„Žmonės sukurė anketą „Facebook“ tinkle mano vardu. Beje – ne vieną! Pirmą kartą žaidimas buvo toks: reikėjo atspėti raidę su suma, kurią laimėtojas norėtų gauti. Sąlygų buvo ir daugiau – reikėjo pasidalinti nurodytu puslapiu aštuoniose feisbuko grupėse. Parašius asmeninę žinutę konkurso organizatoriui (šiuo atveju – man) buvo galima gauti pinigų“, – pasakoja dainininkė.
Tokių pasidalinimų puslapiu, pasak Ievos, buvo arti pusantro tūkstančio. Atlikėja nusistebi, jog žmonės išties dalinasi konkursu ir tiki, jog atskleidę asmens duomenis į sąskaitą bus pervedami pinigai.
„Pirmiems 600 žmonių, teisingai atspėjusių skaičių ant nuotraukos, paaukosiu daugiau nei 30 000 eurų“, – buvo rašoma Ievos Zasimauskaitės vardu pavadintoje anketoje. Tai buvo jau antrasis sukčių organizuotas konkursas.
„Visai neseniai instagrame dariau live‘ą. Kažkokie asmenys tą įrašą išsisaugojo, jį sukarpė ir pritaikė taip, kad tiktų neva organizuojamai loterijai. Prisijungus prie netikros mano „Facebook“ anketos buvo matyti, kad vyksta tiesioginė transliacija. Jos metu neva aš liepiu atspėti tam tikrą skaičių – jį reikia rašyti komentaruose. Tuomet iš netikros mano anketos žmogui išsiunčiama žinutė, nurodanti, kad jis pateko tarp laimėtojų", – sako atlikėja.
„Sveiki. Sveikiname, jūsų atsakymas šiandien teisingas. Šiandien už 30 000 eurų grynųjų pinigų turite pasidalinti mano tiesioginiu srautu su 8 „Facebook“ grupėmis. Tai yra svarbu! Baigę dalytis, už savo pinigus galite tiesiog pasakyti „Gerai!”. Daryk tai dabar!”, – komentatoriams buvo siunčiama štai tokia žinutė.
Tuo žaidimas socialiniuose tinkluose nesibaigė – iš žmogaus buvo reikalaujami duomenys, tokie kaip banko kortelės numeris. Po tokių sukčių veiksmų Ieva į tikrąsias savo anketas socialiniuose tinkluose sulaukė daugybės žinučių iš konkurse dalyvavusių asmenų.
„Jie man rašė, kaip aš galiu taip elgtis, skundėsi, jog buvo nuskaityti pinigai. Vadino aferiste, apgavike, sakė, jog tokiu sunkiu laikotarpiu taip elgtis tikrai ne valia, – apie susidariusią nemalonią situaciją pasakoja Ieva. – Žmones skatinau pasidomėti, ar konkursui buvo naudojama tikra mano anketa. Kita vertus, kiek keista, kad yra lengvatikių, tikinčių, jog galiu imti ir padovanoti 30 tūkst. eurų. Beje, žinau, kad iš vienos moters sąskaitos sukčiai pavogė 400 eurų. Nukentėjusiems patariau kreiptis į policiją.“
Dainininkė skatina žmones būti truputį atidesniais ir atkreipti dėmesį bent į tai ar anketa, ypač jei ji – žinomo žmogaus, yra tikra.
„Juk yra skirtumas, ar 17 tūkst. sekėjų, ar 4, tiesa? Beje, ir pinigų lengva ranka, kiek žinau, niekas nesiūlo. Nuo savęs galiu pasakyti – aš tokių konkursų neskelbiu ir niekada neskelbsiu“, – šypteli I. Zasimauskaitė.
Kiek daugiau nei prieš metus į panašias sukčių pinkles buvo įkliuvusi ir atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu. Fiktyvus internetinis puslapis viliojo patiklius žmones, reklamuodamas „stebuklingą“ ir kūno linijas gražinantį gėrimą, kurį neva išbandė ir giria ir atlikėja Jazzu. Dainininkė tuomet tai paneigė bei pabrėžė, kaip svarbu išlikti budriais internete.
„Sveiki, prašau ignoruoti, dar geriau – pranešti apie tą visą nesąmonę, kad aš neva reklamuoju kažkokį ten gėrimą. Aš savo kūnu esu visiškai patenkinta, niekada nereklamuočiau tokio šūdo, čia visų pirma. Visų antra, kažkas naudojasi mano vardu bei veidu ir už tai atsakys labai rimtoje byloje. Visų trečia, na, perskaitykite tekstą ir pamatysite, kad ten yra visiška nesąmonė. Nei vaikų aš turiu, nei aš aktore (na, gal tik truputėlį).
Tai yra melas, prašau suprasti tai ir nerašinėti man šiuo klausimu (aš ne dietologė), o palaikyti mane galite šiuo atveju ignoruojant arba reportinant. Visos nuorodos kreipia į neaiškius portalus, ne veltui jie visi baigiasi .ru. Ačiū, visiems, linkėjimai ir mylėkite save“, – feisbuke dar pernai skelbė J. Arlauskaitė.
„Delfi“ primena, kad tobulėjant technologijoms, deja, tobulėja ir piktavaliai, tad veiksmingiausias įrankis šioje kovoje, pasak ekspertų, gali būti tik vienas – ugdomas žmonių sąmoningumas.
„Visas pasaulis seniai turi šią problemą, tik Lietuvoje iki šiol su ja nebuvo susidurta tokiu dideliu mastu. Atskirti, kas tikra, o kas ne, darosi vis sunkiau – dabar turime netikrus tinklapius, melagingus tekstus, bet pasaulyje jau atsiranda netgi suklastoti video įrašai, pavyzdžiui, su žymiais politikais. Vienintelis būdas su tuo kovoti – didinti žmonių sąmoningumą.
Pirmiausia reikia visiems įkalti į galvas, kad reikia patikrinti informacijos nuorodą, kad ji būtų ne tik panaši, o iš išties tikro patikimo tinklapio. Ir jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – iš karto reikia tikrinti šaltinį, įvertinti, kas yra siuntėjas, koks yra kontekstas, o ne skleisti tokią žinią toliau, ir jokiu būdu negalima neįsitikinus šaltinio autentiškumu vesti savo duomenų ar, tuo labiau, vykdyti kokių nors mokėjimų“, – kiek anksčiau šia tema „Delfi“ komentavo Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys Andrius Milinavičius.
