Nors medikai skaičiuoja savo nešildomuose namuose ar namų kiemuose sušalusias aukas, minus 20 laipsnių pasiekęs termometro stulpelis drąsuolių neišgąsdino. Nauja mada tapusiu lindimu į ledinį vandenį džiaugiasi ir visas būrys žinomų žmonių.

Maudynes šaltame vandenyje su kompanija jau kurį laiką propaguoja dainininkas Vaidas Baumila, o nuo jo nė kiek neatsilieka sveiką gyvenimo būdą palaikantys įsimylėjėliai, „Moterų pasaulyje“ įkūrėja Indrė Stonkuvienė bei dainininkas Vidas Bareikis, savo namų kieme net įsitaisę baseiną, kurį pripildo net ir prisnigus.

Salono „Tiulio fėja“ įkūrėja Viktorija Jakučinskaitė taip pat reguliariai lankosi gamtoje ir plaukioja ežere.

„Žinau, kad darau įtaką kitoms moterims, žinau, kad įkvepiu gyventi aktyviai ir spalvotai. Aš tai labai vertinu ir gerbiu. Taip, prieš metus tokius žmones, kaip aš dabar, būčiau laikiusi bepročiais. Kodėl žiemą reikia lipti į tą ledinį ežerą ar kasdien praeiti 10 km? Nei laiko, nei noro nebuvo. Net vasarą lipti į vandenį buvo per šalta, nekomfortiška... Bet, žinokite, kuo žmogus brandesnis, tuo labiau kinta jo vertybės.

Dabar aš žinau, kad meilė sau yra dėmesys sau. O dėmesys reikalauja laiko ir disciplinos. Niekas neprisimins, kodėl dirbote viršvalandžius, kodėl neišsaugojote savo sveikatos ir stangraus jaunatviško kūno, kuriuo galite didžiuotis net ne jaunystėje, o po tiek metų.

Dabar aš renkuosi save ir savo gerovę. Noriu turėti daug energijos ir tokį kūną, kuriame jausčiau malonumą gyventi. Nes kūnas – tai mūsų pagrindiniai namai. Po sporto, buvimo miške, grūdinimosi aš jaučiu didelį energijos antplūdį ir norą gyventi, pasitikiu savimi, jaučiu stiprybę ir jėgą. Ir didelę padėką sau“, – sakė V. Jakučinskaitė.


Na, o estrados dainininkui Petrui Kazlauskui maudynės sniege ar šaltame vandenyje jau prieš 40 metų tapo kasdieniu ritualu.

„Grūdintis pradėjau būdamas 11 klasėje. Paskui pora metų išsibraukė, nes teko tarnauti armijoje, vėliau susirgau astma. Nežinojau, kaip ją išsigydyti, tad ėmiau tinkamai maitintis, vėl prisiminiau ir grūdinimosi naudą. Tiesa, kai prasidėjo karantinas, mano rutinoje šis tas pasikeitė – ėmiau grūdintis du kartus per dieną, ryte ir vakare“, – kalbėjo Petras.

Muzikantas prisipažino, kad sveikatinimosi procedūromis gryname ore užsiima bet kokiu oru – nesvarbu, tuo metu sninga ar lyja. „Išsinešu kibirą vandens, apsipilu, padarau lengvą mankštelę. Esu įsitikinęs, jog tai darydamas stiprinu savo imuninę sistemą – kol kas nei slogos, nei gripo, nei koronaviruso. Na, o šiltuoju metu kasryt važiuoju į karjerus – ten maudausi, kol užšąla vanduo. Tiesą sakant ir rytoj planuoju tai padaryti“, – pasidžiaugė išties jaunatviško sudėjimo atlikėjas.

Tuo tarpu kompozitorius bei atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano susigundė maudynėmis eketėje. Jį pasiryžti šaltam iššūkiui įkvėpė kaimynas.

„Pirmų kartų gyvenime vis dar pasitaiko. Štai pirmas kartas, kai lipu į ledinį vandenį! Galimai (neatsimenu) kažkada durnas ir girtas buvau įkritęs po pirties į kokią balą. Bet čia tas pats kaip snukiu į mišrainę. Tuo tarpu ramiai, be streso, be alko, be pirčių – kita kalba.

Tai koks jausmas? Labai sušalo kojos kol ant sniego stovėjau. Ir vandenyje labiausiai šalo kojos (nors buvau tikras, kad kita vieta šals). Dabar kaimynas, kuris mane palydėjo ir pamokė, turi konkurentą“, – dalindamasis nuotraukomis ir vaizdo įrašu iš įvykio vietos feisbuke rašė Stano.

Priminsime, kad šiomis dienomis apytikslė temperatūra šalies ežeruose yra apie 0 laipsnių. Na, o Baltijos jūros temperatūra siekia vos 10-16 laipsnių šilumos. Būtent tokioje temperatūroje gali pasireikšti šalčio šokas – pirminė širdies ir kvėpavimo sistemų reakcija į staigų odos atšalimą. Jau per pirmas minutes tokiame vandenyje gali išsivystyti hipotermija. Nepaisant to, yra žmonių, drįstančių išsimaudyti ir jūroje.

Medikai griebiasi už galvų

Apie tariamą sveikatinimąsi lediniame vandenyje ir tinkamą pasiruošimą šiam procesui antradienį laidoje „Delfi diena“ kalbėjo žinomas šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Anot jo, drastiški veiksmai gali ne sustiprinti, o labai pakenkti sveikatai.

„Po kiekvieno vyro šlapimo pūsle sėdi velniukas, kuris bado testosteroną ir ragina lįsti į eketę. Deja, vien tik minkštosios kūno vietos panardinimas į vandenį nėra sveikuoliškumas. Sveikuoliškumas yra gyvenimo būdas – dažnas buvimas lauke, fizinis aktyvumas bet kokiu oru. Kūną pratinti prie temperatūros galima išėjus pasivaikščioti giliai į plaučius įkvepiant gaivaus oro. Arba, sakykime, einant namo ir žinant, kad netrukus bus įsispirta į šiltas šlepetes, prasivaikštant basomis per sniegą, arba čiumpant gniūžtę ir išsitrinant ja sprandą ar ausis. Prie šalčio save pratinti reikia palengva.

Nepamatuota drąsa – ne į gerą. Ir aš kalbu apie galimą viso organizmo arba tam tikrų organų sušalimą. Kiekvienas urologas ir ginekologas tokių nardančių į eketes turi po atskirą kartoteką. Na, ir, žinoma, kai mūsų vidaus organai nėra pripratę prie tokių temperatūrų, nosiaryklėje, burnoje ar kitur esančios bakterijos nepraleidžia progos ta silpnumo minute pasinaudoti. Tokiu būdu pasigaunamos infekcijos, uždegimai“, – kalbėjo V. Morozovas.

Gydytojas pasakojo, kad kaip ir po kasmetinių žiemos maudynių, taip ir po vasarą vykstančių bėgimo, dviračių ar kitų maratonų, deginimųsi saulėje, pacientai užtvindo ligoninių palatas. Patardamas neprieiti prie kraštutinumų, kaip tinkamą pasiruošimą šaltam vandeniui įvardija pirtį.

„Viskas priklauso nuo mūsų įpročių. Prieš mėnesį Suomijoje įvyko pirties varžybos, kuriose vienas prizininkas taip ir neišėjo iš pirties. Jis mirė sėdėdamas iki 110 laipsnių įkaitintoje pirtyje. Niekur nereikia kraštutinumų. Jeigu šiltu metų laiku po pirties įprantame užsipilti šalto vandens, o žiemą – išsitrinti sniegu arba nerti į vandenį, tuomet viskas gerai. Pakartotiniai seansai tikrai atneša naudos organizmui.

Vis dėlto, jeigu po pirtelės dar pavartosime kažko šildančio ir tik paskui lėksime į vandenį – gali baigtis blogai, nes kūnas jau bus ataušęs ir tos likusios sukauptos šilumos organizme neužteks. Daugiausia jos stigs labiausiai nuo sušildyto kūno atitolusioms vietoms. Taigi, trumpai po pirties atsigaivinti – sveika, tačiau, norint tai daryti saugiai, nereikia persistengti“, – pažymėjo gydytojas.