Spalio 4 d. sukako 20 metų, kai R. Lukoševičiūtė-Daudienė kartu su šeima bei artimaisiais turėjo atsisveikinti su savo mylimu broliu, sūnumi, draugu.
Delfi jautria tema kalbinta pašnekovė neslėpė, kad pamiršti tokią dieną, kai, regis, netenki ir dalies savęs, tiesiog neįmanoma.
„Tokių dalykų niekada nepamirši. Tai nepamirštama. Toks jausmas, kad tai įvyko vos prieš kelias dienas. Viską gerai atsimenu“, – sako ji.
Tragedija, kai mirė Rūtos brolis, įvyko ten, kur, regis, turėtų būti saugiausia.
„Tai buvo absurdiška situacija. Tuo metu jis buvo pirmame studijų kurse. Viskas įvyko Panevėžyje, namuose – ten, kur mano mama visada sakydavo, kad yra saugiausia. Mes gyvenome 10-ame aukšte. Nelaimė įvyko tada, kai jis rūkė balkone. Jis buvo gana aukštas, todėl persisvėrė per balkoną ir netikėtai iš jo iškritęs užsimušė. Viskas įvyko prieš pat paskaitas“, – jautriai detales atsimena pašnekovė.
Tuomet Rūtos brolis buvo vos baigęs mokyklą, atrodė, kad visas gyvenimas prieš akis. Deja, likimas vos 18 metų vaikinui buvo negailestingas.
Kitų brolių ar seserų R. Lukoševičiūtė-Daudienė neturi, todėl šią netektį ji išgyvena itin jautriai, o kalbėti apie ją garsiai prodiuserę paskatino gyvenimo trapumas.
„Tikrai gyvenime būna momentų, kai aplinka tarsi tave įtraukia, kai kasdienės smulkmenos atrodo kaip didžiausios problemos. Iš tiesų juk svarbiausi ne paviršutiniai dalykai, o tai, kad šalia yra tavo šeima, artimieji, tai, jog esi sveikas, gyvas. Reikia mokėti tuo džiaugtis ir vertinti tai, ką tau duoda gyvenimas“, – šiltai sakė pašnekovė.
Jautria ir susimąstyti privertusia žinute R. Lukoševičiūtė-Daudienė šia tema pasidalijo ir socialiniuose tinkluose.
„20 metų be tavęs... Ką veiktume dabar? Kaip draugautume šeimomis? Kiek vaikų turėtumei? Ar jie būtų tokie pat linksmučiai, kaip ir tu? Kaip kalbėtume telefonu tardamiesi, ką padovanoti tėveliams jubiliejaus proga? Kaip paguostum, jei man būtų sunku? Niekada nesužinosiu... Žinau tik viena: visada liksi mano širdy. Apkabinu, Broli“, – prisiminimu apie artimą dalijosi žinoma moteris.
Toks asmeniškas išgyvenimas paveikė Rūtos artimuosius bei bičiulius, kurie negailėjo užuojautos žodžių. Ne vienas jų prisipažino, kad skaitydami šią žinutę jie nesulaikė ašarų.
Minint 15-ąsias mirties metines Rūta taip pat dalijosi jautriu prisiminimu, kuris taip pat buvo palydėtais jautriais komentarais.
„Kad ir kaip stengiausi, bet pamiršau tavo balso tembrą... Nors niekada nepamiršiu tavo šypsenos... Niekada neturėsiu galimybės apkabinti tavo vaikų... Sėdėti prie plataus giminės stalo ir juoktis iš tavo krečiamų pokštų... Bet visada prisiminsiu, kaip mokiau tave bučiuotis. Ir tyliai džiaugsiuosi, kad man pasipasakojai apie savo pirmąjį kartą... Man buvai daugiau nei brolis – buvai tikras draugas. Ir tebesi... Myliu!
P.S. Žmonės, džiaukimės kiekviena gyvenimo akimirka, saugokime ir mylėkime tuos, kurie yra šalia“, – priminė brolio netekusi R. Lukoševičiūtė-Daudienė.
