Trumpai apie skandalingąją istoriją
- Tikrą detektyvą primenanti istorija prasidėjo dar 2018 metų liepos 19-ąją, kai buvo paskelbta apie be žinios dingusios S. Grafininos paieška. Į policiją kreipėsi moters sesuo, pareiškusi, kad jau kurį laiką negali susisiekti su Didžiojoje Britanijoje gyvenančia giminaite.
- 2018 metų birželio 28-ąją iš nesaugios aplinkos buvo paimta tuomet šešių mėnesių S. Grafininos duktė. Paimta mergaitė buvo išvežta ir laikinai apgyvendinta globos namuose.
- Nustatyta, kad S. Grafinina 2018 metų liepos 1-ąją grįžo į Lietuvą. Tai užfiksuota tikrinant į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos atskridusio orlaivio keleivius.
- Netrukus „Olialia pupytės“ S. Grafininos dingimo byla pasisuko netikėta linkme – jos sutuoktinis, anglų kilmės N. Westas Šiauliuose buvo sulaikytas policijos. Vyras tapo įtariamuoju įvykdžius žmogžudystę.
- 2019 metų rugpjūtį, įvykdžius visus įpareigojimus, poros vaiko globa grąžinta jo biologiniam tėvui – N. Westui.
- Tų pačių metų lapkritį buvusio įtariamojo gynėjas Erikas Pavlovičius Delfi patvirtino, kad N. Westui nutrauktos visos kardomosios priemonės. „Viskas baigta <...>. Tai – reikšminga detalė šioje byloje. S. Grafininos dar bus ieškoma, tačiau panaikinti įtarimai mano klientui reiškia, kad jis atgauna visišką laisvę išvykti“, – tuomet kalbėjo E. Pavlovičius.
- S. Grafinina nėra rasta iki šiol.
Po metų tylos – N. Westo interviu
Prieš metus nuo N. Westo nukrito visi nemalonūs įtarimai – jis ir vėl galėjo džiaugtis visapusiška laisve. Nepaisant to, vyras neskubėjo grįžti visam laikui į Didžiąją Britaniją. Pašnekovas teigė nesantis prisirišęs prie vienos šalies, kadangi dirbti jis gali iš bet kurio pasaulio taško, todėl prieš karantiną nemažai keliavo. Šiuo metu Nigelas pasakojo gyvenantis įprastą tėčio gyvenimą ir besidžiaugiantis mažais dalykais, pavyzdžiui, gamta Jūrmaloje, kur šiuo metu jis laiką leidžia su dukra.
„Mėgaujuosi paplūdimiu, – šyptelėjo pašnekovas. – Žinoma, visai pabėgti nuo karantino nepavyksta, nes jis – visur. Bet būnant čia jaučiu daugiau lankstumo, galiu mėgautis jūra, smėliu. Nesijaučiu labai nutolęs nuo žmonių, kadangi dabar visus galima pasiekti telefonu“.
Pasiteiravus, kaip jo gyvenimas pasikeitė per pastaruosius metus, vyras neslėpė, kad tai – labai atviras klausimas. Praėjo kiek daugiau nei vieneri metai po paskutinio karto, kai N. Westas apskritai bendravo su žiniasklaida.
„Tiesą sakant, net nepajutau, kad praėjo jau metai, – prisipažino jis. – Per šį laiką aš buvau palikęs Lietuvą, buvau Portugalijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Prieš visą koronaviruso situaciją ir karantiną nemažai keliavau. Sugebėjau nemažai nuveikti. Visos kelionės buvo susijusios su darbu. Dabar esu Latvijoje. Tikrai negalvoju apie tai, kad štai, jau praėjo vieneri metai“, – tikino jis.
Pašnekovas keliskart pajuokavo, kad jo gyvenime nenutiko nieko ypatingo, tad šis interviu gali nuvilti tuos, kurie tikisi rasti jaudinančių detalių. Paklausus, gal žodžiai „normalus“ ar „įprastas“ jam šiandien reiškia teigiamas asociacijas, kadangi dar visai neseniai jo kasdienybė buvo kiek niūresnė ir apsupta žiniasklaidos dėmesio, N. Westas neneigė, jog dabar jis gyvena ramiau.
„Žinote, mano gyvenimas toks pats, kaip ir kitų. Einu apsipirkinėti, dirbu iš namų, daugiau nėra ką pasakoti. Mano gyvenimas tikrai neskamba labai jaudinančiai. Manau, kad dabar apskritai tuo pasigirti gali retas. Pavyzdžiui, šiandien ketinu nueiti iki knygyno įsigyti knygų. Laisvalaikiu be skaitymo žiūriu „Netflix“, filmus ar einu pasivaikščioti po paplūdimį“, – pasakojo vyras.
Užsiminus apie dukrą N. Westas kiek sušvelnėjo. Jam teko praeiti ilgą kelią, kad atgautų dukrą, tad dabar vyras džiaugiasi tėvyste ir sako, jog auginti vaiką jam nėra sunku.
„Gruodį jai sueis treji metukai. Jai viskas gerai, ji puikiai auga“, – šyptelėjo vienišas tėtis.
Verta priminti, kad pareigūnams ėmus ieškoti be žinios dingusios S. Grafininos, tuomet vos septynių mėnesių mažylė pateko į Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namus, tačiau ten atsidūrusia mergaite giminaičiai nesidomėjo. Vėliau, vaikelis buvo atiduotas biologiniam tėvui, su kuriuo mažylė gyvena iki šiol.
Pasiteiravus, ar jis bei jo dukra palaiko ryšį su Sandros šeima, artimaisiais, draugais, pašnekovas atsakė, kad šis žmonių ratas yra gana siauras ir ne itin domisi judviejų gyvenimu.
„Dėl karantino, akivaizdu, bendravimas yra sutrikęs. Gaunu vieno iš šių žmonių klausimų, kaip ji laikosi, nusiunčiu jiems dukters nuotraukų ir tiek. Bet nepasakyčiau, kad mes bendraujame. Taip, mes kontaktuojame, bet mes nesusitinkame. Juolab dabar, kai yra įvestas karantinas“, – paaiškino jis.
Paklausus, ar jis norėtų artimiau bendrauti su Sandros aplinka, Nigelas pasvarstė, kad vargu ar taip įvyks.
„Žinote, ten nelabai yra to žmonių rato, tiesą sakant. Dažniausiai apsiribojame žinutėmis ir viskas. Tiesą sakant, jos aplinka nėra aktyviai dalyvaujanti ar besidominti mano dukters gyvenimu. Nenoriu grįžti į praeitį, bet viešai žinoma, kad jau anksčiau nė vienas iš jų nenorėjo jos pasiimti iš kūdikių namų, kuomet ji ten buvo laikinai patekusi. Globą galiausiai pasiėmiau aš, sutvarkęs visus reikiamus dokumentus, tačiau per tą laiką iš jų pusės iniciatyvos jos pasiimti nebuvo. Juk jei būtų norima, kad ji būtų šeimos nare, jie būtų ją pasiėmę jau tuomet, ar ne? Tad jiems tai nelabai rūpėjo nei tada, nei dabar. Nenoriu kalbėti negražiai apie šiuos žmones, tačiau tokia ta realybė. Toks yra faktas. Žinoma, kad kai jie norės su mano dukra pasimatyti – tą jie galės padaryti. Man tai nekelia jokių problemų, viskas su tuo gerai. Aš suprantu, kad jie yra užsiėmę, turintys savus gyvenimus, tad ir glaudaus kontakto nepalaikome. Dabar šią situaciją pablogina ir koronaviruso padėtis. Galbūt, kai pandemija nurims, viskas ateityje pasikeis šiuo klausimu“, – svarstė pašnekovas.
Pokalbio metu N. Westas pasidžiaugė, kad ir anksčiau, ir dabar jis gali atsiremti į draugus. Tiesa, kol kas susitikimus su jais dėl pandemijos teko apriboti, tačiau bendrauti su bičiuliais pasaulį supančiojęs virusas netrukdo.
„Turiu draugų, tikrai nesu vienišas. Kad ir šiuo metu, būdamas Latvijoje ir besimėgaudamas paplūdimiu ar gamta, tikrai nesijaučiu vienas. Savo gyvenime turiu bičiulių, kurie mano gyvenime yra metų metus, kai kurie mane pažįsta nuo pat vaikystės. Dabar, dėl koronaviruso, žinoma, kaip ir visi kiti praleidžiu valandų valandas prie telefono, bendraudamas vaizdo skambučiais su žmonėmis. Tą darau ir darbo tikslais. Esu užsiėmęs“, – pasakojo jis.
Šiuo metu N. Westas planuoja kelionę į Jungtinę Karalystę, tačiau galimybės persikraustyti visam laikui ten jis kol kas nesvarsto.
„Žinote, nė viena šalis manęs nelaiko prisirišusi, tad prie savo darbo projektų galiu dirbti iš bet kurio pasaulio kampelio. Šiuo metu pasinaudojau galimybe keliauti „koridoriais“ (šalys, kuriose nereikia saviizoliuotis). Džiaugiuosi, kad nesu įstrigęs tarp keturių sienų, esu užsiėmęs, turiu planų“, – tikino pašnekovas.
Dabar vyras gyvena įprastą gyvenimą, tad užsiminus apie Sandrą ir prieš metus nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nigelas kiek persimainė, pripažindamas, kad grįžti į tų dienų įvykius net ir mintimis nenori.
„Būsiu atviras, nenoriu apie tai kalbėti. Visus šiuos metus nekalbėjau su niekuo apie tai. Jei atvirai, dabar savo gyvenime fokusuojuosi į savo ir dukters gyvenimą, darbą, projektus, norėčiau, kad taip būtų ir toliau“, – kalbėjo jis.
Pasiteiravus, ar per pastaruosius metus jam teko girdėti bent menkiausią naują detalę šioje mįslingoje istorijoje, N. Westas patikino, kad jo mintys jau kuris laikas sukoncentruotos į kitus dalykus.
„Esu vienišas tėvas, rūpinuosi vaiku, dirbu. Mano galvoje pastaruoju metu visai kitokios mintys. Pavyzdžiui, svarstau ką mes valgysime pietums, atlieku kitus buities darbus ir pan. Aš tikrai neleidžiu laiko galvodamas apie tai. Aš suprantu, kad šis klausimas jus domina, bet tai išgirsti keista. Apie tai nemažai esu kalbėjęs anksčiau, nebenoriu grįžti į praeitį. Galiu kalbėti apie tai, kaip gyvenu dabar. O dabar gyvenu visiškai įprastą gyvenimą“, – pakartojo pašnekovas.
Apie Sandrą ir jos gyvenimo aplinkybes nepanoręs kalbėti N. Westas klausimus apie dingusiąją vaiko mamą prilygino grįžimui kelerius metus atgal, o to jis daryti nenori.
„Aš stengiuosi gyventi savo gyvenimą, kaip ir bet kuris kitas žmogus. Nenoriu tęsti temos, kuri buvo jau prieš trejus metus, nes į tuos pačius klausimus jau atsakinėjau. Aš už, kad kalbėtume apie ką kitką. Mes kalbame, kaip mano gyvenimas tęsiasi toliau, tad grįžti į tai, kas buvo, nesinori“, – teigė jis.
Paklausus apie artimiausius planus, N. Westas ir vėl atgijo
„Mano galvoje dabar sukasi dovanos, kurias turiu nupirkti dukters gimtadienio ir Kalėdų proga. Na, ir darbas, dirbti toliau. Taip pat norisi būti laimingu ir sveiku“, – atsakė pašnekovas.
N. Westą gynęs advokatas tiki, kad pareigūnai nuleido rankas
Praėjus metams po lemtingo lūžio S. Grafininos dingimo istorijoje Delfi susisiekė ir su advokatu Eriku Pavlovičiumi, kuris ilgą laiką buvo N. Westo gynėjas. Pašnekovas taip pat patikino, kad, nepaisant rezonansą sukėlusios istorijos, per pastaruosius metus jis neišgirdo nė vienos naujos detalės.
„Visiškas nulis naujos informacijos. Visiška tyla. Kadangi ikiteisminiame tyrime aš buvau N. Westą ginantis, jį atstovaujantis asmuo, akivaizdu, kad apie atnaujintą procesą būčiau informuotas pirmoje eilėje. Na, pavyzdžiui, jei būtų atnaujintos apklausos ar paaiškėjusios naujos aplinkybės, ar reikalingi nauji tyrimai. Aš tikrai apie tai būčiau buvęs informuotas, bet taip nebuvo. Nulis“, – pakartojo pašnekovas.
„Manau, kad tai nebėra nagrinėjama. Mano nuomone, kriminalinės žvalgybos pareigūnai nuleido rankas nuo šios bylos tol, kol savaime nepaaiškės naujos aplinkybės. Pavyzdžiui, kol nebus rastas moters kūnas ar kol ji pati nepasirodys kokioje nors Australijoje, ar pati neprisistatys į komisariatą. Tinka bet kuriuo atveju – tiek gyvos, tiek negyvos. Manau, kad niekas nebenagrinėja bylos, nes tikriausiai visos galimybės ir ištekliai jau buvo išnaudoti, tad nieko naujo padaryti nebegalima. Aišku, keista, bet yra, kaip yra“, – pridūrė jis.
E. Pavlovičius taip pat paantrino, kad šiuo metu N. Westas sėkmingai augina dukrą ir šiuo metu laiką leidžia Latvijoje. Tiesa, jis kiek nusistebėjo, kodėl Nigelas nepersikrausto gyventi į Didžiąją Britaniją, kur jo, kaip vienišo tėčio, lauktų solidžios išmokos ir kita valstybinė pagalba, auginant vaiką.
