Nors dabar Mantas Stonkus džiaugiasi išskirtine karjera, dar jo vaikystės metais galėjo kilti klausimų dėl to, kaip susiklostys žinomo vyro gyvenimas. Humoristas teigia puikiai prisimenantis, kai situacija šeimoje nebuvo daug žadanti, kas, natūralu, išblaškydavo ir taip mokslais pernelyg nesidomintį Mantą, rašoma pranešime spaudai.
Dėl finansinės situacijos tėčiui teko emigruoti
„Kai augau, Lietuva dar nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą. Tuo metu tarsi viskas po truputį pradėjo gerėti, kaip ir buvo nuojauta, kad situacija pasikeis, bet didžioji dauguma šeimų gyveno gana taupiai, tarp jų – ir mes.
Man pačiam iš vaikystės yra įstrigęs etapas, apie 2000-uosius, kai buvo labai sunku, nebuvo darbų ir mano tėtis sugalvojo, kad reikia išvažiuoti darbuotis į Angliją. Taip jis išvažiavo su pirmosiomis emigracijos bangomis. Liko mama, mano mažas keturmetis brolis Silvestras ir aš, kai man tebuvo vos 13-ika. Taigi, tėtis buvo išvažiavęs, o mums reikėjo kažkaip gyventi... Viskas tuo metu rėmėsi į pinigus“, – prisimena humoristas.
Mantas prisimena ir savo mamą, dedančią visas pastangas, kad vaikai neišsiskirtų iš minios bei patirtų vaikiškus džiaugsmus. Tarkim, turėtų galimybę apsilankyti ekskursijose. „Mano mama visada mane išleisdavo į ekskursijas. Aišku, jau geriau vaiką išleisti į ekskursiją, pasiskolinus 20-30 litų, negu sakyti, kad ne, nėra pinigų, nevažiuosi. Mano mama bandydavo mane nuo to apsaugoti“, – iki šiol dėkingumą mamai dėl to jaučia humoristas.
M. Stonkus prisipažįsta tuo metu jautęs ir tam tikrą rūpestį. Kad ir aprengdavo tėvai gražiais drabužiais, kad ir namai buvo tvarkingi, kai kurios problemos jam, kaip vaikui, jautėsi ir neleisdavo susikaupti. „Man atrodo, kad visi vaikai jaučia tėvų nerimą, jis persiduoda. Būdamas vaikas tu net nežinai, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, bet kažkaip tą nujauti ir tave tas blaško“, – sako humoristas.
Netrukus Manto šeimą palietė dar vieni pokyčiai – dėl ekonominės situacijos jai teko kraustytis į kitą miestą, o tai iš dalies irgi pakoregavo tuo metu dar paauglio gyvenimą.
„Manau, kad jeigu man nebūtų tekę išvažiuoti, persikraustyti į kitą miestą, tada mano mokymosi rezultatai būtų buvę geresni. Kiek pamenu, priežastys, kodėl mano tėvai priėmė šį sprendimą, buvo susijusios su darbais ir galimybėmis, tačiau man viskas jautėsi tarsi emigracija“, – juokiasi humoristas.
Matyt, jei būtų taip ir likęs Plungėje, ten augęs ir formavęsis, lankęs meno mokyklas, gyvenimo puslapiai būtų surašyti visaip kitaip, dabar mano Mantas. Visgi svarbiausia yra pamokos, kurių tuo metu humoristas išmoko.
„Manau, kad yra labai daug šeimų, į kurias pasižiūrėjus iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jos su jomis viskas tvarkoje. O iš tiesų taip nėra – galbūt kam nors susiklosto aplinkybės taip, kad pinigų nėra, o ypač skaudu, kai jų neužtenka vaikui. Mano asmeninis pavyzdys rodo, kad tų pinigų mama rasdavo“, – prisipažįsta komikas.
Nusprendė padėti mažiau pasiturintiems talentams
Visgi, matyt, nėra to blogo, kas neišeitų į gera: šios patirtys du brolius, Mantą ir Silvestrą Stonkus, bei jų draugą Eimantą Bakėžą įkvėpusios imtis gražios iniciatyvos – suteikti galimybę nemokamai gilinti žinias jų kuruojamoje „Digiklasėje“ tiems moksleiviams, kuriems to labiausiai reikia.
Humoristas pripažįsta, kad yra šeimų, kuriose vaikai – itin gabūs ir darbštūs, tačiau prie jų papildomos edukacijos tėvai prisidėti neišgali. Esant stigmai dėl finansinės padėties tokiu atveju moksleivis gali gėdytis kreiptis pagalbos, o taip jo talentas yra tiesiog paleidžiamas vėjais.
„Lietuvoje tikrai yra šeimų, kuriose vaikai gerai mokosi, turi mylinčius tėvus, bet ar dėl ligos, ar dėl aplinkybių neturi pakankamai pinigų. Įsivaizduokite, jeigu gabus vaikas ateina pas tėvus ir prašo prisidėti prie jo papildomo mokymosi, o šie to padaryti tiesiog negali? Nors „Digiklasės“ pamoka tekainuoja 4 eurus už valandą, visgi yra tokių, kurie sau vis tiek to negali leisti“, – sako Mantas.
Dėl šios iniciatyvos vaikinai susivienyję ir su savivaldybėmis, ir su jaunimo centrais – šie padeda atrinkti vaikus iš nepasiturinčių šeimų. Tiesa, stipendiją gauti gali ir asmeniškai dėl jos susisiekęs asmuo. Tuos, kuriems kreiptis dėl stipendijos gali būti nejauku, humoristas skuba nuraminti – anketą galima užpildyti anonimiškai, o ir nerimas dėl finansinės padėties neturėtų būti gėdingas.
„Mes norime, kad vaikas suprastų, jog jo pagrindinis tikslas dabar yra mokytis, siekti akademinių žinių. Mes esame būtent dėl to, kad jam padėtume, o po to jis galės atsilyginti visam pasauliui, galės padėti tokiems vaikams, kaip jis pats, galbūt atras laisvę, sukurs naują technologiją. Yra daugybė žmonių, kurie nori pagelbėti ir prisidėti, tai tarsi investicija į gražesnę mūsų ateitį“, – sako M. Stonkus.
Humoristas taip pat pabrėžia, kad vaikams aukojamos sumos jo iniciatyva bus dvigubinamos, taigi, paaukojus 4 eurus, sąskaitoje jau gulės 8, ir taip stipendijos pasieks dar daugiau moksleivių. „Ką gali žinoti – gal pora „Digiklasės“ chemijos ar biologijos pamokų tam vaikui pakeis likimą ir ateity kiekvienas savo kailiu tai pajausime, gyvendami šviesesnėje, mokslininkų ir daugiau inovacijų turinčioje šalyje?“ – pokalbį klausimu užbaigia M. Stonkus.
