Apie tai, kaip ruošė bene svarbiausią lietuviškos virtuvės delikatesą, pašnekovė prabilo neatsitiktinai - ji, kaip ir būrys kitų žinomų Lietuvos žmonių, tarptautinės cepelinų dienos proga, kuri, beje, minima šiandien, priėmė restoranų tinklo „Bernelių užeiga“ iššūkį bei nusprendė dar kartą išmėginti sėkmę ruošiant didžkukulius. Tiesa, didįjį darbą už įžymybes nudirbo restorano meistrai - nuskuto bulves, jas tarkavo, nusunkė, paruošė faršą, sudėjo į dėžutę visus priedus ir instrukciją, rašoma pranešime spaudai.

„Va taip va greitai, skaniai ir be rizikos, kad nepavyks! Bet su didžiuliu malonumu ir galimybe į procesą, kuris trunka vos pusvalandį, įtraukti visą šeimą“, – apie restoraninį „paruoštuką“ kalbėjo ir iššūkio rezultatu džiaugėsi G. Žemaitė.

Televizijos gelbėtoja pasakojo žinanti, jog tuomet, kai pietų kviečia jos mama, ant stalo būtinai garuos pasakiško skonio vėdarai, o sesė visuomet pas save vaišina meistriškai pagamintais cepelinais.

„Tąkart, kai iniciatyvos ėmiausi ir aš, viskas gavosi kažkaip nepuikiai... Cepelinai buvo melsvi ir tokie kieti, kad iš jų buvo galima statyti namą!“, – šmaikštavo G. Žemaitė.

Kiek kitokią patirtį gaminant didžkukulius turi dainininkė Ineta Puzaraitė-Žvagulienė.

„Cepelinus gaminu gana dažnai. Dažniausiai sekmadieniais, šeimos pietums. Dabar, karantino metu, tai retesnis patiekalas namuose, nes Ąžuolas nėra didelis lietuviškos virtuvės gerbėjas, tad bandau prisitaikyti prie visų“, – pasakojo atlikėja.

Tiesa, anot jos, restoraniniai „paruoštukai“ yra visai kas kita.

„Galima gaminti ir tik keliems žmonėms, nes nereikalauja daug laiko. O šiaip, juk įprasta, kad gaminant cepelinus pasiskiriama daugiau nei pusdienis. Kas įdomiausia, kad kai tik nuvykstu pas anytą į Ispaniją, visada gaminu ten cepelinus. Kažkas iš lietuvaičių ten turi tarką, tokią daugiau šventinę. Tai kai aš atvažiuoju ar kita kokia cepelinus gaminti mokanti lietuvė, tik tada ji ir tampa naudojama. Bet labai smagu būna, kai ten sueina daug lietuvaičių ir visi valgo senovinį tradicinį patiekalą“, – sakė pašnekovė.

Nors Ineta turi nemenką cepelinų ruošimo patirtį, pokštų virtuvėje yra pasitaikę ir jai.

„Pamenu, kai labai seniai, vietoj krakmolo į tarkį pridėjau sodos miltelių. Abu ingredientai pas mane buvo vienoduose stikliniuose induose su užrašais, bet aš užrašo neperskaičiau pasitikėdama nuojauta. Taip ir nesigavo tada cepelinai“, – atviravo I. Puzaraitė-Žvagulienė.

Pirmą kartą gaminti cepelinus šįkart ryžosi žinomas modelis Solveiga Mykolaitytė.

„Aš cepelinus myliu! Gal tiesiog pati niekada nebandžiau, nes visuomet būdavo paprasčiau užsukti kažkur jų pavalgyti. Be to, tai mano vaikystės patiekalas, nes tėtis, kiek atsimenu, visuomet mėgdavo virto cepelinus ir su varške, ir su mėsa. Tai man yra jaukumo ir šeimos patiekalas”, – sakė pašnekovė.

Jos artimųjų tarpe – daug lietuviškos virtuvės gerbėjų. Cepelinus mėgsta net sesės vyras vokietis. Tik pradėjęs mokytis lietuviškai, jis su pasididžiavimu restorane užsisakydavo didžkukulių, padavėjai pranešdamas esąs… cepelinas.

„Jo frazė „Aš – cepelinas“ mums visada sukeldavo daug juoko!“, – prisiminė S. Mykolaitytė.

Solveiga Mykolaitytė
Foto: Asmeninio archyvo

Stilistė Viktorija Šaulytė-Mockė su vyru Juliumi cepelinus pirmą kartą gamino maždaug prieš pusmetį.

„Su bulvėmis aš turiu romaną!“ – su šypsena patikino Viktorija.

Pirmasis bandymas ruošti tradicinį lietuvišką patiekalą porai buvo sėkmingas – gal tik norėjosi tobulesnės jo formos.

„Iki šiol mums cepelinus ruošdavo mama, o jos rankos – tikrai auksinės! Cepelinai būna ne tik skanūs, bet tokie gražučiai, lyg juvelyriniai dirbiniai“, – sakė V. Šaulytė Mockė.

Cepelinai iš „paruoštuko“ puikiai gavosi ir dainininkei Mijai.

„Skonis fantastiškas, lyg valgytum kavinėje“, – patikino pašnekovė.

Lietuviška virtuve ji mėgaujasi itin retai, todėl cepelinų pati ir negamina.

„Pusdienį praleisti virtuvėje tik todėl, kad paskui paskanauti tik vieną didžkukulį, man iki šiol atrodė prabanga. Bet dabar, kai restoranai pradėjo siūlyti šviežius paruoštukus, o ne tik pusgaminius, manau, į svečius kviečiančiųjų paskanauti cepelinų bus vis daugiau“, – sakė Mia.

Anksčiau vienas cepelinų nebuvo gaminęs ir šokėjas Saulius Skambinas.
„Bet ką ir kaip daryti žinau, nes ne kartą padėjau mamai. Bulvių patiekalai man apskritai – rojaus maistas!“, – patikino žinomas kaunietis.

Dainininkė Ingrida Kazlauskaitė sakė, jog jai iki šiol cepelinų gamyba atrodė sunkus bei varginantis darbas, kurio imtųsi tik dėl vyro ir vaikų.

„Nors bulves mėgstu ir šlovė tam, kas jas atvežė į Lietuvą“, - sakė atlikėja.

Stilistų dueto „ŠaŠa“ narys Joringis Šatas virtuvėje sukasi itin retai, kvietimas pačiam pasigaminti cepelinus jam tapo rimtu iššūkiu.

„Bet man pavyko“, – pasidžiaugė pašnekovas.

Save išrankiu vadinantis ir paprastus patiekalus mėgstantis stilistas atviras – jam labai skanu viskas, ką galima valgyti su grietine.

„Cepelinus gaminau antrą kartą gyvenime. Pirmasis buvo prieš 10 metų Turkijoje. Ruošiau vakarienę 20 žmonių, atėjusių į mano gimtadienį. Visi patarė neprasidėti su cepelinais, nes vietinės bulvės – tarsi vanduo. Ir tai tiesa, nes teko panaudoti nemažai papildomo krakmolo ir stebėtina, kad viskas tinkamai išvirė!“ – prisiminimais džiaugėsi dainininkė Donata Virbilaitė.

Donata Virbilaitė, Ingrida Kazlauskaitė ir Inga Bagdonaitė
Foto: Asmeninio archyvo

TV laidų vedėja Ilona Juciūtė-Čibirkienė pasakojo, jog jos šeimoje nutarta – vienas patiekalas niekada neturi būti gaminamas namuose, o valgomas tik restorane.

„Šis šventinis valgis, kuriuo, iki karantino, su šeima mėgaudavomės kiekvieną sekmadienį – mums yra cepelinai“, – sakė pašnekovė.

Operos solistė Monika Falcon, daug laiko praleisdavusi gastrolėse užsienyje, cepelinais mėgaudavosi retai.

„Mūsų giminėje nebuvo tradicijos juos gaminti. Dažniausiai didžkukuliais pavaišindavo kaimynai, todėl jie man visada lyg didžiulis malonumas, lyg mandarinai per Kalėdas“, – su šypsena patikino atlikėja.

„Mama man pasakojo, jog pirmą kartą cepelino paragavau būdavo vos pusės metų! Kito maisto ne itin norėjau, o šį mėgau!“ – šmaikštavo televizijos realybės šou nugalėtoja Paulina Galkontaitė.

Pasak merginos, buvo metas, kai ji visai atsisakė patiekalų iš bulvių, bet neseniai vėl grįžo prie lietuviškų šaknų.

Cepelinų gamyba – ne naujiena dainininkei Viktorijai Mauručaitei. Pirmą kartą ji savarankiškai šį tradicinį patiekalą paruošė būdama šešiolikos metų.

„Gaminu kartą ar kelis per metus ir tik tada, kai yra polėkis ir proga. Pavyzdžiui, tarptautinė cepelinų diena ar laukiu svečių, kuriuos šis patiekalas iš tiesų nudžiugins“, – sakė V. Mauručaitė.