„Juokiuosi draugams, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Anksčiau eidavom į parduotuves, lėkdavau ir apsipirkdavau pati. O dabar – pilna numerių internete, tik skambink. Tai man labai gerai – žuvininkai atveža žuvies, kiti žmonės atveža mėsytę. Paskambinu kitu telefonu – ir daržovių atveža. Na, labai gerai, – juokiasi Vitalija. – Aišku, aš juokauju – geriau būtų eiti pačiai. Žinoma, kartais nuvažiuoju ir pati į prekybos centrą, bet rečiau – mano jau toks amžius. Padeda ir anūkas su buvusiu žentu – kai apsipirkinėja patys, nuperko šio bei to ir man.“
Nepaisant to, kad dainininkė turi galimybė šiuo metu saugiau būti namuose, ji pati teigia išsiilgusi savo veiklos – koncertų.
„Labai laukiu koncertų, pasiilgau žiūrovų. Bet nuotaikos kol kas labai liūdnos. Ausis ištempusi klausausi žinių, bet negirdžiu nieko džiuginančio. Pernai pavasarį taip pat turėjau įvairių privačių užsakymų, tačiau dėl karantino teko viską atšaukti. Gerai bent tiek, kad aš, kaip juokaudama sakau, esu antros jaunystės panikė, tai turiu stogą, baldus, ir rankinukų, ir batelių ir suknelių. Nereikia bent dėl to rūpintis ir nieko pirkti, – pasakoja jau ne vieną dešimtmetį pramogų pasaulyje besisukanti atlikėja. – Tik niekur neišeidamas jautiesi toks nepilnavertis. Visada geriau užsidirbti pačiam, nei laukti pašalpų. Juk visai kitoks gyvenimas.“
Vitalija Katunskytė sako, kad laikas su draugais jai svarbus ir brangus. Šiandien, kai visas pasaulis užsidaręs, moteris itin pasiilgsta kad ir paprasčiausio pasisėdėjimo kavinėje.
„Norisi bent paslampinėti po parduotuves – į vieną skyrių, į kitą skyrių, kad ir kartais nieko nereikia. Tik tam, kad prasivaikščioti, pabūti ne namuose, pasižmonėti. Norisi į kavinę nueiti su drauge, kavos išgerti. Pamenu, kaip gerai būdavo anksčiau – parvažiuoji savaitgalį iš koncertų, pavargusi, tris dienas atsidavusi vien žiūrovams. Tada dvi dienos – šventas poilsis, kuomet net neišlįsdavau iš pižamos. O jau trečiadienį skambindavau draugėms, sakydavau – varom į kavinę pasėdėti, kavos išgerti. Šiaip visi tos kavos turim namuose, ne tame esmė juk, – šypteli V. Katunskytė. – Žinoma, sunkiau ir finansiškai. Nors atrodo, kad nieko kaip ir nereikia, bet žinote, kokios mes moterys esame. Nueini į parduotuvę – tai kosmetikos kokią priemonę nusiperki, tai naujus kvepalus pamatai. Dabar džiaugiuosi, kad iš anksčiau turiu visokių tokių priemonių.“
Prakalbus apie vakcinavimą moteris prisipažįsta laukianti savo eilės, o dėl to, skiepytis ar ne, klausimų jai nekyla.
„Juk kito kelio nėra. Kokį kitą pasiūlytumėte? Visi norime gyventi, – tikina Vitalija. – Nes kol kas lieka televizorius, lova, šaldytuvas, fotelis. Beje, priaugau ir aš kelis kilogramus, nors į maistą metams bėgant žiūriu jau kitaip, nebesinori daug valgyti – esu išbandžiusi ir protarpinį badavimą. Mano metų žmogui stipriai sulėtėja medžiagų apykaita. Pavyzdžiui, pusryčiams man dabar užtenka vieno kiaušinio – be duonos, be nieko. Iš tiesų, dabar viskas kitaip.“
Nepaisant neaiškios situacijos šalyje, V. Katunskytė mano, kad vasarą vėl vyks dainuoti į pajūrį. Tai moteris daro jau ne vieną dešimtmetį, tiesa, pastaruosius kelerius metus Palangoje praleidžia toli gražu ne tris mėnesius.
„Kol kas dėl vasaros sezono irgi niekas neaišku. Bet manau, kad Palangoje vasarą be muzikos neįmanoma. Bet kokiu atveju, jau nevažiuosiu visai vasarai ten. Atvažiuoju savaitei – reikia ir savo džiaugsmui laiko pasilikti. 25-erius metus kiekvieną vasarą atiduodavau pajūriui. Visų pinigų nesusirinksi – karstas kišenių neturi. Man svarbu pasaugoti ir sveikatą, ir su draugais pabūti, išvažiuoti kažkur, – sako žinoma moteris. – Dėl darbų trūkumo ir nemiga kartais kankina – prabundu ir nebegaliu užmigti. O dėl viruso, juk jis jau atėjo, viskas, mums reikės su juo gyventi, jis niekur nedings. Pirmiausia, manau, reikia visiems pasiskiepyti ir grįžti į normalų gyvenimą. Tikėkimės, kad viskas bus gerai.“
