Po laidos prabilo buvęs vaikinas

Karolis sako negalėjęs tylėti, kai išgirdo tai, ką televizijoje kalba jam ir jo aplinkai puikiai pažįstama Rasa. Prieš pat pradėdamas savo pasakojimą vyras patikino, kad su Delfi susisiekė ne dėl keršto ar vedamas praeities prisiminimų, o dėl to, jog, jo nuomone, tokie žmonės kaip Rasa jokiu būdu negali būti tapatinami su herojais.

„Mano tikslas – apsaugoti žmones ir visuomenę nuo kvailinimo“, – tikino pašnekovas.

Buvusiu Rasos mylimuoju prisistatęs Karolis pasiūlė glaustai papasakoti savo versiją, remdamasis tai, ką jo pažįstamoji teigė minėtoje laidoje.

Delfi pateikia neredaguotą vyro pasakojimą, kuris kiek skiriasi nuo to, ką eteryje pasakojo R. Om. Kiek žemiau pateikiama ir pačios Rasos įvykių versija, patvirtinanti, kad buvę įsimylėjėliai turi dar ne vieną praeities skaudulį, susijusį vienas su kitu.

„Mano su Rasa Om ryšys buvo pakankamai svarus – buvau, turbūt vienas iš daugelio, jos vaikinų ir laidoje skleistas melas buvo pakankamai glaudžiai susijęs su manimi ir mano šeima, konkrečiai kalbant – „bendras katilas“.

Jokio bendro katilo niekada nebuvo, tai tiesiog buvo vagystė, o dar konkrečiau, teisiniu aspektu, besitęsiantys veiksmai – nuolatinis vogimas. „Bendrą katilą“ ji surado mano tėvų namuose, todėl labai noriai siūlydavosi aplankyti mano tėvus. Sėdint prie bendro stalo merginai staiga suskausdavo galva ir ji norėdavo išeiti būtent į tą kambarį, kuriame buvo laikomi grynieji pinigai ir tai jokiu būdu negali būti traktuojama kaip „bendras katilas“, tai buvo mano apyvartinės verslo lėšos.

Noriu pabrėžti, kad niekada nebuvo paliesta tokia kaip „bendro katilo“ tema, o tai buvo sistemingas vogimas, bet, kaip žinia, meilė yra akla, todėl pastebėjus dingstančius pinigus, pradėjome aiškintis to priežastis. To rezultatas – Rasos Om teistumas.

Kitas laidoje skleistas melas yra tas, jog 3 metų mes niekada negyvenome – mes gyvenome daugiausiai 3 mėnesius, kol man atsivėrė akys ir supratau, kas tai per žmogus. Po šiai dienai yra daugybė žmonių, kuriems ji yra vis dar skolinga“, – tikino į Delfi kreipęsis vyras ir pridūrė, kad nenustebtų, jog „po šito cirko, kurį ji iškrėtė televizijoje“, aukų gali atsirasti dar daugiau.

„Pačioje pradžioje interviu iš karto pasireiškia didžiulė Rasos Om arogancija, kalbant ir apibūdinant savo išvaizdą tada ir dabar bei gebėjimas psichologiškai manipuliuoti žmonėmis, kurie tiki viskuo, ką ji sako.

„Jeigu sudarai sėkmingos moters įspūdį ir dar tu gerai pakalbi – žmonės labai lengvai patiki.“ Ko gero, čia ir yra atsakymas, kas yra Rasa Om per žmogus ir šiai dienai tik „gerai pakalbėti“ ne visada jau ir pavyksta. Tai tik patvirtina faktą, jog viskas buvo planuojama, apgalvojama, pasirenkama taktika ir veikiama tikslo link, o tikslas visada vienas ir tas pats – pinigai bet kokia kaina ir tai tęsiasi metų metus.

Iki šiol teigiama, kad ji pažįsta Vilniaus naktinių klubų savininkus, jog jie sveikinasi su ja. Teigiama, kad nemokėdavo už įėjimą, vesdavo klientus į barą, kurie leisdavo pinigus – na, ar tai ne tikrų tikriausias darbas? Tai buvo tęstinė kryptinga veikla tarp Rasos Om ir naktinių klubų, kadangi jei Rasa neatvestų klientų, kurie neišleistų pinigų, ji pati turėtų mokėti už įėjimą, tačiau kai abi pusės pelnosi, tuomet ir veikla tęsiasi.

Kitas interviu metu paminėtas dalykas buvo naujo automobilio vairavimas – ji neturėjo ir, manau, po šiai dienai neturi vairuotojo pažymėjimo, kadangi vieną kartą ji vairavo mano asmeninį automobilį ir patekome į smulkų autoįvykį, kuriame ir paaiškėjo, jog Rasa Om neturi apskritai vairuotojo pažymėjimo. O jei jos graudžia istorija tikėti, tai būnant „dugne“ nemanau, jog ji mąstė apie vairuotojo pažymėjimo įsigijimą.

Kiek man žinoma, Rasa Om niekada nesimokė universitete. Buvo įstojusi į kolegiją, tačiau po vieno kurso ji tiesiog dingo. Apie kokius universitetus galima kalbėti, jeigu mergina nebuvo pajėgi pabaigti pirmojo kolegijos kurso? Įdomu, kokį melą išgirstumėte, jeigu paprašytumėte Rasos Om pateikti universitetinį išsilavinimą įrodantį baigimo diplomą? Mano mama buvo kolegijos dekanė, todėl šis faktas ir yra žinomas.

Na, o dabar šiek tiek apie teistumą.

„Pasakysiu taip, kaip yra, kaip yra rašoma, kad tai – vagystė. Gyvenau su draugu 3 metus ir mes gyvenom iš vieno iždo, bendro katilo. Imdavau pinigus iš vieno katilo ir, kai mes skyrėmės, jis man pasakė: „Dabar tu sumokėsi už viską, kad gerai gyvenai.“ <...> Pasakysiu atvirai, kad aš nieko nevogiau. Tikrai. Aš tiesiog ėmiau iš ten, kur žinojau, kad yra pinigai, ir jie buvo bendri.“

Pabrėžiu, kad prieš tai interviu ji pati minėjo, jog jokių ilgalaikių draugysčių nebuvo, kadangi ji nenorėdavo į jas veltis, tad kaip dabar atsirado 3 metų draugystė ir net 3 metų gyvenimas kartu?

Niekada mes negyvenom 3 metus, niekada jokio bendro katilo nebuvo. Niekada nesu sakęs tokių žodžių kaip „dabar tu sumokėsi už viską, kad gerai gyvenai“. Gyvenom 2–3 mėnesius nuomojamame bute, kuriame ji buvo retas svečias (naktiniai klubai, matyt, buvo prioritetas), tačiau visada labai noriai inicijuodavo išvyką pas mano tėvus, su tikslu juos aplankyti. Nuvykus aplankyti tėvų, sėdint prie bendro stalo, Rasai dažnai „suskausdavo“ galva ir ji atsiprašydavo bei nueidavo į kitą kambarį pagulėti, pasijausti geriau. Nenuostabu, kad eidavo būtent į tą kambarį, kuriame ir buvo laikomi grynieji pinigai.

Nesinori per daug išsiplėsti ir lįsti į asmenines detales, tačiau tuo metu, kai man jau pradėjo atsimerkti akys ir ėmiau aiškintis, kas tai per žmogus, ėmė aiškėti tokios detalės, kad mergina tiesiog kūrė kažkokį mistinį įvaizdį: parduotuvės vadovė (ilgainiui teisiniam procese paaiškėjo, kad ji net oficialiai nedirbo), konferencijos (paskambinus į jos nurodytas konferencijų renginių vietas tokios konferencijos net neegzistuodavo) ir taip toliau.

Skundžiamasi, jog Rasai Om niekas nepadėjo, net ir brolis. Su broliu asmeniškai buvau susitikęs ir papasakojęs jam situaciją, kas vyksta, tačiau, matyt, brolis ir sesė turi savų priežasčių, kodėl Rasa Om liko viena su byla. Nenoriu maišyti brolio su purvais, tačiau akivaizdu, kad tikrai nebuvau pirmas interesantas atvykęs pasimatyti su broliu į jo darbovietę (tuo metu bažnyčią Vilniuje) dėl Rasos Om gyvenimo detalių.

„I apklausas atvykdavau privartojusi, mano buvęs draugas atvesdindavo mane pats už rankų privartojusią vaistų, nes negalėjau paeiti, pasodindavo į kėdę ir taip duodavau parodymus būdama neblaivi.“

Nesu niekada atvedęs Rasos Om už rankos ir pasodinęs ją į kėdę. Į apklausas ji atvykdavo pati, laiptais lipdavo pati ir į kėdę kuo puikiausiai atsisėsdavo pati, kadangi pareigūnai į apklausas įleisdavo po vieną, tad net teorinės galimybės nebuvo pasodinti ją į kėdę. Maža to, ilgainiui procese netgi visko gyvenime matę pareigūnai pažymėjo, kad šis asmuo toli gražu neeilinis ir jų darbo praktikoje tokios spalvingos personos dar nebuvo pasitaikę. Proceso metu buvo taikoma galybė priemonių, viena iš jų – pokalbių klausymasis, tad tą, ką jie išgirdo, vertė šiauštis plaukus ne vienam pareigūnui.

Beje, kai vyko teisminis procesas, Rasai buvo apie 24–25 metus, bet ne 21. Bet juk 21 metai skamba gailestingiau ar ne?

Nei viename interviu nemačiau ir neišgirdau atsiprašymo, gailėjimosi savo veiksmų. Man žinoma, kad po šiai dienai Rasa Om yra vis dar skolinga nemažai pinigų žmonėms, kuriuos apgavo. Tačiau jeigu yra pinigų pasidailinti lūpas, tuomet turėtų atsirasti pinigų ir grąžinti žmonėms skolas.

Apibendrinant norėčiau pažymėti, kad nėra jokių nuoskaudų ar pykčio iš mano pusės, tačiau yra noras apsaugoti visuomenę nuo Rasos Om melo, tuo pačiu ir žurnalistų kvailinimo. Emocijų manipuliavimas puikiai įvaldytas, išspausti ašarą mergina gali bet kada ir bet kur. Net keletas interviu epizodų puikiai atskleidžia, kaip džiaugsmą keičia ašaros ir atvirkščiai.

Herojus ir Rasa Om yra du nesuderinami dalykai. Nei kiek neabejoju, kad ji vis dar yra toks pats baisus žmogus, gebantis ypatingai gerai manipuliuoti žmonėmis, tačiau tokiems asmenims televizijoje ir žiniasklaidoje neturėtų būti vieta“, – tikino pašnekovas.

Laidoje prabilo apie dugną ir išgyvenimus

Į Delfi redakciją kreipęsis vyras, kalbėdamas apie Rasą Om, turėjo omenyje laidą „Kasdienybės herojai“, kurioje moteris atvirai pasakojo apie savo išgyvenimus, pasiektą dugną ir kaip jai pavyko pakilti.

„Aš buvau graži moteris. Kai eidavau į klubus, niekada nemokėdavau už jokį įėjimą, manęs ten laukdavo“, – sakė Rasa ir teigė jau dvejus metus nevartojanti narkotikų.

„Buvau ta stereotipinė graži moteris – ilgais plaukais, suknelės, aukštakulniai batai, pasikvėpinusi, pasidažiusi. Žinote, žmonės tave kitokią mato, jie nežino, kas čia. Jie galvoja, kad visai gerai. Aš sutikdavau žmones: draugus, vyrus, pažįstamus, kurie mane imdavo į įvairiausias kompanijas, mes vartodavome, taip atsirado skolų, nes aš skolindavausi pinigų, žmonės manimi tikėdavo. Juk aš turėjau labai brangių drabužių ir rengdavausi prabangiai. Sudariau sėkmingos merginos įvaizdį“, – sakė laidos viešnia.

Kauno rajone augdama mergaitė, kaip teigta, patyrė daug skausmo. Šiandien ji neabejoja – namuose buvo daug konfliktų ir smurto. Galbūt ir dėl to, kad Rasos tėvai patys augo nepritekliuje, stokodami meilės. Rasos mama užaugo vaikų namuose, o tėvas – su seneliais, nes mama jo neaugino.

„Mano tėvai nemokėjo gyventi šeimoje, nes nežinojo, kaip ta šeima išvis gali atrodyti“, – teisindama tėvus eteryje sakė Rasa.

Ji patikino daugybę metų pykusi ant savo giminių, kurie jai, tuomet dar mažai mergaitei, nepaaiškino, kas vyksta, kad būna ir kitoks gyvenimas, kur namuose nesimušama, negrasinama ir negirtuokliaujama.

Palikus tėvų namus ir pradėjus gyventi savarankiškai, Rasos gyvenimas, deja, nepagerėjo. Širdyje buvo daug nerimo, todėl ji ieškojo būdų, kaip bent mintimis pabėgti nuo kasdienybės. Įniko į psichotropinius vaistus, o vėliau – ir į narkotikus.

Pasiekusi visišką dugną, Rasa išsigando, kad iš tiesų gali numirti. Todėl pradėjo mažinti dozes ir įsivedė labai griežtą dienos rutiną, kuri, kaip dabar sako, ją ir išgelbėjo.

Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše:

Ne visi patikėjo graudžia istorija, bet buvo ir palaikymo

Nepaisant graudžios jaunos moters istorijos, komentarų skiltyje atsirado ne vienas tikinantis, kad pašnekovė meluoja arba daug ką nutyli. Laidos žiūrovai teigė, kad auka laidos herojė save laiko jau nuo seno. „Visi kalti, tik ne ji“, – rašė vienas komentatorius.

Jam antrino ir kitas: „Tokiomis moterimis kažkas rūpinasi, kaip šita sako, „ėmiau iš bendrų pinigų“, cha cha cha. Nes viskas, kas yra to vaikino, yra bendra. Tik padėti į bendrą kasą jos neturi ką. <...> Mėgsta dalį savo tiesos sumaišyti su melu. Ar girdėjote nors vieną kaltinimą sau? Aš neišgirdau.“

Dalis laidos žiūrovų atkreipė dėmesį ir į moters vaikystę. R. Om teigė kentėjusi nuo tėvo smurto, tačiau atsirado jį ginančių ir tikinančių, kad šis dėl dukros kaip tik vertėsi per galvą.

„Būtų įdomu sužinoti, ar tikėdamasi tėvo atsiprašymo pati ponia yra atsiprašiusi apgautų žmonių“, – svarstė dar vienas žiūrovas.

„Youtube“ tinkle po šios laidos įrašu taip pat pasipylė įvairių komentarų.

„Dar norėčiau pridėti, kaip buvusi tardytoja, aš jumis asmeniškai netikiu, – į laidos viešnią kreipėsi anonimė. – Nė vienu žodžiu. O kūno kalba man sako – aš šneku ir kuriu. Rytoj tą pačią istoriją jūs pasakosite kitaip. Jeigu aš būčiau jūsų artimoji, parašyčiau pareiškimą ir iškelčiau bylą jūsų atžvilgiu. Prieš kaltinant ir žeminant bei šmeižiant, reikia pagalvoti, kad yra pasekmės. Kiekvienas veiksmas turi atitinkamą atoveiksmį. Fizika.“

„Kaip jums ne gėda, galvojate, kad jūsų niekas nepažįsta? Palikite tėvelį ramybėje. Jo vienintelė klaida, kad jums davė per daug“, – teigė dar kita komentatorė.

Neabejotinai po laidos įrašu pasirodė ir begalė R. Om palaikančių žinučių. Ne vienas komentatorius moterį gyrė už ryžtą kalbėti, žavėjosi jos drąsa ir sveikino atsistojus ant kojų.

Pati laidos viešnia taip pat skaitė minėtus komentarus ir jie ją paveikė labai neigiamai. Moteris sako net kelias dienas buvusi slogios nuotaikos, nes dalis pasisakiusių žmonių, anot jos, nežino tiesos, tačiau parašyti skaudų komentarą rankos, deja, vis tiek kilo. Rasa neabejoja, kad ir šįkart pasirodys neva viską geriau žinančiųjų, tačiau tylėti ji nežada.

„Aš straipsnio nebijau, nes neturiu ko slėpti. Jei būtų kitaip, gal ir nekomentuočiau. Norisi pabrėžti, kad visi mano interviu buvo ne apie herojų, kurį reikėtų išaukštinti, kiekvieno tokio pokalbio mintis buvo ta, jog žmogus, vartojęs narkotikus, šiandien gyvena švariai ir padeda kitiems žmonėms. Laidos yra apie tai, kad suklupus galima atsistoti, o ne apie tai, kad aš jose neva esu idealizuojama“, – tikino pašnekovė.

Po vaikino pasisakymo Rasa prabilo apie nutylėtas detales

Delfi susisiekus su Karolio minėtąja Rasa, moteris iš pradžių nustebo, kad po ilgos tylos jos buvęs vaikinas ryžosi žengti būtent tokį žingsnį. Pašnekovė teigė, kad dalyvaudama televizijos laidose ir pasakodama savo sudėtingą istoriją, niekada neneigė padarytų klaidų ir iš pagarbos eteryje nutylėdavo detales, kurios asmeniškai galėtų žeisti Karolį ar jo aplinką. Tačiau vėl iškelti praeities skauduliai privertė taip pat nelikti skolingai – Rasa pasidalijo privataus gyvenimo įvykiais, apie kuriuos Karolis neužsiminė.

„Aš tikėjausi, kad po laidos gali kas nors prabilti, tik man keista, jog sureagavo Karolis. Aš pasakysiu iš savo pusės, kodėl man tai kelia nuostabą, – su šiuo žmogumi mes nebendravome jau daug metų“, – teigė pašnekovė.

Rasa buvo pasiruošusi plačiai replikuoti į savo buvusio vaikino replikas.

„Mes draugavome beveik 3 metus, kartu gyvenome beveik 4 mėnesius. Pinigai buvo bendrame stalčiuje, jo rašomojo stalo pirmame stalčiuje. Tai būdavo krūvos pinigų, nes jis prekiaudavo automobiliais. Atidarydavo tą stalčių ir sakydavo: „Rasa, imk, kiek tau reikia.“

Nežinau, ar jis nori daugiau detalių, kurias specialiai nutylėjau, gerbdama jį. Aš ir toliau nutylėčiau, bet jeigu jis nori ažiotažo, aš galiu duoti dar. Klausimas – ar šito reikia?“ – svarstė Rasa ir galiausiai nusprendė netylėti.

Kaip tikino pašnekovė, jųdviejų santykiai klostėsi puikiai, jiems esant drauge pinigai niekada nebuvo problema, tačiau viskas apvirto aukštyn kojomis tada, kai Rasa jam buvo neištikima. Moteris mano, kad būtent ši išdavystė ir paskatino jos buvusį vaikiną elgtis taip, kaip ji niekada neįsivaizdavo.

„Visų pirma, ši tema prasidėjo, nes aš jam buvau neištikima. Taip buvo. Nuo tada ir prasidėjo: „Grąžink pinigus“. Iki tol nebuvo jokio pareiškimo. Sužinojęs visus mano neištikimybės reikalus jis man pasakė, kad sumokėsiu už viską. Prasidėjo persekiojimai, prasidėjo žinutės, prasidėjo važiavimai pas mano mamą, pas mano tėtį į namus. Skambino net mano broliui kunigui. Pasakė, kad padarys viską, jog aš neturėčiau darbo, nesukurčiau santykių, kitaip tariant, buvo pasiruošęs nesiliauti manęs juodinti. Jis tikrai žinojo, kur mane rasti, tad nebuvo taip, kad jis manęs ieškojo per tuos žmones. Jis tiesiog norėjo mane apjuodinti.

Kartą jis nuvažiavo pas mano tėtį ir tėtis kažkaip nevalingai pasakė, kad man yra perrašęs turtą. Po savaitės gavau raštą, kad mano turtas yra areštuotas. Atvykstu į policijos komisariatą, kur pasako, kad Karolis man yra iškėlęs ieškinį už vagystę. Aš priminsiu, nes neturiu ko slėpti, – ieškinys buvo, rodos, 34 000 litų. Be to, jis parašė ieškinį ir dėl moralinės žalos atlyginimo, prašė 25 000 litų. Tada prasidėjo teisinis procesas.

Esmė, kad iki kol man nebuvo perrašytas turtas, tol nebuvo nieko. Jis teisme tvirtino, kad yra viena suma, ir viskas. Nors iš tikrųjų jis man veždavo vekselius po 500, po 10 000 litų. Jis iš pradžių net nežinojo, kokios sumos iš manęs prašyti. Veždavo tuos vekselius ir liepdavo man juos pasirašyti. Aš nesirašiau nė vieno, nes sakiau, kad tai yra absurdas, jam aš nieko nemokėsiu. Mes kartu važiavome ir į Kroatiją, ir į Juodkalniją, ir visur kitur. Už viską mokėdavo jis.

Karolis nesusirašinėdavo, visada norėjo susitikti gyvai. Tuo metu vartojau, bet puikiai atsimenu, kai jis man pasakė, kad aš geriau viską prisipažinčiau. „Rasa, tu geriau viską prisipažink, nebijok. Atsiskaitome su tais pinigais, nes tu esi kalta, tu mane išdavei, ėmei pinigus, naudojai juos savo reikmėms. Viską prisipažink ir aš teisme tau atleisiu. Tau nieko kito nebus, tereiks sumokėti tą sumą.“

Kai prasidėjo apklausos, buvo norima kuo greičiau užbaigti bylą. Man buvo pasakyta, kad Karolis yra nusiteikęs taikytis, jog man tereikia prisipažinti, iš kur ėmiau tuos pinigus, ir t. t. Aš būdavau apsvaigusi, neneigsiu, jis pats mane ne kartą yra atvedęs pas pareigūnus, nes pati negalėdavau užlipti laiptais. Iki pat teismų pradžios jis vaidino draugą. Tiesiog sakė: „Atiduok pinigus ir tave palieku ramybėje.“

Aš patikėjau, todėl teisme pripažinau savo kaltę. Pamenu, dar priėjau prie prokuroro ir paklausiau, ar sėsiu į kalėjimą, man grėsė iki 3 metų. Jis man atsakė: „Jei tokios kaip tu sėstų į kalėjimą, uždaryti reiktų kone pusę visų moterų.“ Kokia to esmė? Aš pripažinau kaltę, minėjau, kad noriu viską kuo greičiau užbaigti, todėl sutinku grąžinti tuos pinigus. Tuos 34 000 litų. Kadangi Karolis man pažadėjo ramybę, mes būtume tiesiog pasirašę taikos sutartį. Tačiau Karolis teisme ėmė ir pareiškė, kad jis nesitaikys. Nors teisme buvo užfiksuota, kad mes abu esame susitarę taikytis. Matyt, jis pamatė, kad atsidūriau jo rankose, juolab jo brolis – advokatas, mokėjo gerai paruošti dokumentus.

Pamenu, kad tuomet net pats teisėjas nustebo, nes aš sudariau visas galimybes, jog būtų pasiekta taika. Bet, matyt, Karolis norėjo keršto, nors iki tol tikino, kad jam reikia tik pinigų. Galiausiai teisėjas priskyrė tuos pinigus, o už moralinę žalą buvo priskirta minimaliausia suma – 5 000 litų. Daugiau jam nebuvo duoti už ką, nes niekas jam nieko nepadarė, nors Karolis tikino, kad sutrukdžiau jo verslui. Tą moralinę žalą jis gavo tik todėl, kad pati pripažinau savo kaltę. Net teisėjas matė, kad šioje byloje kyla daug klausimų, bet kadangi aš su viskuo sutikau, viskas buvo priteista pagal įstatymus. Kaltę pripažinau tam, kad jis pagaliau mane paliktų ramybėje, nes buvo nuolat grasinama. Jei būčiau nesutikusi, manau, ta byla tikrai nebūtų laimėta.

Kadangi teismas tos papildomos sumos jam nepriskyrė, jis iškart mane „padavė“ antstoliams, o šie iškart areštavo namą – turtą, kurį man buvo perrašęs tėtis. Šis namas buvo parduodamas per varžytines, buvo atsiradęs žmogus, kuris jau norėjo jį pirkti, tačiau Karolis kiekvienąkart atvažiuodavo ir pasakodavo visiems, kokia aš bloga, jog esu vagilė, rodydavo mano teistumo dokumentus, kad niekas to namo nepirktų. Kadangi Karolis šio namo negalėjo nusipirkti pats, nes buvo ieškovas, namą įsigijo jo tėtis per varžytines už vos 26 000 ar 27 000 litų. Sutvarkė tą namą, žemę ir vėliau jį pardavė už 60 000 litų. Tą sužinojau iš kaimynų.

Argi tai nebuvo suplanuota? Ar tai gali būti sutapimas? Kodėl tą namą nupirko būtent jo tėvas, vėliau jį pardavė dvigubai brangiau ir aš vis tiek likau skolinga? Nes buvo būtent taip. Šią informaciją sužinojau iš antstolių. Keista, kai žmogus, po visko išėjęs į pliusą, vis tiek bando mane juodinti, o save pateikti kaip nuskriaustą“, – vos ne vienu ypu viską išklojo Rasa.

Pasak pašnekovės, priteistą sumą Karolis beveik atgavo – liko tik maža jos dalis. Pasiteiravus, kodėl, jos nuomone, buvęs vaikinas iki šiol taip skaudžiai reaguoja į jos dabartinius interviu, moteris mano, kad viskas – dėl išdavystės.

„Jis mane nori nušluoti. Manau, kad jis yra įskaudintas. Akivaizdu, kad dar pyksta. Gal nori kažką įrodyti, nes kartą jau pavyko, tačiau šįkart aš nenusileisiu“, – sakė ji.

Į praeitį mintimis grįžusi moteris papasakojo ir dar vieną įvykį, dėl kurio Rasa ne juokais išsigando.

„Kartą susitikau su Karoliu, jis sakė, kad nenori nieko blogo, tik pasikalbėti. Į jo automobilį įsėdau pati, nes sutikau draugiškai susitikti, pasikalbėti. Jis pasakė, kad dabar važiuosime pavalgyti. Pasitikėjau tuo žmogumi, juk anksčiau buvome kartu, tačiau tuomet jau buvo prasidėję teismai. Sustojome, o jis užrakino mašiną. Netrukus atėjo dar du vyrai. Vienas iš jų buvo mano meilužis, o kitas – artimas Karolio draugas. Jie užrakintoje mašinoje vežė mane į Alytų pas mano mamą „tam, kad jai būtų parodyta, kokia esu vagilė“. Neslėpsiu, ties Kaunas–Alytus aš iššokau. Pabėgau iš važiuojančios mašinos. Pas jį liko mano laikrodis – nuslydo, nes tuo metu jis laikė mane suėmęs už rankos. Vėliau jį atidavė mano tėčiui. Iškart po įvykio skambinau jo mamai, sakiau, kad žiūrėtų, ką išdarinėja jos sūnus. Aš galėjau kviesti policiją, bet pamaniau, kad niekas manimi netikės, nes tuo metu buvau pati blogiausia, „ta nusikaltėlė“, – pasakojo pašnekovė.

Nors tąkart Rasa į policiją nesikreipė, jos kantrybės taurė esą buvo perpildyta ir po ilgo persekiojimo ji netrukus visgi ryžosi parašyti pareiškimą.

„Aš jam pervesdavau pinigus po tiek, kiek galėjau, kai turėjau darbą. Nežinau kodėl, bet buvo laikas, kai jis galvojo, jog dėl teistumo negaliu niekur kelti kojos iš namų po 10 val. vakaro iki 6 val. ryto. Tačiau taip nebuvo. Jis man yra rašęs: „Na, k****, kur tu bastaisi?“ O būdavau namuose, klausdavau, kas jam yra. Visa ta tirada tęsėsi tol, kol nepasikeičiau numerio. Tada aš buvau parašiusi pareiškimą, nes po visų bylų jis manęs vis tiek nepaliko ramybėje. Jis man grasino, sakydavo, kad padarys taip, jog iš tiesų gaučiau bausmę, po kurios namuose turėčiau sėdėti nuo 10 val. vakaro. Stovėdavo su automobiliu po mano langais. Mačiau jo mašiną prie savo namų. Buvo toks bauginimas. Aš parašiau pareiškimą, nes negalėjau ramiai gyventi. O jis pareigūnams paaiškino, kad neva dėl skolų su manimi nori susisiekti. Bet nuo to karto, kai parašiau pareiškimą, iš jo nieko nebegirdėjau. Jis dingo iš mano gyvenimo. O dabar... Turime, ką turime“, – atsikvėpė ji.

Pasak Rasos, net ir gavusi teistumą, ji turėjo laisvalaikio ir galėjo dirbti. Tam, kad kuo greičiau atiduotų skolas, moteris sako įsidarbinusi vienoje drabužių įmonėje, buvo atsakinga už kelias parduotuves ir užėmė vadovės pareigas.

„Teisti mane amžinai yra absurdas. Aš sau atleidau, ir gaila, kad žmogus po tiek metų vis dar gyvena tuo, kas jau seniai praėjo. Norisi nuo savęs jam perduoti tik linkėjimus ir ramybės“, – teigė R. Om.

Apie sudėtingą gyvenimą kalbėjo ir kitur

R. Om savo gyvenimo istoriją pasakojo ne tik minėtoje laidoje, bet ir „KK2“ bei „Nuo... Iki...“ eteryje.

„Pradėjau didinti raminamųjų, migdomųjų dozes. Pradėjau didinti tų lengvai atpalaiduojančių vaistų dozes. Tada pradėjau didinti antidepresantų dozes. Aš per dieną išgerdavau apie 8 tabletes“, – LNK eteryje teigė ji.

Rasa vaistams ir šėlionėms esą išleisdavo viską, ką turėjo, o kai pinigų pritrūkdavo – skolindavosi.

„Neužtekdavo tų pinigų, tai pradėjau jų skolintis, pradėjau meluoti. Net nežinau, kaip viskas užsisuko. Aš net negaliu atsakyti, nes viskas labai greitai sukosi. Tik pastebėjau, kad esu visiškame liūne, turiu skolų, esu priklausoma nuo vaistų“, – apmaudo neslėpė ji.

Laidoje teigta, kad skolų Rasa grąžinti negalėjo, nes neturėjo iš ko, todėl nuo žmonių, iš kurių gavo piniginę paramą, pradėjo slapstytis.

„Žmonės, kuriems buvau skolinga, su manimi padarė visiškai viską, kad kiti žinotų, jog esu skolinga ir mane pasmerktų. Tai vyko per mano draugus, gimines, kitus žmones. Jie važinėjo, kalbėjo. Internete buvau išplatinta kaip vagis <...>. Aš neturėjau pinigų, neturėjau pas ką eiti, man taip reikėjo tos pagalbos, o aš jos negavau. Labai sunkiai kėliausi“, – tikino sąmoningumo trenere save pristatanti moteris.

Moteris savo gyvenimo istorija dalijosi norėdama parodyti pavyzdį, kad net ir esant duobėje iš jos galima pakilti.

Rasa neneigė, kad save apsupo naudingų žmonių kompanija, dėl kurių ji galėjo gerai ir pasiturimai leisti laiką.

Apie sunkią vaikystę, nepriteklių pasakojusi moteris teigė, kad užaugusi ir susiradusi pirmąjį darbą norėjo gyventi patogiai, tad jaunai merginai tuomet prioritetas buvo prabanga, kurios ji niekada neturėjo.

„Žmonės myli melą, jie myli grožį, myli tai, ką jiems kalbi. Myli tai, ką mato. Jeigu jie mato moterį, kuri atrodo gražiai, yra susitvarkiusi, prikūrusi iliuzijų, kad daug uždirba ir jai viskas gerai, jie net nemano, kad gali būti kitaip. Ir kai jie skolina pinigų, negalvoja kitaip. Čia yra graži moteris, kuri turi ir neatrodo vargeta, nesiskundžia gyvenimu. <...> Nurodydavau įvairiausių priežasčių. Tokių kaip trumpalaikių arba apsimesdavau, kad sergu ir man reikia vaistų“, – eteryje apie išgalvotas priežastis tam, kad pasiskolintų pinigų, prisipažino pašnekovė.

Kai kurias skolas Rasai pavykdavo grąžinti, tačiau kitos ėmė ją smaugti.

„Jų (pinigų) taip lengvai gaudavau, kad net negalvodavau grąžinti.<...> Niekada neprašydavau didelių sumų, prašydavau 500 litų, 300 litų, 200 litų. Sunku man apie tai kalbėti“, – tikino ji.

„Noriu pasakyti visiems, kas žiūrės šią laidą. Aš niekada iš nieko nevogiau. Niekada nevogiau. Aš pasiskolindavau, prašydavau ir pasiimdavau. Niekada nelįsdavau į pinigines ir nevogdavau“, – pridūrė pašnekovė.

Vėliau Rasai buvo iškelta byla, kurią inicijavo jos buvęs draugas Karolis (Delfi pašnekovas). Moteris buvo apkaltinta pasisavinusi nemenką sumą.

„Aš prisėmiau viską absoliučiai. Bendra suma buvo apie 30 000 litų. Pinigai buvo vieno žmogaus, su kuriuo aš gyvenau. Taip, aš jį nuvyliau. Buvo labai baisu“, – teigė ji.

Moteris sakė, kad nors ir stengėsi pakilti iš duobės, jai neretai sutrukdydavo aplinka ir žmonės, kuriems ji paliko neigiamą įspaudą.

„Stojausi ne kartą, bet visada krisdavau. Krisdavau, nes pati nesugebėdavau, arba krisdavau dėl to, kad man kiti neleisdavo atsistoti. Man buvo pasakyta, kad jeigu bandysiu gyventi normaliai, „aš ir kiti, kurie irgi prisijungė, padarysime viską, kad tu gyvenimo neturėtum, kad tu neturėtum darbo, kad tu neturėtum pajamų“. Taip ir būdavo. Aš susirasdavau darbą, jie atvažiuodavo pas mano darbdavį, parodydavo dokumentus ir sakydavo: „Jūs žinote, kokį žmogų į darbą priėmėte? Juk ji jus apvogs“, – girdėtus žodžius laidoje citavo moteris.

Pasiteiravus, ar ji nebijo skolininkų, kurie dar liko, Rasa LNK eteryje teigė, kad ne.

„Ne. Kai tu pripažįsti savo kaltes ir priimi tiesą sau, nėra ko bijoti“, – tikino moteris.

Paklausta, ar tie žmonės jai atleido, o gal pamiršo jos praeities klaidas, Rasa vylėsi, kad taip.

„Aš manau, kad atleido... ir pamišo“, – sakė pašnekovė.

Visą „Nuo... Iki...“ laidą su R. Om galite žiūrėti čia.

Pagalba turintiems priklausomybių
Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:
Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC)8 5 213 7274info@rplc.lt
RPLC Vilniaus filialas8(52)137808vilnius@rplc.lt
RPLC Kauno filialas8(37)333255kaunas@rplc.lt
RPLC Klaipėdos filialas8(46)415025klaipeda@rplc.lt
RPLC Šiaulių filialas8(41)522488siauliai@rplc.lt
RPLC Panevėžio filialas8(45)582673panevezys@rplc.lt
Anoniminių alkoholikų draugija+370 685 05191/info@aalietuvoje.org
Pilnų namų bendruomenė+370 698 73005infopnb.lt
Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linijaBudi savanoriai konsultantai 8 800 28888I-VII, visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366I-VII, visą parą
Vilties linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centrasKonsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Sidabrinė linijaBudi savanoriai konsultantai 8 80080020I-V, 8.00-20.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per 36val.
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskaiAtsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijosRašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.ltAtsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.ltAtsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.