Dažniausiai paskutinįjį metų vakarą ji dirbdavo, o išaušus gimtadienio dienai su šeima išsiruošdavo į kelionę.
„Šįmet taip nebus, bet nuoskaudos dėl to nejaučiu“, - sakė K. Kaikarienė.
Būtent kelionės, o ne daiktai, jai ir artimiesiems yra laukiamiausi bet kurios šventės akcentai.
„Juk šių dovanų neprarasi, jų niekas neatims ir jos neišeis iš mados“, - paaiškino pašnekovė, sausio pradžioje ne kartą viešėjusi Italijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ar tolimojoje Afrikoje.
K. Kaikarienė atvira – kadangi jos gimtadienis sutampa su audringiausia metų švente, ji specialiai jokių iškilmių, į kurias bičiuliai rinktųsi ją pasveikinti, nėra organizavusi.
„Ir torto sau nesu pirkusi, ir šventės sau surengti nemoku!, - su šypsena kalbėjo pašnekovė, - O kitiems su malonumu organizuoju staigmenas, labai džiaugiuosi jų akyse ar veide išvydusi nuostabą ir džiaugsmą. Tiesa, ne kartą esu staigmenų sulaukusi ir aš. Šįmet „Golden Rose“ atsiuntė kosmetikos rinkinėlį, o vienas įsimintiniausių kolegų, su kuriais yra tekę dirbti Naujųjų metų naktį, sveikinimas - užkulisiuose man šventiškai padengtas stalas. Dėmesys, kai iš tiesų pagalvojama, kas žmogui galėtų patikti, mane visuomet jaudina iki širdies gelmių“.
Nuo vaikystės Kristina yra įpratusi visas šventes minėti su šeima - tai jos mamos įdiegta tradicija.
Sveikinimų sausio 1 d. gimusi sukaktuvininkė iš mylimų žmonių visada sulaukdavo ne tik Naujųjų, bet ir asmenine proga.
„Niekada stipriai netrokšdavau daiktų. Ir taip buvo nuo mažens. Gal todėl neturiu neišsipildžiusių svajonių. O su vyru jau seniai esame sutarę – jei ko nors reikia, turime atvirai pasakyti. Bet tam specialios progos net laukti nereikia“, - patikino K. Kaikarienė.
