Kaip pasakojo TV laidų vedėjas, laukinis žvėris per vasarą tapo kone naminiu gyvūnu, nuo žmonių besilaikančiu ir vos kelių metrų atstumo.
Paklaustas, ar nesibaimina sutikti pavojingo, neretai ir ligas platinti galinčio miško gyventojo, garsus vyras sakė esantis tikras – šiuo gyvūnu galima pasitikėti.
„Kadangi pats esu medžiotojas, nelabai aš tais prietarais tikiu. Žvėrys, kurie yra užsikrėtę pasiutlige, elgiasi kitaip. Aš žinau, kaip tai turėtų atrodyti. O šitas lapinas – draugiškas. Labai keista, kad jis taip drąsiai vaikšto po kiemus. Net ir tada, kai šunys sėdi lauke. Matyti, kad jis jau įpratęs“, – „Delfi“ pasakojo A. Valinskas.
Nors gyvūnas atrodo draugiškas, nei Valinskai, nei jų kaimynai nesistengia pripratinti jo prie pašaro.
„Maisto specialiai jam nenešame, tačiau, kai pats ateina ir prašo – pavaišiname. Jis dažnai mėgsta pasirodyti, kai kieme kepama mėsa. Ar kaimynai, ar mes kepame – atsibeldžia ir vaikštinėja šalia. Tuomet pasidalijame. Na, o pastoviai jo maitinti negalima, kad neatprastų nuo medžioklės. Vis dėlto bijau, kad šitas lapinas labai civilizuotas, tad teiksis apsilankyti ir žiemą“, – sakė pašnekovas.
Kone naminiu tapusiam žvėriui Valinskų kaimynai sugalvojo vardą, kuriuo kviečiamas jis mielai atitipena į svečius.
„Kažkada susitikome su kaimynais, šie sako: „Žinote, kaip mes vadiname šitą lapiną? Tapinu“. Sako, jau atbėga ir šaukiamas. Kadangi jie čia gyveno visą vasarą, matyt, po kokį kąsnį vis numeta“, – kalbėjo pašnekovas.
Inga Nidoje praleido visą vasarą, tuo tarpu Arūnas dėl darbų gausos pajūriu mėgavosi tik vasaros pradžioje. Vis dėlto besisvečiuodamas čia prie namų jis spėjo pamatyti ne vieną laukinį gyvūną.
„Kartais ir šernas ateina, ir šikšnosparniai atskrenda. Tačiau mane vis tiek labiausiai nustebino tai, kad laukinis gyvūnas per vasarą gali tapti naminiu“, – sakė A. Valinskas.
