„Atgavau savo paskyrą, bet, tiesą sakant, dar bijau džiaugtis, – neslepia į nepavydėtiną situaciją neseniai pakliuvusi G. Žemaitė. – Jau pasikeičiau visur savo prisijungimo duomenis, slaptažodžius, kad tik tai nepasikartotų.“

G. Žemaitės anketą programišiai pasisavino spalio 14 d. apgaulės būdu, jai atsiuntę paties „Instagramo“ primenančią žinutę apie neva atliktą taisyklių pažeidimą (žr. nuotraukoje), o norėdama, kad jos paskyra nebūtų užblokuota, ši turėtų paspausti ant nuorodos, atsiųstos kartu su žinute. Tik paspaudus ant jos ir suvedus savo slaptažodį, G. Žemaitė suprato, kad kažkas čia ne taip.

Sukčių žinutė instagrame
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Noriu pasidalinti nuotrauka, kurioje pavaizduota, kokią žinutę gavau ir ant kokios nuorodos per skubėjimą paspaudžiau. Gal taip apsaugosiu nors vieną žmogų, kadangi man dėl panašios situacijos jau rašė viena mergina, įkliuvusi į šių ar panašių sukčių spąstus su 10 tūkst. sekėjų, tad užkliūti jiems už akių nėra būtina turėti šimtus tūkstančių sekėjų – auka gali tapti bet kas.

Atsidariau tą gautą žinutę ir perskaičiau, kad neva aš pažeidžiau vidaus politikos taisykles. Manęs buvo prašoma suvesti savo „Instagramo“ slaptažodį, kurį per skubėjimą ir suvedžiau, bei parašyti pasiaiškinimą. Užkibau, nes buvo gąsdinama, kad kitu atveju anketa per 24 val. bus pašalinta. Viskas atrodė labai tikroviškai, be to, tą akimirką kaip tik labai skubėjau, vėlavau. Pamaniau, greitai pažiūrėsiu į tą žinutę, ko jie čia prašo. Jei būčiau turėjusi laiko pagalvoti, gal būčiau ant tos nuorodos nepaspaudusi, gal būčiau pastebėjusi tam tikras klaidas, neatitikimus, bet tą akimirką pasielgiau impulsyviai ir iškart supratau, kad kažkas ne taip, kadangi net į tą žinutę jau nebegalėjau atrašyti“, – Delfi pasakojo pašnekovė.

Gerda atsimena, kad net ir suvedus savo prisijungimo duomenis kurį laiką buvo galima tikėti, jog tą ji atlieka pačiam „Instagramui“, kadangi puslapis, į kurį buvo nukreipiama vėliau, atrodė kone identiškas originalui.

„Pamačiau, kad net nėra kur parašyti tos pasiaiškinimo žinutės ir tada ėmiau tikrinti, nes supratau, jog čia kažkas ne taip. Iškart skubėjau keisti savo slaptažodį, bet jau buvo per vėlu. Tuomet ėjau į savo el. paštą, bandžiau apsaugoti savo paskyrą „Instagrame“, bet į ją nebegalėjau patekti. Viskas įvyko labai greitai“, – tikino ji.

Supratusi, kad pati šioje kovoje su sukčiais ji yra bejėgė, Gerda kreipėsi pagalbos į IT specialistus.

„Aš tiesiog pati nebegalėjau nieko parašyti į „Instagramą“, bet jam su pagalbos šauksmu rašė ir mano draugai, ir sūnus, deja, atsakymo negavome. Po to kreipiausi į vieną žmogų, kurį radau per bendras pažintis. Jis man šioje situacijoje labai padėjo, kadangi jis pats tiesiogiai bendrauja su pačiu „Instagramu“. Džiaugiuosi, kad paskyrą man pavyko atgauti tokiu būdu ir niekam nieko dėl to nemokėjau. Tikrai neslėpsiu, kad jei būčiau gavusi pasiūlymą susimokėti už tai, jog atgaučiau savo profilį, būčiau apie tai pasvarsčiusi. Tačiau vėlgi, ar verta? Tai būtų buvęs žaidimas su ugnimi. Juk niekas nebūtų garantavęs, kad net ir sumokėjus atgaučiau savo duomenis. Laukimas labai erzino ir kainavo nemažai nervų. Tai buvo nemaloni situacija. Tikiu, kad pats „Instagramas“ panašių žinučių su skundais dėl pavogtos anketos gauna begalę, todėl toje nežinioje gali tekti laukti, kad ir mėnesius“, – sakė televizijos veidas.

Gerda Žemaitė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pasiteiravus, ar sukčiai per šias porą savaičių nemėgino su ja susisiekti, norėdami pasipelnyti, G. Žemaitė patikino, kad jokio kontakto su jais nebuvo.

„Ne. Nebuvo nė vieno pranešimo ar žinutės. Aš vis tikrindavau, ar nėra jokių žinių. Be to, per draugų anketas vis pasižiūrėdavau, kaip atrodo ta mano užgrobta anketa, bet jokio pasiūlymo ar sąlygų ją atgauti nebuvo. Tiesiog laukiau. O ta nežinia erzino, kadangi matai, kaip krenta sekėjai, kaip yra keliamos visokios nesąmonės ir viskas vyksta tavo vardu. Labai nemalonu“, – kartojo pašnekovė.

G. Žemaitė pasidalino, kad, kaip vėliau paaiškėjo, jos profilį buvo pavogęs programišius iš Turkijos. Moteris iki šiol spėlioja, kokiu tikslu buvo pasisavinta jos anketa – gal buvo pardavinėjama juodojoje rinkoje? Laimei, jai laiku pavyko ją atgauti.

Kibernetinio saugumo specialistai skaičiuoja, kad 2020 metais kibernetinių nusikaltėlių padaryta žala pasaulyje sieks daugiau 5 trilijonus eurų. Tai net 487 kartus daugiau nei 2020 metų Lietuvos biudžetas.

Pandemija pakoregavo ir sukčių gyvenimą: Lietuvos bankas skelbia, kad finansiniams sukčiams lietuviai per pirmą šių metų pusmetį jau atidavė 2,2 mln. eurų.

Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo telefoninių ir kibernetinių sukčių – apie tai laidoje „Delfi tema“ kalbėjo kibernetinio saugumo specialistas Marius Pareščius bei „ESET Lietuva“ IT inžinierius Ramūnas Liubertas.