– Iš praeities: „Su vienais miegojau, su kitais bendravau, su trečiais gėriau“. Štai taip drąsiai kalbi apie praeitį ir sakai, kad nieko joje nekeistum.

– Nėra viskas taip žiauriai, kad voliojausi čia kažkur po laiptais. Viskas buvo elegantiškai ir kultūringai (juokiasi). <...> Kelias buvo vingiuotas, bet aš nieko nesigailiu iš tiesų. Nėra ką išbraukti. Galbūt net pridėčiau. Galvoju, dar per mažai siautėjau, galėjau daugiau.

– Tu dar turi laiko. Ketini atsigriebti?

– Esu labai užimtas. Be to, nebėra tokio lakstymo poreikio, nes koncentracija jau yra kitur. Bet kai jau nutrūkstu, leidžiu sau daug.

– Ką reiškia gerai pašėlti ar pailsėti pagal Mantą Petruškevičių?

– Laikui bėgant skiriasi, kur tu nori linksmintis. Bet ne viskas turi suktis apie prabangą. Man patinka prabanga, geri restoranai ir geros vietos. Tokie dalykai yra būtini kiekvieno žmogaus gyvenime. Bet kartais žavi ir tokios „purvinos“ vietos – jose irgi žavu apsilankyti. Mane žavi kitokia publika, kitokie žmonės, naujos sutiktos pažintys, ir nekalbu apie aukštesnį sluoksnį, visur yra įdomių žmonių su savo istorijomis.

– Mantai, dabar, kai nebeturi dėl savo vardo kautis, tave domina įvairūs sociumai, bet pradžioje neneigsi, kad labai taikeisi į grietinėlę, taikeisi leisti laiką su reikalingais žmonėmis, su A lygio žvaigždėmis ir žaidėjais?

– Taip, galbūt kažkada tas buvo, dabar to liko tik dulkė. Dabar iš tiesų norisi pabūti tam tikroje atmosferoje, pasisemti kažko. Aš kalbu apie protingus, pasiekusius žmones. Žavėtis ta aplinka, kurioje kuriama. O seniau, aišku, kad taip buvo. Bet tai turbūt natūralu. Bet viskas seniau buvo lengviau, nei dabar. Anksčiau buvo lengva papulti į tam tikrus ratus arba susipažinti, būti viešam, patekti į žurnalus – buvo lengva. Dabar man atrodo yra labai sudėtinga ir netgi tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva. <...>

– Pati pradžia buvo tokia, kad tu į rinką, į viešumą išėjai save pristatydamas kaip drabužių dizainerį, po to tu susikuklinai ir tapai stilistu. Tie, kurie buvo baigę dizaino studijas špilkuodavosi, sakydami, kad kažkoks floristas save vadina dizaineriu. Dabar tu su tais žmonėmis mataisi, su jais dirbi. Ar tu atleidai jiems?

– Taip, tenka dažnai dirbti. Aš kažkaip to nesureikšminu ir nelabai prisimenu, ką jie ten kalbėjo ar nekalbėjo, nes man tai nebuvo labai svarbu. Aš nesu iš tų, kur nueitų į kampą ir verktų, įsiskaudintų.

– Mantai, bet juk būdavo momentų, kai tau skaudėdavo, nejaugi ne?

– Na, jau labai retais atvejais. Bet vieną kartą mane Šapranauskas pasisodino ir man išaiškino. Nuo to karto galvoju, na, tikrai, ko aš čia pergyvenu. Jis sakė, kad tiesiog į tai nekreipčiau dėmesio. Tai buvo ilgas pokalbis, kurį prisimenu labai puikiai ir kaip gerą patarimą man. <...>

– Ar turi kažkokius savo dienos ritualus?

– Ryte sportas su treneriu, o atsipalaidavimas namuose. Mėgstu būti vienas. Jei man reikėtų su kažkuo gyventi „non stop“, nuo ryto iki vakaro, man būtų ne... Jei man (reiktų) nuo ryto iki vakaro būti šeimoje... Aš vertinu šeimą kaip struktūrą, bet tada man reikėtų, išvažiuoti ir pabūti vienkiemyje...

– Ar sunkiai sekasi planuoti savo finansus?

– Man tikrai prastai sekasi šioje sferoje. Net gaunu pastabų iš kitų žmonių, kad kažką pasisamdyčiau padėti su finansais. Nes kartais bekurdamas idėją, norėdamas ją išpildyti iki galo, išleidžiu tikrai nepaskaičiuotai. Kartais galiu išleisti ir visą savo atlygį už projektą. Ir vis galvoju, kad tai yra antraeilis dalykas, nes noriu padaryti visą kaip sugalvojau, o pinigus užsidirbsiu.

– Ar būna, kad vieną vakarą vakarieniauji viename geriausių Europos restoranų, o mėnesio gale galvoji ar kažkaip išsisuksi?

– Ne. Man draugai sako, kad aš labai taupus. Bet aš taupau sau, ne gėlėms, žvakidėms ar „kandeliabrams“. Jei aš pamatau kažką, ko noriu, žūtbūt tai nusipirksiu.

– Mantai, savo asmeninį gyvenimą laikai po devyniais užraktais. Ar bijai būti skaudžiai sužeistas ar nori, kad žmonės „nekištų nosies“, kur nereikia?

– Tikiu, kad kažkada man norėsis, kažko daug daugiau nei darbo. Bet tai bus ateityje. Aš jaučiuosi labai mylimas ir esu daug kam reikalingas. Bet kodėl apsiriboti, kad tai teiktų vienas žmogus, aš noriu tai gauti iš daugelio.

Visą „Aš ikona“ laidą galite pamatyti čia: