Jau kuris laikas socialiniuose tinkluose pastebima, kaip žinomi žmonės demonstruoja savo sugebėjimus bristi į vandenį ar voliotis sniege, esant minusinei lauko temperatūrai. Tai tapo tarsi mada, kurią nori išmėginti vis daugiau drąsuolių. Tačiau medikai jau ne kartą pabrėžė, kad maudynės lediniame vandenyje gali stipriai paveikti žmogaus sveikatą. Jei šalčio visgi nebijote ir planuojate save išbandyti – pirmiausia įvertinkite gydytojų rekomendacijas (jas rasite šiame straipsnyje žemiau).

Savo šalta patirtimi, neriant į eketę, T. Bagdonavičius pasidalijo socialiniuose tinkluose. Trumpame vaizdo įraše matyti, kaip muzikantas neria į ledinį vandenį. Toks atlikėjo žingsnis komentarų skiltyje buvo įvertintas dvejopai. Vieni Tomo sekėjai jį gyrė už drąsą, kiti priminė, kad tokia veikla gali būti žalinga sveikatai.

„Net šiurpas nukratė“, – prisipažino vienas vyriškis.

„O pirmadienį vizitui pas urologą“, – savaitgalio linksmybes vertino dar viena komentatorė.

Jai antrino ir kita: „O Dieve, Tomi, infarkto užsinorėjai?“.

Pats T. Bagdonavičius tikina visas grėsmes kruopščiai įvertinęs, kadangi į ledinį vandenį jis nėrė tik su patyrusių profesionalų priežiūra. Dainininkas džiaugiasi, kad nauji metai jam tapo naujų iššūkių laikotarpiu.

„Su naujais metais į mano gyvenimą atėjo pokyčiai. Aš nebejaunėju, reikia rūpintis savo sveikata bei kūnu, todėl, savo antros pusės pastūmėtas, pradėjau propaguoti sveiką gyvenimo būdą, kurio naudą pastebėjau labai greitai. Eketė žiemos laikotarpiu – vėlgi buvo didelis iššūkis sau. Reikėjo įveikti patį save, įtikinti save, kad aš tai galiu.

Žinoma, šios maudynės vyko ne be profesionalių pirtininkų pagalbos. Kūnas pirmiausiai turi būti teisingai paruošiamas tam, kad organizmui nesukeltum didelio streso. Tos maudynės, kai aplink supa sniegas, o vandens temperatūra yra vos 2 laipsniai, sunkiai nupasakojamos žodžiais. Tas jausmas – taip pat. Tiesiog reikia imti ir tai padaryti. Dabar tikrai žinau, kad tai buvo ne paskutinis kartas. Manau, kad tai taps mano gyvenimo dalimi. Pasistengsiu tai daryti nors kartą per savaitę. Dabar žinau, kad žmogaus galimybės neturi ribų ir nieko neįmanomo nėra“, – Delfi pasakojo dainininkas.

Medikai pataria vengti kraštutinumų

Apie tariamą sveikatinimąsi lediniame vandenyje ir tinkamą pasiruošimą šiam procesui laidoje „Delfi diena“ neseniai kalbėjo žinomas šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Anot jo, drastiški veiksmai gali ne sustiprinti, o labai pakenkti sveikatai.

„Po kiekvieno vyro šlapimo pūsle sėdi velniukas, kuris bado testosteroną ir ragina lįsti į eketę. Deja, vien tik minkštosios kūno vietos panardinimas į vandenį nėra sveikuoliškumas. Sveikuoliškumas yra gyvenimo būdas – dažnas buvimas lauke, fizinis aktyvumas bet kokiu oru. Kūną pratinti prie temperatūros galima išėjus pasivaikščioti giliai į plaučius įkvepiant gaivaus oro. Arba, sakykime, einant namo ir žinant, kad netrukus bus įsispirta į šiltas šlepetes, prasivaikštant basomis per sniegą, arba čiumpant gniūžtę ir išsitrinant ja sprandą ar ausis. Prie šalčio save pratinti reikia palengva. Nepamatuota drąsa – ne į gerą. Ir aš kalbu apie galimą viso organizmo arba tam tikrų organų sušalimą. Kiekvienas urologas ir ginekologas tokių nardančių į eketes turi po atskirą kartoteką. Na, ir, žinoma, kai mūsų vidaus organai nėra pripratę prie tokių temperatūrų, nosiaryklėje, burnoje ar kitur esančios bakterijos nepraleidžia progos ta silpnumo minute pasinaudoti. Tokiu būdu pasigaunamos infekcijos, uždegimai“, – kalbėjo V. Morozovas.

Gydytojas pasakojo, kad kaip ir po kasmetinių žiemos maudynių, taip ir po vasarą vykstančių bėgimo, dviračių ar kitų maratonų, deginimųsi saulėje, pacientai užtvindo ligoninių palatas. Patardamas neprieiti prie kraštutinumų, kaip tinkamą pasiruošimą šaltam vandeniui įvardija pirtį.

„Viskas priklauso nuo mūsų įpročių. Prieš mėnesį Suomijoje įvyko pirties varžybos, kuriose vienas prizininkas taip ir neišėjo iš pirties. Jis mirė sėdėdamas iki 110 laipsnių įkaitintoje pirtyje. Niekur nereikia kraštutinumų. Jeigu šiltu metų laiku po pirties įprantame užsipilti šalto vandens, o žiemą – išsitrinti sniegu arba nerti į vandenį, tuomet viskas gerai. Pakartotiniai seansai tikrai atneša naudos organizmui. Vis dėlto, jeigu po pirtelės dar pavartosime kažko šildančio ir tik paskui lėksime į vandenį – gali baigtis blogai, nes kūnas jau bus ataušęs ir tos likusios sukauptos šilumos organizme neužteks. Daugiausia jos stigs labiausiai nuo sušildyto kūno atitolusioms vietoms. Taigi, trumpai po pirties atsigaivinti – sveika, tačiau, norint tai daryti saugiai, nereikia persistengti“, – pažymėjo gydytojas.