Apie tai, kad papildė pasiskiepijusių nuo koronaviruso gretas žinoma moteris pasidalino savo socialiniame tinkle. Dainininkė paviešino kelias nuotraukas iš procedūros ir šalia brūkštelėjo trumpą komentarą:
„Štai ir paskiepyta. Nuotaikos geros, nors baimės buvo“, – prisipažino ji.
Šį įrašą išvydę Giulijos bičiuliai, kolegos bei kiti sekėjai ėmė į jį reaguoti ir girti moterį už gerą pavyzdį. Visgi atsirado ir kiek niūresnių internautų, kurie ėmė dalintis nepatvirtinta informacija, gąsdinti atlikėją ar net piktintis, kodėl būtent ji yra viena pirmųjų gavusių vakciną.
Į neigiamą atspalvį turinčius komentarus Giulija reaguoja gana ramiai – moteris įsitikinusi, kad šiuo klausimu visi gali turėti savo nuomonę, o pačiai abejonių dėl skiepo nekilo.
„Na, žinote, aš matau tik vieną išeitį, norint grįžti į įprastą gyvenimą – pasiskiepyti. Šiuo keliu eina ir visas pasaulis. Didelio pasirinkimo šiame klausime nėra, jeigu nori gyventi ateityje taip, kaip anksčiau – turi skiepytis.
Aišku, skeptikų yra ir jų bus. Visada jų buvo. Tai yra pasirinkimas – tokią laisvę turi kiekvienas. Negaliu už kitus nei agituoti, nei kitiems prieštarauti. Kiekvienas į tai turi savo požiūrį ir tiek“, – Delfi komentavo pašnekovė.
Vakcinos nuo koronaviruso Giulija per daug nesureikšmino, kadangi skiepytis jai yra įprasta praktika.
„Po skiepo jaučiuosi gerai, viskas tvarkoje. Aš kiekvienais metais skiepydavausi nuo gripo ir man tai yra įprastas dalykas. Aš kažkaip nesureikšminu šito“, – pasakojo ji.
Dalis komentaruose pasisakiusiųjų stebėjosi, kaip Giulijai jau pavyko pasiskiepyti. Pašnekovė į tai taip pat reagavo ramiai ir maloniai paaiškino.
„Aš dirbu vaikų globos namuose, todėl šis skiepas buvo planinis. Jokių blatų nebuvo, kaip kitiems gali atrodyti, – nusijuokė pašnekovė. – Tiesiog būdama darbe aš pasinaudojau šia galimybe.“
Kaip mūsų organizmus veikia vakcina nuo COVID-19 viruso?
Lietuvoje jau pradėtas vakcinavimas nuo COVID-19 viruso. Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas papasakojo, kaip skiepas veikia žmogaus organizmą. Anot jo, vakcinos sudėtyje yra genetinės informacijos (iRNR – informacinės ribonukleino rūgšties) apie viruso SARS-CoV-2 spyglio (dyglio) baltymą, kuriam padedant virusas patenka į žmogaus organizmo ląsteles.
„Vakcinos sudėtyje nėra paties viruso, todėl ji negali sukelti COVID-19 ligos. Vakcinos sudėtyje esanti iRNR padengta smulkiomis riebalų dalelėmis (liposomomis), kurios neleidžia iRNR suirti ir padeda patekti į ląstelės vidų. Kai žmogui suleidžiama vakcina, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti spyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema atpažįsta šį baltymą kaip svetimą organizmui ir aktyvina T ląsteles, skatina antikūnų gamybą, kurie yra specifinės imuninės apsaugos nuo svetimų organizmui medžiagų dalis.
Vėliau, jei vakcinuotas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 koronavirusu, jo imuninė sistema virusą jau geba „atpažinti“ ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir T ląstelės, veikdamos kartu, gali sunaikinti virusą, užkirsti kelią jam patekti į žmogaus organizmo ląsteles bei sunaikinti užkrėstas ląsteles – taip padeda apsisaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, sukeliančios COVID-19 ligą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė profesorius.
Be to, profesorius paaiškino: kad būtų dar labiau sustiprintas imuninis atsakas, reikalingos dvi vakcinos dozės su trijų savaičių pertrauka. Tos trys savaitės reikalingos antikūnams ir atminties ląstelėms formuotis.
„Bet čia ir yra esmė – kai žmogus užsikrečia kokiu nors virusu, įvyksta lenktynės: ar virusas greičiau pakenks mūsų ląstelėms, ar imuninė sistema sukurs apsauginius mechanizmus – antikūnus, imunines ląsteles, kurios neutralizuos virusą greičiau, negu jis susargdins žmogų.
Kai žmogus užsikrečia virusu, gali praeiti 1–2 savaitės, kad susiformuotų visavertė imuninė apsauga ir organizmo imuninės ląstelės kovotų su įsibrovusiu virusu. Per tą laiką žmogus gali susirgti, gali vystytis liga, gali būti įvairių komplikacijų, tarp jų – ir labai blogų.
Jeigu žmogus pasiskiepijęs, tai imuninė sistema yra pasirengusi. Skiepai tarsi treniruoja imuninę sistemą ir parengia kovoti su virusu, nelaukiant savaitės ar dviejų, jeigu jis patektų. Imuninė sistema „įsijungia“ iš karto.
Čia ir yra esmė – jeigu žmogus turi imunitetą (ar dėl to, kad persirgo, ar dėl to, kad įgijo specifinį imunitetą skiepais), imuninė sistema iš karto atpažįsta, kad yra svetimas virusas, ir iš karto „įjungia“ apsaugos mechanizmus. Taip žmogus tiesiog nespėja susirgti. Arba, jeigu tam tikrais atvejais suserga, tai serga daug lengvesne forma. To ir siekiama skiepais“, – Delfi komentavo S. Čaplinskas.
Pokalbį su S. Čaplinsku ir išsamius jo atsakymus apie skiepo veiksmingumą rasite paspaudę čia.
