant skandalui dėl COVID-19 istorijos, G. Gurevičiūtė tūkstančiams sekėjų demonstravo fotosesijos užkulisius žinomos klinikos baseine. Pasak gydymosi įstaigos atstovės Eglės Malinauskaitės, už šią reklamą klinika nemokėjo ir ji nebuvo suderinta.
Kilus šurmuliui dėl, kaip NVSC teigė, socialinės atsakomybės stokos, žinomi žmonės ėmė raginti, kad garsūs prekės ženklai įvertintų, ar iš tiesų nori būti siejami su G. Gurevičiūte. Šiuos raginimus išgirdo jau minėtoji klinika, kuri teigė, kad nepritaria influencerės elgesiui ir tą aiškiai įvardijo.
„Šis įrašas yra apie tai, kaip nuomonės formuotojai gali padėti arba atvirkščiai.
Pastarąją parą socialiniai tinklai ūžia nuo Gintarės Gurevičiūtės įrašo apie papasakotą jos pačios COVID-19 istoriją, kuri daugeliui pasirodė mažų mažiausiai neatsakingas ir netoleruotinas elgesys. Švelniai tariant, tokios viešai papasakotos istorijos mane stebina jas rašančių žmonių neišprusimu ir pačios ligos rimtumo nesuvokimu. Jau nekalbu apie atsakomybės jausmą, kuris, matyt, šioje istorijoje, buvo pamestas kažkur Kipre.
Pati dirbu medicinos srityje ir gerai žinau, kokia yra šios ligos „kaina“ pačiam sergančiajam ir jį slaugančiam medicinos personalui. Jau nekalbu apie netektis, kurias nusinešė ši pandemija.
Tačiau čia tik viena medalio pusė. Sutapimas ar ne, tačiau tą pačią dieną pasirodė ir Gintarės reklaminis įrašas su mano atstovaujama „Baltijos-Amerikos“ klinika, kurioje ir dirbu. Pirmiausia, noriu atsakingai pareikšti, kad klinika jokios reklamos iš G. Gurevičiūtės nepirko ir neperka. Ir nebendradarbiauja! Tai buvo tik jos pačios asmeninė padėka už tai, kad leidome jai fotografuotis mūsų klinikos Reabilitacijos centre veikiančiame baseine.
Suprantu, kaip šioje situacijoje kontraversiškai gali atrodyti Gintarės įrašas apie koronavirusą ir aukšto lygio medicinos įstaigos reklama, kuri net nebuvo prieš tai suderinta. Nesmagu, kai reikia ginti klinikos reputaciją tokioje absurdiškoje situacijoje ir sakyti, kad nesame šios nuomonės formuotojos draugai ar partneriai. Tačiau įvaizdis šioje situacijoje reiškia daug. Ir už jį stovėsiu tvirtai.
P.S. Tikiuosi pakankamai aiškiai atsakiau į kilusius klausimus“, – skelbė E. Malinauskaitė.
G. Gurevičiūtė: žmonės tiki interpretacijomis, o ne mano istorija
Delfi susisiekus su G. Gurevičiūte, ji teigė suprantanti šį klinikos ėjimą, kadangi, pasak jos, ne visur viešoje erdvėje pateikiama tiesa.
„Taip, klinika neužsakinėjo jokios reklamos, tai buvo nuoširdi padėka, kadangi man buvo leista nusifotografuoti jų patalpose. Aš suprantu klinikos poziciją ir bandymą atsiriboti. Aš tą visiškai puikiai suprantu, kadangi jie reaguoja į visuomenėje pateiktas interpretacijas, kurios neatitinka realybės. Esu įsitikinusi, kad klinikos vadovė nežiūrėjo mano stories ir įspūdį susidarė iš to, ką skaitė internete ir spaudoje, kur yra pateikiamos įvairios interpretacijos ir ne tai, ką aš pasakiau.
O realybė ir tiesa yra viena – būdama Kipre aš nė nenutuokiau, kad sergu koronavirusu. Man pablogėjo tik grįžus į Lietuvą ir tik čia sužinojau, kad aš sirgau. Dabar, kalbėdama apie tai iš šiandienos perspektyvos, praėjus pusei metų, aš suprantu, kad pirmieji mano simptomai buvo ketvirtą kelionės dieną, bet tuo metu aš jų nesupratau“, – teigė pašnekovė.
G. Gurevičiūtė sako, kad klinika ir kiti greičiausiai reaguoja ne į jos istoriją, o į išpažinties interpretacijas.
„NVSC, klinikos, kitų mano klientų pasisakymai yra ne dėl to, ką aš pasakiau. Jokio šurmulio nebuvo, kol humoristai ir kiti asmenys nepateikė savų interpretacijų. Kai aš pasisakiau, mano instagramo stories išnyko per 24 val. Niekam tuo metu niekas neužkliuvo. Bet kai atsirado interpretacijos ir klaidinanti informacija, tada ir kilo visas šis šaršalas“, – pasakojo G. Gurevičiūtė.
„Kipre aš nežinojau, kad sergu koronavirusu, tą sužinojau tik Lietuvoje, ir tai ne iškart, kadangi net mano šeimos gydytojas pagal simptomus nesuprato, kad tai COVID-19, nes jie nebuvo plačiai aprašyti tuo metu“, – pakartojo ji.
Detaliai savo išpažintį, kilus šurmuliui, G. Gurevičiūtė dar kartą išdėstė socialiniuose tinkluose:
„COVID-19 susirgau spalio mėn. Manau, kad virusu užsikrėčiau vos atvykus į Kiprą, nes į kelionę išskridau pasidariusi COVID-19 testą, kuris buvo neigiamas, o pirmuosius simptomus pajutau 4 kelionės dieną. Prieš 5 mėnesius skonio praradimas buvo aprašomas kaip retesnis koronaviruso simptomas. Žmonėms buvo pasakojama, kad šią ligą lengva supainioti su gripu, prasideda kosulys, sloga, kaulų laužymo skausmai – nei vieno iš šių simptomų aš neturėjau. Jaučiau, kad galiu turėti temperatūros, tačiau jos nerodė nei vienas viešbutyje buvęs termometras, kurių prevenciniais tikslais buvo labai daug. Prieš įeinant į viešbutį prie kiekvienų durų, prie lifto, restorano stovėjo temperatūrą nuotoliniu būdu fiksuojantys aparatai, tačiau nei vienas jų temperatūros nerodė.
Kodėl kelionėje nesikreipiau į gydytoją ar nepuoliau ieškoti COVID-19 testo? Primenu, tai vyko beveik prieš pusę metų. Šiandien atrodytų, kad kitų ligų nebeliko, žmonės nebeserga gripu ar peršalimo ligomis, iškart įtariame COVID-19. Tada koronavirusas atrodė tokia tolima liga, kad paskutiniu atveju pagalvotum, kad ja sergi. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, skonio praradimas yra COVID-19 simptomas, tačiau neturint kitų, nuoširdžiai galiu pasakyti, kad tikrai gali susipainioti ir galvoti, kad tu vis tik jauti tą skonį ir tiesiog „įsijauti“.
Kelionė truko 7 dienas. Primenu, kad pirmi simptomai pasireiškė po 7 dienų. Paskutinį rytą pasijutau labai prastai, tačiau tą rytą skridome namo. Skridau su kaukėm, pirštinėm. Sėdėjau pirmoje eilėje. Aplink mane sėdėjo mano draugai. Nei vienas iš jų neužsikrėtė COVID-19, tai patvirtina, kad net nežinodama, jog sergu COVID-19, ėmiausi visų įmanomų priemonių, kad užkirsčiau kelią viruso plitimui.
Kodėl vos grįžusi nebėgau darytis testo? Visų pirma dėl to, kad tuo metu buvo raginama gydytis namuose, pajutus simptomus izoliuotis ir skambinti šeimos gydytojui. Taip ir padariau. Kad sergu koronavirusu tiek aš, tiek šeimos gydytojas supratome po kelių dienų, kai sveikata komplikavosi ant plaučių. Tokia aukšta temperatūra, kosulio nebuvimas, jokios slogos ar skausmų, nepriminė ligos, apie kurią prieš pusę metų buvo žinoma kur kas mažiau. Atsiradęs dusimas buvo simptomas, kuris leido suprasti, kad tai COVID-19.
5 dienas buvo ypatingai prastai, gydytojas liepė kviesti greitąją, bet aš taip bijojau, kad atsidūrus ligoninėje kils toks skandalas, koks kilo dabar, kad nenorėjau net testo darytis. Vis tik testą pasidariau, nes jis buvo būtinas norint sulaukti bet kokios medikų pagalbos. Žinojau, jog ligoninėje atsidursiu tik kritiniu atveju. Gydytojas įtikino, kad tuo metu gali nebeužtekti laiko sulaukti testo rezultatų.
Testo rezultatus gavau 7-tą dieną. Simboliškai tą pačią dieną ir pagerėjo. Nors šiandien po 10 dienų su vis dar teigiamais COVID-19 testo rezultatais žmonės raginami grįžti į darbus, aš izoliavausi dar gerą mėnesį, o gal ir daugiau. Kodėl? Nes supratau, jog apie šį klastingą virusą kol kas žinoma labai mažai ir bijojau, kad jei užkrėsiu bent vieną žmogų ir bent vienas žmogus jausis taip, kaip jaučiausi aš, sau tikrai neatleisiu“.
