„Šitą personažą galėčiau pavadinti savo jaunystės charakteriu, kadangi augau vien su vaikinais. Kartu gliaudydavau saulėgrąžas, žaisdavau krepšinį, futbolą ir praktiškai nebendraudavau su mergaitėmis. Tad man visai nebuvo sunku ar neįprasta suvaidinti treninguotą vyrą. Tačiau buvo be galo juokinga stebėti aplinkinių reakcijas. Žmonės rašo žinutes, kad šį įrašą peržiūrėjo po keletą kartų ir negalėjo patikėti, kad tai aš.
Man atrodo, kad mes, moterys, visos turime velniukišką pusę ir tikrai mokame išsilieti, parodyti savo charakterį bei principus. Aš gyvenime esu labai dviprasmiška: ganėtinai kukli prie žmonių, kurių aš nepažįstu, tačiau ten, kur viską gerai žinau, parodau ir kitokią savo pusę. Tikrai nesu marozė, tačiau kažkiek vyriškumo turiu. Beje, ir Vidas, pamatęs mano pasirodymą, sako: „Aš gi nesu marozas“. Aš iš tiesų kažkiek hiperbolizavau šitą dainą, bet mačiau ją būtent taip“, – nusijuokė Ieva.
Žinoma moteris pasakojo, kad tik pradėjus domėtis Vedų filosofija, gilinantis į tikėjimą, jos spintoje atsirado sijonų ir suknelių, kurių anksčiau jos garderobe nebūdavo nė kvapo.
„Mergaitės manyje buvo labai mažai. Kai pradėjau gilintis į tai, kas yra moteris, kokia yra jos prigimtis, mano požiūris pasikeitė. Tuomet išmečiau ir išdalinau visus džinsus ir kitas kelnes, prisipirkau pilną spintą sijonų ir suknelių. Tikrai būdavo momentų, kai labai nenorėdavau vilktis suknelės, bet prisiversdavau, nes buvau įsitikinusi, kad taip turi rengtis moteris. Galų gale, mano požiūris susibalansavo ir supratau, kad moteris nėra apie sijoną. Ji – apie vidaus nuotaką“, – patikino pašnekovė.
Kalbėdama apie savyje atrastą moteriškumą, Ieva patikino, kad toli gražu nėra ta moteris, kuriai būtų artimos saldžios šnekos ar apkalbos. „Nesakau, kad moteris asocijuojasi būtent su apkalbomis. Tačiau man iki šiol vyriškoje kompanijoje atrodo, kad čia intrigų ir pavydo apraiškų kur kas mažiau. Ir aš labai stengiuosi šituos bruožus iš savęs išgyvendinti.
Manau, kad moteriškumas yra apie viena kitos palaikymą ir pagarbą. Socialiniuose tinkluose seku nemažai man dėl išvaizdos, gyvenimo būdo ar charakterio bruožų patinkančių moterų ir praktikuoju tokį sumanymą – kartą į savaitę bent vienai jų parašau laišką, kuriame gražiai apie ją atsiliepiu. Rašau, kokia ji man graži, nuostabi ir kaip aš ją palaikau. Todėl, kad man atrodo, kad taip atsiranda tikroji moteriška bendrystė ir atsiskleidžia moteriškumas. Nemanau, kad norėdama būti moteriška, turi tapti apkalbinėti mėgstančia lape“, – kalbėjo atlikėja.
Besikapstydama moteriškumo sampratoje Ieva patikino supratusi viena – ieškant išorinio grožio, svarbu rasti ir balansą, nepamiršti savo išskirtinumo.
„Man patiko vienos lektorės atsakymas į iškeltą klausimą, kodėl moterys, kurios gali sau leisti būti neplauta galva ir vilkėti treningą dažnu atveju vyrų tarpe yra populiaresnė nei ta, kuri visada yra tobulai susitvarkiusi ir seksuali. Ta pirmoji paminėta moterų kategorija skiria daugiau laiko savo vidaus tobulinimui, charakteriui. Todėl jos iš savęs yra labai laimingos ir joms nereikia savo grožio demonstruoti išoriškai. Tuo tarpu tos, kurioms viduje dėl kažko skauda, bando tai kompensuoti išoriniu grožiu.
Aš tikrai nesakau, kad būtinai reikia eiti į viešumą su treningais ir riebaluota galva. Galvoju, kad visada turi būti balansas ir kiekviena moteris turi būti savotiška. Kas vienai labai tinka, kitai gali būti didelis nuodas. Lygiai taip pat ir aš mėgstu ir sportinę aprangą, ir pasipuošti. Kadangi esu kukli ir turinti kompleksų, tik todėl neatskleidžiu nei savo kojų, nei krūtinės. Bet, man atrodo, kad tos, kurios turi gražias kojas ar nuostabią figūrą, mėgsta už tai sulaukti komplimentų“, – kalbėjo Ieva.
Vis dėlto paskutiniu metu išoriškas grožis tapo itin svarbia detale siekiant susirasti bičiulių, bendraminčių ar net antrąją pusę, nes vienintelė karantino laikotarpiu mums likusi terpė pažintims yra socialiniai tinklai. Čia ne ką kitą, o gražią nuotrauką pastebime pirmiausiai. Praėjusių metų birželį santuokoje su vyru Mariumi Kiltinavičiumi tašką padėjusi Ieva tiki, kad net ir internete sužavėti vidumi tikrai įmanoma.
„Priklauso, kokios antros pusės nori. Ar tos, kuri vertins tavo kūną, išorę, ar tos, kuriai svarbesnis bus vidus. Antrojo varianto greičiausiai ieškome pasitelkdami charakterio bruožus. Jeigu kalbėtume ne vien apie karantino laikotarpį, daug kas priklauso nuo aplinkos, kurioje gyveni. Nes vieni antrosios pusės gali ieškoti knygų klube, kiti – naktiniame bare. Dar vieni dairosi bažnyčioje. Šiandien aktyviausiai antrosios pusės ieškoma socialiniuose tinkluose, kur pilna įvairių grupių ir jose pasireiškiančių bendraminčių. Bet aš visada kliaujuosi lemtimi. Man atrodo, kad specialiai nieko daryti nereikia, nes ir parduotuvės kasoje gali sutikti žmogų, su kuriuo praleisi visą gyvenimą“, – įsitikinusi atlikėja.
Dažnas sakytų – lengva eteryje matomai moteriai, kalbėti apie ypatingų pastangų reikšmę. Vis dėlto Ieva sako, kad žinomumas kiša koją ieškant meilės.
„Kai esi žinomas, net ir parduotuvėje tau daugelis stengiasi parodyti dėmesį, į tave žiūri. Bet tu ir nežinai, ar žmogus į tave žiūri, nes jam įdomu, ar dėl to, kad matė tave per televiziją ir nežinai, kodėl jis tave kalbina. Todėl kur kas tikresnis susitikimas yra žmonių, kurie vienas kito nepažįsta. Pavyzdžiui, mane žmonės dažnai įsivaizduoja kaip motiną Teresę, o aš tikrai nesu tik tokia, kokią mane mato socialiniuose tinkluose. Mano gyvenimas yra visai kitoks. Jeigu papasakočiau, kas jame vyksta, jūs norėtumėte knygą parašyti ir dar filmą pastatyti. Dėl to anksčiau, kai dar nebuvau žinoma, susipažinti su kažkuriais žmonėmis man buvo tikrai lengviau. Tada bent jau gali suprasti, kad jeigu tave mėgsta, tai už tai, kokia esi, o ne už tai, kokią jie tave įsivaizduoja“, – kalbėjo Ieva.
Paklausta, ar šiandien jos širdyje yra naujas žmogus, apie skyrybas viešai pasakojusi dainininkė naujus išgyvenimus sako norinti pasilaikyti sau. „Negaliu sakyti, kad nudegiau kalbėdama apie santykius, bet pamoką tikrai gavau. Tad šįkart norisi tylos ir ramybės“, – sakė pašnekovė.
Vis dėlto žinomam žmogui nuslėpti šią savo gyvenimo pusę nelengva. Egzistuojant ne vienai apkalbų platformai, kurioje garsenybių gyvenimai narstomi iki kauliukų, anonimai neša informaciją kartais ir iš labai artimos aplinkos. Ne išimtis ir Ieva.
„Niekada nežiūrėjau ir nesigilinau, kas ten ką rašo. Tikrai būna momentų, kai patikiu tais komentarais. Bet tada atsigręžiu į aplinką ir į žmones, kurie mane pažįsta ilgus metus, kai kurie net ir penkiolika metų. Kai tik patikiu blogais vertinimais, kreipiuosi į savo draugus prašydama atvirai pasakyti, galbūt tikrai aš nukrypau į vieną ar kitą pusę, galbūt tikrai užriečiau nosį? Tuomet be galo gera būna išgirsti, kad su metais tampu vis paprastesnė ir žemiškesnė. Apkalbų visada buvo ir bus, kartais žmonės meluoja dėl kažkokių asmeninių paskatų. O aš apsiraminu ir einu toliau“, – atvirauja Ieva.
