D. Bunkus išskirtinai su „Delfi“ skaitytojais dalijasi savo patirtimi ir prašo nenumoti ranka į šiuo metu itin sudėtingą situaciją, su kuria susiduria ne tik kitomis ligomis sergantys ar senyvo amžiaus žmonės, bet ir sveiką gyvenimo būdą pasirinkę jauni asmenys.
Pašnekovas sako norintis atkreipti dėmesį tų, kurie tiki šiomis dienomis internete gausiai skleidžiama dezinformacija. Pasidalijęs savo patirtimi sergant koronavirusu, D. Bunkus teigė sulaukęs galybės nemalonių replikų iš žmonių, kurie pandemiją sieja su įvairiomis sąmokslo teorijomis. Verslininkas akcentuoja: „Jei rūpinatės savimi ar kitais, darykite tai nuoširdžiai ir suvokite, kad šita liga nėra juokas.“
„COVID-19 aplankė ir mane. Rašau, kad išgirstumėte. Man infekcija persimetė į plaučius. Esu absoliučiai sveikas, sportuojantis, be jokių šalutinių ligų 44 metų vyras. Niekuo nesergu ir niekuo nesiskundžiu. Bet kai jaučiausi visiškai pasveikęs, šita liga vožė atgal trigubai, ir deguonies lygis kraujyje pradėjo kristi. Nuo 99 iki 90 proc. ir žemyn. O tai reiškia, kad jau tikrai blogai. Čia įsiklausykite, jei jums svarbi jūsų gyvybė. COVID-19 pradėjo ėsti mano plaučius. Ir dabar yra tik du keliai – arba plaučiai miršta greičiau, nei gyja, ir aš ramiai uždūstu, arba gyja greičiau, nei miršta, ir aš gyvenu.
Mano 48 m. draugas praėjusią savaitę mirė. Būdamas prieš tai absoliučiai sveikas. Sustojo širdis nuo trombų, kurie susiformavo plaučiuose dėl COVID-19. Koks jausmas stovint gyvenimo kryžkelėje, kurios niekaip nepakeisi? Man – joks. Ramybė. Bus, kaip bus... Aš daugybę kartų žiūrėjau giltinei į akis ir mano su ja asmeninis santykis – be emocijų... Jei jūs rūpinatės savimi ar kitais, darykite tai nuoširdžiai ir suvokite, kad šita liga nėra juokas. Jei jums svarbu – pamąstykite“, – socialiniame tinkle rašė D. Bunkus.
Kaip atpažinti melagienas?
Plintant koronaviruso pandemijai, internete sklinda su virusu susijusios melagingos naujienos, kuriamos sąmokslo teorijos. Gausiai skleidžiama dezinformacija klaidina žmones – tampa nebeaišku, kuri informacija yra patikima, o kuri – ne.
„Delfi“ anksčiau rašė apie tai, kaip reikia atpažinti internete skleidžiamas melagienas.
Kaip priemonę kovojant su melaginga informacija, Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikas Tomas Čeponis įvardija edukacinę sistemą. Informacinio ir kibernetinio raštingumo, kritinio mąstymo, loginių ir mąstymo klaidų, XXI amžiaus žiniasklaidos pažinimo turėtų būti mokoma jau mokyklos suole, aiškina jis.
Šalies gyventojams specialistas pataria neskubėti patikėti ir dalytis ką tik perskaityta ar išgirsta naujiena. Svarbu rasti naujienos pirminį šaltinį, o radus – juo pasidomėti: „Reikia atkreipti dėmesį, kad naujiena, kuri sukėlė kokius nors jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, gali būti propaganda, nes būtent tokios naujienos, kai pristatoma dezinformacija, veikia jausmus, o ne loginį ir kritinį mąstymą. Taip pat svarbu atsakyti į klausimus: ar tai yra patikima informacija, ar tai – nežinoma žiniasklaidos priemonė, ar pristatoma anonimo su išgalvotu vardu teorija.“
Daugiau apie tai, kaip atpažinti melagingą informaciją internete, rasite paspaudę čia.
Kaip mūsų organizmus veikia vakcina nuo COVID-19 viruso?
Nuo sekmadienio Lietuvoje pradėtas vakcinavimas nuo COVID-19 viruso. Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas papasakojo, kaip skiepas veikia žmogaus organizmą. Anot jo, vakcinos sudėtyje yra genetinės informacijos (iRNR – informacinės ribonukleino rūgšties) apie viruso SARS-CoV-2 spyglio (dyglio) baltymą, kuriam padedant virusas patenka į žmogaus organizmo ląsteles.
„Vakcinos sudėtyje nėra paties viruso, todėl ji negali sukelti COVID-19 ligos. Vakcinos sudėtyje esanti iRNR padengta smulkiomis riebalų dalelėmis (liposomomis), kurios neleidžia iRNR suirti ir padeda patekti į ląstelės vidų. Kai žmogui suleidžiama vakcina, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti spyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema atpažįsta šį baltymą kaip svetimą organizmui ir aktyvina T ląsteles, skatina antikūnų gamybą, kurie yra specifinės imuninės apsaugos nuo svetimų organizmui medžiagų dalis.
Vėliau, jei vakcinuotas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 koronavirusu, jo imuninė sistema virusą jau geba „atpažinti“ ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir T ląstelės, veikdamos kartu, gali sunaikinti virusą, užkirsti kelią jam patekti į žmogaus organizmo ląsteles bei sunaikinti užkrėstas ląsteles – taip padeda apsisaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, sukeliančios COVID-19 ligą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė profesorius, pateikęs ir vakcinos veikimo schemą.
Be to, profesorius paaiškino: kad būtų dar labiau sustiprintas imuninis atsakas, reikalingos dvi vakcinos dozės su trijų savaičių pertrauka. Tos trys savaitės reikalingos antikūnams ir atminties ląstelėms formuotis.
„Bet čia ir yra esmė – kai žmogus užsikrečia kokiu nors virusu, įvyksta lenktynės: ar virusas greičiau pakenks mūsų ląstelėms, ar imuninė sistema sukurs apsauginius mechanizmus – antikūnus, imunines ląsteles, kurios neutralizuos virusą greičiau, negu jis susargdins žmogų.
Kai žmogus užsikrečia virusu, gali praeiti 1–2 savaitės, kad susiformuotų visavertė imuninė apsauga ir organizmo imuninės ląstelės kovotų su įsibrovusiu virusu. Per tą laiką žmogus gali susirgti, gali vystytis liga, gali būti įvairių komplikacijų, tarp jų – ir labai blogų.
Jeigu žmogus pasiskiepijęs, tai imuninė sistema yra pasirengusi. Skiepai tarsi treniruoja imuninę sistemą ir parengia kovoti su virusu, nelaukiant savaitės ar dviejų, jeigu jis patektų. Imuninė sistema „įsijungia“ iš karto.
Čia ir yra esmė – jeigu žmogus turi imunitetą (ar dėl to, kad persirgo, ar dėl to, kad įgijo specifinį imunitetą skiepais), imuninė sistema iš karto atpažįsta, kad yra svetimas virusas, ir iš karto „įjungia“ apsaugos mechanizmus. Taip žmogus tiesiog nespėja susirgti. Arba, jeigu tam tikrais atvejais suserga, tai serga daug lengvesne forma. To ir siekiama skiepais“, – „Delfi“ komentavo S. Čaplinskas.
Pokalbį su S. Čaplinsku ir išsamius jo atsakymus apie skiepo veiksmingumą rasite paspaudę čia.
