„Netikėkite ir nepasimaukite – jokie stebuklingi papildai neegzistuoja ir niekas niekada pinigų šiaip sau nedalina. Saugokite save! Būkite protingi! Ir ačiū jums už supratimą bei pagalbą“, – prašo I. Jankauskaitė.

Atskirti melagingą pranešimą galima atkreipus dėmesį į teksto klaidas, grafiką ir adresus. „Aš ir mano komanda, nevykdo jokios prekybos ir komunikacijos jokiais neaiškiais kanalais. Tik oficialiais. Tikrus nuo netikrų profilių socialiniuose tinkluose skiria akivaizdūs dalykai – turinys bei sekėjų skaičius“, – kalbėjo moteris.

Sukčių įrašai, kuriuos galima aptikti internete, parengti laužyta lietuvių kalba, įvėlus gausybę gramatinių klaidų. Jau tai išduoda, kad šie skelbimai paruošti ne tautiečių, o apsukrių apgavikų iš užsienio šalių.

Štai taip rašoma viename iš pasipelnyti bandančių sukčių įrašų (kalba visiškai netaisyta):

Sveiki atvykt to į mano svetainite. Specialūs renginiai šią mėnesį. Sveikiname atsitiktinai išrinktus nugalėtojus. Paskutinis žingsnis norint laimėti 1000 eurų prizą yra spustelėti mygtuką „Registruotis čia“, kad įsitikintumėte, jog esate teisėtas nugalėtojas. baigti registraciją ir gauti prizą. Inga Jankauskaitė yra atsakinga už šį ypatingą įvykį ir vadovauja komandai, kuri bendradarbiauja su oficialiais filmais ir geriausiais skelbimais kaip rėmėja.

Na, o nuorodos, kurias paspaudus neva atrasite stebuklingą lieknėjimo receptą yra pateikiamos užsienio kalba pavadintuose puslapiuose ir skamba štai taip:

Inga Jankauskaite. Išnyksta šonai ir riebus pilvas. Pasinaudok tai, nustok svajoti.

Inga sako, kad melagingų pranešimų daugėja taip sparčiai, kad praleisti pro akis tapo nebeįmanoma.

„Viena ar kita forma tai vyksta jau seniai ir aš toli gražu nesu vienintelė papuolusi į nusikaltėlių akiratį tokiu būdu. Bet net ir bandant save įtikinti, kad tai neišvengiama žinomumo pasekmė, susitaikyti nebeįmanoma. Akivaizdu, kad jų apsukos didėja. Tų netikrų naujienų, loterijų ir prekybų kažkokiais nesuvokiamais papildais vis daugėja ir įgauna didesnį mąstą. Vienaip reaguoji, kuomet atsiranda netikros paskyros socialiniuose tinkluose, siekiant tiesiog rinkti sekėjus svetimu vardu. Ir jau visai kas kita traukti iš žmonių pinigus, tokiu būdu tiesiogiai kenkiant reputacijai. Tai pasibaisėtina“, – „Delfi“ komentavo Inga Jankauskaitė.

Moteris, kaip ir daugelis jos kolegų dėl šių įrašų kreipėsi į policiją. „Tikiuosi, kad šis reikalas susilauks deramo dėmesio. Mano teisininkai taip pat ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekiant surasti nusikaltėlius. Sukčiavimas ir vagystė negali likti nebaudžiami. Ir nesvarbu kiek laiko ar pastangų tam prireiks“, – kalbėjo pašnekovė.

Aktorė pasakojo, kad žinių apie tokias melagystes savo socialiniuose tinkluose sulaukia nuolat. „Esu dėkinga ir visada stengiuosi atsakyti tiems, kurie rašo, norėdami pasitikrinti ar tai tiesa. Netiesa. Tačiau ten pamatau ir kiek yra patikinčių sukčiais. Todėl dar ir dar kartą noriu atkreipti dėmesį ir viešumu užkirsti tam kelią“, – „Delfi“ komentavo I. Jankauskaitė.

Delfi primena, kad visai neseniai į panašią situaciją buvo įkliuvusi stilistė Austėja Jablonskytė, televizijos laidų vedėjos Indrė Stonkuvienė, Gerda Žemaitė, dainininkės Ieva Zasimauskaitė ir Justė Arlauskaitė-Jazzu ir grožio salono savininkė Oksana Pikul-Jasaitienė.

Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?

Kaip „Delfi“ anksčiau buvo komentavęs Lietuvos policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, didžiausia rizika patekti į sukčių pinkles yra atidarinėjant įvairius elektroninius laiškus, spausti ant neaiškių iškrentančių nuorodų, patekti į kitą platformą, kur pradėjus domėtis žmogui aptemsta protas, jis patiki, kad gali kažką užsidirbti, praturtėti. „Taip pat tie patys elektroniniai pirkimai, kai žmonės pradeda pirkti iš neaiškių el. parduotuvių, kur yra žemos kainos, didžiulės nuolaidos. Žmonės patiki, kad kokybiškų daiktų galima gauti pigiai, tada perveda pinigus, o daiktų negauna“, – įspėjo jis.

Paklaustas, ar, jei buvo apgauti, žmonės noriai ir visada kreipiasi į teisėsaugą, R. Matonis pasakojo, kad būna visko. Kaip teigė, policijos, kaip taisyklė, dažniausiai vengia tie asmenys, kurie sukčių buvo pričiupti patys darantys nusikaltimą, tarkime, norintys nelegaliai įsigyti vairuotojo pažymėjimą, bei tie, kuriems gėda prisipažinti, kad jie buvo naivūs ir ant tokio kabliuko apskritai užkibo.

„Pastaruoju atveju žmonės dažnai numoja ranka ir nesikreipia į teisėsaugą ir pinigus nurašo į nuostolius. Mes kalbame apie oficialią statistiką, bet tokių atvejų gali būti ir daugiau, apie kuriuos net nežinome“, – teigė jis ir pridūrė, kad į policiją kreiptis būtina, mat kuo daugiau apie vieną ar kitą sukčiavimo būdą kalbama, tuo greičiau jis nebėra taikomas, nes apie jį sužino daug žmonių ir sukčiai yra priversti keisti taktiką.

R. Matonio teigimu, pernai policija ištyrė 60 proc. visų sukčiavimų, kurie buvo tirti, o paprašytas nupiešti sukčių paveikslą teigė, kad dažnai sukčiavimu užsiima ir asmenys, esantys įkalinimo įstaigoje, taip pat gyvenantys užsienio šalyse.