„Jau mėlyni pirštai nuo kasdienio grojimo su gitara, kadangi tiek, kiek dabar – niekada negrojau“, – juokiasi Anatolijus.

Dainininko sekėjai socialiniuose tinkluose jau kuris laikas pastebėjo, kad didžiąją laiko dalį atlikėjo gyvenime dabar užima muzikiniai vaizdo sveikinimai. Šiltus žodžius ir pakilias emocijas kitiems dalijantis A. Oleinikas tą daro įvairiausiomis progomis – nuo gimtadienių iki atsiprašymų ir noro taikytis.

„Kiekviena diena – šventė, – šypteli pašnekovas. – Tiesą sakant, net jei ir atrodo, kad bus laisva diena, nutinka taip, jog teks daryti neplanuotą sveikinimą. Tikrai būna skubių atvejų, kai žmonės susisiekia norėdami pasveikinti savo artimą. Tokių ekstra atvejų būna gana dažnai.

Žmonės kreipiasi dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, nori atsiprašyti bičiulio, pasveikinti su gimtadieniu, paminėti vestuvių metines, Valentino dieną, Moters dieną ar tiesiog pasakyti kažką gražaus savo žmonai. Būna tokių, kurie per retai sako „myliu“ arba tų, kuriems nedrąsu apie tai kalbėti, tad žmonės parašo laišką, o aš, su žmonos pagalba, jį įgarsinu, padidiname jame emocijų kokybę, sudėliojame tekstą taip, kad viskas skambėtų teigiamai, pakiliai. Žinote, ne visi žmonės moka pasakyti tai, ką jaučia ir ką nori pasakyti, todėl mes stengiamės padėti.“

Dainuojančius atvirukus kuriantis atlikėjas sako, kad ši idėja kilo visai netikėtai po to, kai keli draugai paprašė pasveikinti jų artimuosius. Netrukus linksmas sumanymas socialiniuose tinkluose išplito ir Anatolijaus dainų bei širdžiai malonių tekstų ėmė prašyti vis daugiau žmonių. Šiuo metu dainininkas tokių muzikinių sveikinimų yra sukūręs apie 80.

„Būna, kad tėvai nemoka išreikšti emocijų, pasakyti, kaip myli savo vaikus, tad mes stengiamės padėti su tekstu. Yra tekę net konfliktus spręsti, pavyzdžiui, kai metų metus tėvai nebendravo su vaikais ir pan. Tokiais atvejais stengiamės pasibelsti į širdį“, – tikina Anatolijus.

Atlikėjas sako, kad dažnai norint pasveikinti sau brangų žmogų nereikia net progos, tad vaizdo įrašai adresatus pasiekia ir labai netikėtai.

„Tokį sveikinimą gali užsisakyti absoliučiai bet kas. Konkrečios kainos nėra. Mūsų politika yra tokia, kad užsakovas skiria pinigų tiek, kiek jis gali ar jam atrodo verta. Dabar visiems sudėtingas laikotarpis, tad ne visi gali būti dosnūs ir tą puikiai suprantame, būtent todėl su žmona kainos klausimą paliekame atvirą. Norime, kad tokį džiaugsmą sau ir kitiems galėtų suteikti kuo platesnis žmonių ratas. Įprastai už šią paslaugą žmonės skiria nuo 10 iki 100 eurų. Patikėkite, kai siunčiame tokį dainuojantį atviruką mums taip pat labai smagu ir gera“, – Delfi šiltai pasakoja muzikantas.

A. Oleiniko klientų sąraše – ir žinomi pramogų verslo žmonės. Pavyzdžiui, gimtadienio proga savo sužadėtinę kartu su artimiausiais bičiuliais sveikino komikas ir tinklalaidės „Vėl tie patys“ kūrėjas Mantas Katleris.



👑 Aistei🎉 su 27-uoju Gimtadeniu🎂🚀🥳
🎉♥️Mylima Aistė Kabašinskaitė, 👑
27-asis 🎂 gimtadienis yra tikrai neeilinis,...
Posted by Anatolij Oleinik on 2021 m. sausio 30 d., šeštadienis

Užsakymų istorijoje yra nemažai šypseną keliančių įvykių, bet kai kurie įsimena stipriau.

„12-os metų berniukas sugalvojo pats save pasveikinti. Vyko ilgos derybos, kokią dainą jis norėtų išgirsti. Galiausiai buvo nuspręsta, kad tai bus „Grįžtu namo, kol saulė dar nenusileido“, mat su šia daina yra susiję jo šeimos prisiminimai. Vėliau berniukas suprato, kad ši paslauga yra mokama ir labai nusiminė, jog greičiausiai sveikinimo jis nesulauks, tačiau, susižvalgius su žmona, mes jam muzikinį vaizdo įrašą tiesiog padovanojome“, – prisimena Anatolijus.

„Sveikinimus vaikams, anūkams yra užsakiusios ir 90-ies metų amžiaus močiutės, kurios pačios su mumis susisiekė. Aplinkybių yra įvairiausių, kaip ir žmonių, todėl į kiekvieną užsakymą žiūrime individualiai, žmogiškai. Labai malonu nešti šventę ir šviesą kitiems, kadangi pastaruoju metu šiek tiek liūdnoka“, – pridūrė jis.

Jei daliai smalsuolių gali pasirodyti, kad sukurti tokį muzikinį sveikinimą yra vieni juokai, Anatolijus patikina, jog už to slypi nemažai darbo, kadangi dainininkui dažnai tenka mokytis ne tik norimų dainų tekstus, bet ir akordus, sukurti reikiamas aranžuotes.

„Darbas prasideda jau nuo susirašinėjimo su sveikinimą užsakančiu žmogumi ir tai dažniausiai trunka netrumpai, kadangi reikia išsiaiškinti ne tik progą, bet ir kokiomis aplinkybėmis yra skiriamas sveikinimas, kas žmogui patinka, ko vengti. Be to, didžioji dalis žmonių nenori viešinti savo sveikinimų ar meilės laiškų. Net ir vyrukai su motociklais, prisipažįstantys meilėje savo antroms pusėms, nori privatumo, nors rašo labai gražiai“, – šypteli pašnekovas.

Naują hobį atradęs Anatolijus dėl vieno sveikinimo retkarčiais vargsta net tris paras.

„Būna, kad ilgą laiką neišeina tinkamai sugroti pasirinktos dainos, kadangi mano gabumai su gitara yra riboti. Ačiū Dievui, dauguma lietuviškų dainų telpa į šešis akordus. O kai nerandu sprendimo su gitara, sėdu prie kompiuterio ir bandau padaryti aranžuotę, užgroju saksofonu ir ant viso to uždainuoju. Sveikinimas gali būti ir su fleita, ir a capella stiliumi.

Kiekviena daina – iššūkis, nes vis išmoksti kažką naujo. Žmonės prašo įvairiausių dainų: mano kūrinių, Justino Bieberio, Gyčio Paškevičiaus, retkarčiais tenka padainuoti lenkiškai ar rusiškai. Net jei pageidavimai kartojasi, su žmona stengiamės kiekvieną sveikinimą padaryti kitokį, tobulėjame su vaizdo, garso, šviesų kokybe. Aš esu labiau atsakingas už muzikinę dalį, o ji – už techninę. Tikrai ne visada viskas išeina paprastai, kartais vieną sveikinimą filmuojame kelias valandas, nes vis kur nors padarai klaidą, ypač jei kūrinys tau visiškai naujas“, – pasakoja idėjos autorius.

Muzikantas pabrėžia, kad ši naujoji jo veikla pirmiausiai atsirado kaip sudėtingos padėties sprendimas, kadangi karantino metu be įprastos veiklos Anatolijus jautėsi tarsi ne savo kailyje.

„Tikrai nieko specialiai neplanavome ir nestrategavome, viskas išėjo natūraliai, kadangi žmonės mums ėmė rašyti vienas po kito. O nuo Kalėdų viskas taip susidėliojo, kad iki dabar vos spėjame suktis. Bet svarbiausia, kad smagu ne tik užsakovams, bet ir mums patiems“, – džiaugiasi A. Oleinikas.