„Šiandien mirė Bingelis... Kas kaltas? Ogi MES patys. Sakau tai iš širdies, nes šiandien labai skauda. Kalti mes patys, nes savo veikimu raginom ir kitus veikti. Bijodami, kad neįvykdysim visų projektų, neišnaudosim finansavimo, nepasieksim šių metų užsibrėžtų tikslų, negalėsim perkelti dotacijų, veikėm, dirbom, skubėjom išleisti premjeras, padaryti įrašus, rizikavom ir neišdrįsom prisėsti keletą mėnesių. Galvojom, kad publika neištvers be mūsų kuriamo meno, rinkomės ir rizikavom vienas kito sveikata. Provokavom Kultūros ministeriją priimti kitokias nei SAM rekomendacijas, neva mūsų darbo pobūdis reikalauja, kad būtų leidžiama dirbti po daugiau nei dešimt asmenų. Bandėm ieškoti papildomų įstaigos plotų įtraukiant „sandėliukus“, kad tik užtektų po 10 kvadratinių metrų vienam atlikėjui, o galų gale vis tiek repetuodavom vienoje erdvėje. Teatruose, filharmonijose, choruose ieškojom ir ieškojom galimybių dirbti darbus reikalaujančius, kad vienoje erdvėje būtų dešimtys žmonių. O reikėjo pasėdėti namie. Reikėjo, nes šiandien skauda!“, – rašo jis.

„Veikėm ir savo veikimu provokavom kitus veikti. Taip veikė ir Kauno choras siekdamas paruošti suplanuotas programas, padaryti įrašus, nes juos neva būtina padaryti, kitaip juk negalima, nes liksi nesuprastas. Kaip išeisi į nuotolinį, jei kiti dirba pilnu pajėgumu. Nemokėjom prisitaikyti, nemokėjom pakeisti darbo pobūdžio, rinkomės, rizikavom. Nereikalingos tokios premjeros, nereikalingos tokios repeticijos, nereikalingi tokie įrašai dėl kurių šiandien neturime Petro Bingelio. O galėjom stabtelti, palaukti ir po pandemijos susitikę dar kartą pilnose salėse sudainuoti Carmina Burana. Viskas, to nebebus. Žinau, kad bus piktų, kad bus sakančių, kad turime rodytis dainuoti ir šokti bet kokiu atveju, bet man šiandien žiauriai gaila... Ir tai dar ne pabaiga... Ilsėkitės ramybėje, brangus Maestro, be Jūsų Kaunas ir Lietuva jau nebetokie“, – apgailestauja L. Mikalauskas.

P. Bingelis gimė 1943 metais Mardasavo kaime, dabartiniame Varėnos rajone.

1969 metais jis baigė Lietuvos konservatoriją, vėliau stažavosi Felixo Mendelssohno‑Bartholdy aukštojoje muzikos mokykloje Leipcige.

Nuo 1969 metų P. Bingelis – Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, nuo 1980 metų dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jis dirigavo eilę metų dirigavo Lietuvos dainų ir kitose šventėse, buvo Pasaulio lietuvių dainų švenčių vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, nuo 1996 metų – Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas.

Dirigentas kartu su choru gastroliavo Afrikos, Azijos, Europos ir Pietų Amerikos šalyse. P. Bingelis apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, Gedimino ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, šiemet jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius.