35 proc. moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, apie 30 proc. fizinį ir seksualinį smurtą. Beveik 80 proc. smurto artimoje aplinkoje aukų – moterys, o 90 proc. smurtautojų – vyrai.

Šioje statistikoje siaubą kelia ne tik skaičiai, o ir aplinkybės. Neretai aukos mano smurtą išprovokavusios pačios – neva „prisiprašė“. Be to, glumina ir tai, kad didžioji dalis smurtinių apraiškų vyksta artimoje aplinkoje, namuose – ten, kur turėtų būti saugiausia.

Net jei daliai žmonių tai atrodo kaip sausa statistika, kuri tarsi asmeniškai neliečia, vertėtų į tuos skaičius pastatyti gyvas, jums pažįstamas ir sužeistas moteris: tai gali būti jūsų mama, sesuo, dukra ar draugė. Ar tokiu atveju sukyla daugiau empatijos?

Su menininke N. Rekašiūte kalbamės ne tik šia tema, o ir apskritai apie požiūrį į moteris, jų kūną ir tai, kodėl Lietuvoje situacija keičiasi sunkiai.

Neringa Rekašiūtė

– Neringa, turbūt pradėdamos pokalbį nelabai galime ignoruoti temos, kuri netyla jau antra savaitė – „Telia“, Didžiulius ir Lavrinovičius liečianti situacija. Galbūt suklysiu, jei taip, pataisykite mane, bet nuo viešos nuomonės apie šį Lietuvą suskaldžiusį skandalą jūs susilaikėte. Kodėl? Gal ir taip buvo apstu savo nuomonę reiškiančių žmonių? Ar dabar pasidalintumėte, ką apie tai galvojate?

– Tuo metu, kai prasidėjo šis skandalas, aš dariau pertrauką nuo socialinių tinklų, todėl nieko nemačiau ir negirdėjau. Grįžau į virtualų pasaulį tada, kai viskas jau buvo aprimę, aš galėjau paskaityti įvairiausias nuomones neįsitraukdama, o iš sveikos distancijos apmąstyti kilusį ažiotažą.

Akivaizdu, kad nuo problemos esmės buvo nueita iki primityviausių ad hominem (argumentas prieš žmogų – Delfi) patyčių, keiksmų – tiek Didžiulių, tiek Lavrinovičių pusėn. Lavrinovičiai tapo simboliais – tiek buvusių kalinių integracijos į visuomenę, tiek seksualinio smurto problemos Lietuvoje. Nemanau, kad sveikoje visuomenėje vienas didžiausių telekomunikacijų ženklų, pristatantis save kaip skandinaviškų vertybių verslą, pasirinktų savo paslaugų veidu žmones, teistus už nepilnametės išprievartavimą.

Taip, broliai Lavrinovičiai atliko bausmę. Taip, jie turi teisę gyventi pilnavertišką gyvenimą, kuriame nebūtų nuolat primenama, kad jie kalėjo. Tačiau, reklamas matyti ar ne – ne pasirinkimas. Ji iškabinama miesto stenduose, ji yra viešosios erdvės dalis, besisunkianti į mūsų pasąmonę, formuojanti mūsų elgesį, siunčianti mums žinutę apie tai, kas yra geistina, ko turėtume trokšti, į ką lygiuotis. Todėl visiškai normalu iškelti diskusiją apie tokio pasirinkimo pasekmes ir taip marginalizuotai seksualinio smurto temai.

Su pilietine iniciatyva „Moterys Kalba“ darėme projektą #Mūsųdaug, kuriame žymūs vyrai skaitė tikras seksualinio smurto istorijas, kurias patyrė moterys. Galbūt, jei žmonės suvoktų šios problemos mastą, netgi epidemiškumą, jie suprastų, koks visapusiškai problematiškas yra pasirinkimas dėti Lavrinovičius ant reklamos stendų. Seksualinio smurto aukos ne tik kad patiria fizinę prievartą, pasikeičia jų smegenys. Jos patiria potrauminio streso sindromą, kuris trukdo normaliai gyventi, dirbti, kurti mylinčius ir pasitikėjimu grįstus santykius. Yra suduodamas pamatinis smūgis pačiai žmogaus esmei, jo ryšiui su pasauliu, tam, kaip į tą pasaulį žiūrima.

Patyrusioms seksualinę prievartą moterims labai sunku kalbėti apie tai, kas joms nutiko, nes visuomenė jomis netiki. Todėl jos užtyla ir tai tik dar labiau gilina kentėjimo ir vienišumo jausmą su tragiškomis pasekmėmis. Baisu ir pagalvoti, kaip jaučiasi mergina, kuriai vėl iš naujo reikia išgyventi visą siaubą, dabar kai socialiniai tinklai ir žiniasklaida iš naujo varsto prievartos istoriją. Tai yra kaip trauminės patirties išgyvenimas iš naujo, nes dėl smegenų pokyčių trauma gali būti išgyvenama kaip dabarties akimirka. Noriu pasakyti, kad moksliniai smegenų tyrimai rodo, jog traumą patyręs žmogus ją vėl ir vėl išgyvena esamuoju laiku, lyg tai vyktų šią akimirką, kuomet atsiminimai apie ją yra patrigerinami. Tai yra siaubingas užburtas ratas, iš kurio galima išlipti tik su nuovokiu gydimu ir su bendruomenės palaikymu. Lietuvoje nėra nei pirmo, nei antro.

– Daug kalbama apie tai, kad seksualinį ar kitokį smurtą patiriančios moterys neretai yra kaltinamos pačios, neva „pačios prisiprašė“. Be to, ir nukentėjusios nevengia prisiimti kaltės, jaučia gėdą. Kadangi turite patirties bendraujant su įvairaus amžiaus moterimis, drąsiai kalbate apie visuomenėje vyraujančias stigmas, psichoterapiją, gal ir šioje vietoje turite savų pamąstymų, kodėl mes, moterys, neretai engiame save, net jei kartais esame situacijos aukomis? Ir kodėl visuomenėje apie tai kalbėti yra vis dar nepatogu?

– Esu skaičiusi apie Holokausto aukų ir jų skriaudėjų tyrimą, darytą po Antrojo pasaulinio karo. Galbūt nesidomintiems aukų psichologija pasirodys šokiruojantis atradimas, jog aukos jautėsi kaltos dėl to, ką jiems darė skriaudėjai. O pastarieji net ir pasikeitusiomis aplinkybėmis nejautė atgailos, rasdavo sau pateisinimų ir racionalizacijų, kodėl įvyko vienaip ar kitaip. Nemažai domiuosi neuromokslais, įvairiais smegenų tyrimais, epigenetika. Galiu tik pasikartoti – patirtas siaubas pakeičia aukų smegenis! Tai ne šiaip sau fizinė ir moralinė trauma, tai gali būti ir dažnai būna esminis asmenybinis pokytis. Traumuotam žmogui trauma nėra įvykusi praeityje, ji yra dabartis. Visas siaubas ir skausmas yra išgyvenami lyg vyktų šią akimirką.

Žmonės taip mažai supranta apie šiuos dalykus, o kartu taip mažai yra atjautos, empatijos, pasitikėjimo moterimis apskritai. Gyvename visuomenėse, kuriose vis dar netikima moterimis. Vyrai – ypač aukšti, gražūs ir vidutinio amžiaus – gauna pasitikėjimą avansu, dažnai net už nieką. Bėda ir tame, kad pačios moterys nepasitiki ir netiki kitomis moterimis. Tai gali lemti ilgi metai gyvenimo priklausomybėje nuo vyrų, kur nuolankumas padėjo išlikti. Pasipriešinimas ir laisva valia dažnai reikšdavo mirtį, seksualinį smurtą, išniekinimą.

– Ką galime padaryti, kad į tokias situacijas dauguma imtų reaguoti rimtai, sveiku protu? Dalis žmonių išskiria, kad apie tokius dalykus kaip seksualumas, prievarta, lytiškumas yra svarbu kalbėti garsiai ir nuo mažų dienų, ar sutinkate?

– Nieko naujo nepasakysiu – reikia sisteminių pokyčių, lytinio švietimo, ratifikuoti Stambulo konvenciją, netoleruoti jokių smurto apraiškų. Jei moteris atvyksta į policiją pranešti apie seksualinį nusikaltimą, turėtume jai paskirti ir ilgalaikę psichologo pagalbą. Bet tam turėtume kaip visuomenė pradėti rimtai žiūrėti į seksualinį smurtą prieš moteris. Suvokti, kokias siaubingas pasekmes jis turi. Turėtume drąsiau kalbėti ir apie seksualumą bei seksą apskritai, mažinti stigmas ir tabu.

Viena pelningiausių industrijų yra pornografijos verslas, bet mes vis dar bijome kalbėtis apie šiuos pamatinius žmogaus instinktus ir poreikius. Galvoju, jei moterys išmoktų mėgautis savo seksualumu, jo nebijotų, galbūt ir kitų moterų nežemintų ir nekeiktų, kad toji kažkur drįso eiti ar vilkėti ne sijoną iki kulkšnių. Manau, kad kuo labiau savyje neigiame seksualinius poreikius, tuo stipriau nekenčiame tų, kurie nori mėgautis seksualumu. Todėl turime kalbėtis apie seksualumą ir seksą apskritai, kad galėtume suvokti sveikas jo ribas. Dabar nešnekame iš viso, demonizuojame ir deginame raganas, kurios drįso išgerti kokteilį, flirtuoti, vilkėti kažką provokuojančio. Vis prisimenu to mento – atleiskit, bet negaliu jo vadinti policijos pareigūnu – komentarą instagrame, kad merginai, kurią išprievartavo, reikėjo mažiau „lakti ir raitytis“. Va, kaip mes kaltę permetam aukoms.

– Gal savo praktikoje esate sutikusi tą išgyvenusių, dėl to palūžusių moterų? Ką jos pasakoja? Gal praeities košmarai nėra lengvai įveikiami? Tikiu, dažnai prireikia ir specialistų pagalbos.

– Visiems rekomenduoju pažiūrėti mano su komanda kurtą socialinį projektą #Mūsųdaug. Išgirsite tikrus seksualinio smurto aukų balsus. Bus kraupu, nes tai dažnu atveju yra artimiausios aplinkos vyrų padarytos skriaudos. Oficiali statistika tai patvirtina. Per gyvenimą esu sutikusi moterų, kurias yra išprievartavę. Ne vieną. O kiek dar nepasisako, palaidoja tokias patirtis tamsiausiose savo pasąmonės užkaboriuose. Jau sakiau, kad tai yra epidemiška problema. Tylėjimas tik didina problemą ir įgalina skriaudėjus jaustis nebaudžiamiems.

– Atleidimas dažnai įvardijamas kaip didi dorybė. Kaip manote, ar apskritai įmanoma atleisti žmogui, kuris panaudojo seksualinę prievartą prieš kitą? Juk prisiminimai aukai niekur nedingsta net ir po daugelio metų, neretai tai tampa traumuojančia patirtimi visam gyvenimui. O gal atleisti nebūtina? Gal įmanoma kitaip išmokti su tuo bagažu judėti toliau per gyvenimą?

– Aš neturiu tokios patirties, todėl nežinau atsakymo į šį klausimą. Bet atleidimas yra kažkokia paskutinė stadija. Prieš ją turi būti įvykdytas teisingumas, skriaudėjas turi atgailauti, atlikti bausmę. Seksualinio smurto aukai rekomenduoti tiesiog atleisti savo prievartautojui yra neįtikėtinai žiauru. Atleidimas turi ateiti kaip natūrali gijimo ir sveikimo proceso dalis. Prisiminkime Jurbarko atvejį – suluošinta mergina, bandymas išprievartauti. Jai buvo sulaužytas žandikaulis, išmuštas dantis, dar keli išjudinti iš savo vietų. Kaltininkas gavo lygtinę laisvės atėmimo bausmę, kas, mano galva, yra spjūvis tai merginai ir visoms seksualinio smurto aukoms į veidą. Nemanau, kad kalėjimas pataiso žmones. Tikrai ne, dažnai atvirkščiai. Tačiau akivaizdu, jog mes kaip visuomenė nežiūrime rimtai į tokias skriaudas patyrusias moteris, o skriaudėjus esame linkę pateisinti ir net išteisinti.

– Gal tai pernelyg atviras klausimas, bet ar kažką tokio esate patyrusi pati? Nebūtinai konkrečiai „seksualinę prievartą“, bet gal bandymus eiti link to: nemalonias replikas dėl savo išvaizdos, nepageidaujamus prisilietimus? Ką tai reiškia jūsų gyvenime?

– Aišku, kad esu. Nuo nepageidaujamų žvilgsnių, pagraibymo viešajame transporte iki seksualinio priekabiavimo darbe. Moterys labai anksti susiduria su įvairiomis seksualinėmis grėsmėmis. Juk kai jaunas vaikinas eina į vakarėlį, tėvai tikrai neįspėja jo, kad saugotųsi išprievartavimo. Tamsioje gatvėje pamatę iš paskos einančią merginą, vyrai neišsigąsta ir nepradeda spausti rankose raktų ryšulio arba bėgti. Moterys išmoksta nuolat sverti savo veiksmus, tikrinti grėsmes, neleisti sau pernelyg atsipalaiduoti. Dažnai to atsipalaidavimo kaina gali būti labai didelė ir skausminga.

– Moterys ir dabar įvardijamos kaip silpnoji, dailioji lytis. Kaip manote, ar tikrai tokios rimtos problemos kyla vien dėl to, kad moterys yra fiziškai silpnesnės? Gal už to slypi visai kas kita? Pavyzdžiui, giliai įsišaknijusi istorija, kai ilgą laiką moterys apskritai buvo priskiriamos žemesnei kategorijai: karo metu masiškai prievartaujamos, neturėjo teisės balsuoti ir daugelyje kitų sričių buvo tarsi neįgalios lygiavertiškai egzistuoti.

– Yra ne viena teorija, kodėl vyrai prievartauja moteris. Tai ir savos galios išraiška, ir seksualinė desperacija. Vyrui, kuris yra žiaurus arba jaučiasi „entitled“ (moteris privalo jam duoti sekso), tai gali būti savo galios parodymas. Yra vienas labai įdomus serialas „Mindhunter“, kuriame tyrinėjami psichopatų – serijinių žudikų motyvai ir kartu kuriama jų nusikaltimų klasifikacija. Dažnai iškylantis pasikartojimas žudikų psichologiniuose portretuose yra ankstyvos vaikystės patirtys, neretai irgi labai žiaurios. Žinoma, yra tiesiog ir baisių manipuliatorių, jaučiančių malonumą, kai priverčia kitus kentėti. Bet tikrai yra ir tokių atvejų, kur serijiniai žudikai ar prievartautojai yra sukuriami aplinkybių, nors tokiais galėjo ir netapti. Mikrobiologijos profesorius Billas Sullivanas savo knygoje „Susipažinkite – tai jūs“ sako, kad nusikalstamumą gali paskatinti net tokie dalykai kaip apsinuodijimas sunkiaisiais metalais, kuris pakeičia genų raišką. Smegenis formuoja genai, ankstyvosios vaikystės patirtys, mityba, skurdas, populiarioji kultūra. Holivudas, kompiuterinių žaidimų industrija mirgėte mirga istorijomis, kuriose prievartaujamos, skriaudžiamos, niekinamos moterys. Manau, kad tai irgi daro didelę įtaką.

– Ilgą laiką jūsų fotografijos darbuose dažniausiai buvo pastebimos moterys, bet neseniai ėmėte įamžinti ir vyrus. Kodėl kurį laiką savo objektyve jų tarsi vengėte? Gal įamžinusi vyrus, su jais pabendravusi supratote ką nors reikšmingo, pavyzdžiui, kad dalis jų – taip pat jautrios būtybės, išgyvenančios dėl tų pačių dalykų, kaip ir moterys?

– Tikrai užtruko, kol pradėjau fotografuoti vyrus. Tiesiog supratau, kad noriu ir vyrams padėti išsilaisvinti iš „tikro vyro“ stereotipų, kurie yra žalingi ne tik jiems, bet visiems aplinkui – moterims, vaikams. Noriu rodyti jautresnę, švelnesnę vyriškumo pusę ir ja didžiuotis, džiaugtis tokiais pavyzdžiais. Noriu, kad vyrų psichologinė sveikata gerėtų, nes jie dažnai irgi yra maskulinistinės kultūros aukos. Jiems rodoma, kad būti agresyviu, turinčių galią kitų sąskaita, prabangos ir statuso ženklus reiškia pripažinimą visuomenėje. Pavyzdžiui, didžioji dalis skambinančių į „Jaunimo liniją“ yra 40-50 metų vyrai. Turbūt nieko keisto, juk vyrų nusižudo penkis kartus daugiau negu moterų. Keista tik tai, kodėl mes kaip visuomenė į tai nežiūrime pakankamai rimtai? Kodėl vyrų krizių centrai yra tokios prastos būklės ir neturi normalaus finansavimo?

– Jūsų darbuose galima pastebėti fotografijų, kuriose modeliai pozuoja nuogi. Kuo jus, kaip menininkę, traukia tokia kryptis? Kas joje jus žavi? Gal tai būdas šiek tiek išlaisvinti žmonėse esantį seksualumą, tikrumą, atvirumą? Gal tokia patirtis pozuojantiems klientams veikia tarsi terapija, kai jie gali labiau pamilti savo kūną, priimti save, nebesigėdyti nuogumo, „netobulų“ kūno linkių?

– Savo fotografijoje aš būtent ir siekiu sutaikyti žmones su savo kūnu, jį priimti, išlaisvinti savo seksualumą saugioje aplinkoje, pasijusti gyviems, žaismingiems, laimingiems. Tai yra labai terapiška patirtis, tad mano fotosesijos tikrai nėra apie gražias nuotraukas. Gražios nuotraukos yra antraeilis dalykas. Visų pirma – tai išsilaisvinimo meditacija, baimių paleidimo technika, savęs priėmimas. Fotosesijos tikrai tampa kaip vidinio virsmo atskaitos taškas, padeda pasijusti drąsiau ir gyvenime, pripildo ryžto siekti savo svajonių. Sakau tai iš daugybės tokių patirčių. Nuo vasaros pradžios nuogus žmones fotografuoju beveik kasdien, todėl susidūriau su daugybe žmonių ir jų istorijų.

– Socialinėje erdvėje užsiminėte ir apie kitą tokių fotosesijų pusę: „Šią vasarą iš arti pamačiau, kaip stipriai moterys dar nemyli savo kūnų. <...> Supratau, kad moterys nesijaučia gražios, bijo būti seksualios, nori išlaisvinti seksualumą, nori pamilti savo kūną“. Kaip manote, kodėl net brandžioms moterims meilę sau pasiekti vis dar sudėtinga? Ir kodėl tos, kurios garsiau kalba apie meilę sau, seksualumą ir to naudą, neretai būna tildomos, gėdinamos? Gal tai labai artima klausimams, kurie nuskambėjo mūsų pokalbyje jau ankščiau?

– Taip, viskas be galo susiję su požiūriu į moters seksualumą apskritai. Vyrams leidžiama daug daugiau, dažnai girdime neteisingas, moksliškai nepagrįstas klišes, kad vyrams reikia išsilakstyti, jiems reikia daug daugiau sekso nei moterims ir pan. Tokiu būdu vyrų seksualiniams ieškojimams (heteronormatyvumo rėmuose) duodama daug daugiau erdvės ir laisvės. Moterys greit išmoksta, kad savo aktyvų seksualinį gyvenimą reikia slėpti, nes tai užtraukia pasmerkimą. Mes neleidžiam moterims patirti malonumo. Tai matoma ir atotrūkyje tarp vyrų ir moterų orgazmų.

– Norėtųsi kiek pakeisti pesimistinę gaidą ir pasidžiaugti, kad bėgant laikui situacija gerėja, net jei judama po truputį. Kas jus džiugina, kalbant apie bendrą moterų padėtį visuomenėje?

– Mane asmeniškai labai džiugina visos tos moterys – iš įvairiausių profesinių sričių – ateinančios pas mane fotografuotis. Taip pat, vis daugiau ateina vyresnio amžiaus moterų. Matau, jog žymios nuomonės formuotojos kalba apie moterų bendrystę, seserystę, vyksta įvairūs seserystės ratai, kur moterys išmoksta justi vienybę, padėti vienos kitoms, suprasti. Bet aišku, čia aš kalbu apie nedidelę Lietuvos dalį, kuri pagrinde gyvena miestuose. Plačiau pasižiūrėjus, nematau struktūrinių, ilgalaikių pokyčių. Pagal lyčių lygybės indeksus Lietuva netgi krenta, o ne kyla įvairiuose rodikliuose.

Lyčių lygybės ekspertas: visuomenė turi teisę į moralinę atmintį

Neseniai kalbintas lyčių lygybės ekspertas Donatas Paulauskas su Delfi aptarė plačiai nuskambėjusį skandalą, liečiantį „Telia“, Didžiulius, Lavrinovičius ir smurtą patyrusias moteris. Pašnekovas teigė, kad kai šnekame, kieno atsakomybė didžiausia dėl kilusio ažiotažo, visų pirma, turėtų būti akcentuojamas įmonės pasirinkimas.

„Gaila, kad žmonės, bent ką galima pastebėti socialiniuose tinkluose, puola komentuoti, kad tai yra Lavrinovičių puolimas. Bet tai iš esmės yra nepasitenkinimas dviejų garsių žmonių, kurie sukritikavo įmonės pasirinkimą, ne pačius asmenis, bet būtent tą sprendimą. Aš manau, kad jie turi visišką teisę tai padaryti ir nutraukti kažkokias paslaugas, jeigu įmonė jiems neatrodo socialiai atsakinga“, – tikino jis.

Donatas Paulauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Ekspertas sakė, kad šia tema yra labai lengva manipuliuoti ir lengviausia bandyti apsiginti aiškinant, kad broliai Lavrinovičiai nusipelnė ramiai gyventi, nes jau atliko bausmę ir nederėtų lyginti su paprastais kaliniais, kurie išeina iš įkalinimo įstaigų.

„Bet supraskite, viena yra būtent asmens integracija į darbo rinką, kai pripažįstame, kad jie turi visas teises tai daryti ir tęsti savo darbus, kam šie žmonės turi talentą. Kitas dalykas – ką mes, kaip visuomenė, laikome žvaigždėmis. Čia jau yra kita kalba, nes žmogus, mano supratimu, kuris rodosi visuomenėje, pristatomas kaip teigiamas pavyzdys, turi turėti ir gerą reputaciją“, – sakė jis.

D. Paulausko teigimu, toks asmuo neturėtų turėti kažkokių dėmių savo biografijoje ir taip iškyla etinis klausimas, ką Lietuvos visuomenė laiko žvaigždėmis.

„Ne tik šis atvejis yra problemiškas. Matome daugybę žvaigždžių, atlikėjų, menininkų, kurie nepaisant to, kad turi tikrai prastą reputaciją, vis dėlto yra laikomi žvaigždėmis“.

Paklaustas, ar gerai ir toliau eskaluoti šią temą aukos atžvilgiu, D. Paulauskas aiškina, kad tai tėra bandymas nutildyti tuos, kurie prisimena.

„Man atrodo visuomenę turi teisę priminti šį nusikaltimą, kadangi broliai Lavrinovičiai yra vieši žmonės. Mes, kaip visuomenė, tikrai turime teisę į tą moralinę atmintį. Pasižiūrėkite, kai tik vėl iškilo šis klausimas, pasipylė komentarai, kad reikia pamiršti, nereikia kelti bylos, kuriai 20 metų. Žodžiu, reikia viską užrakinti spynele ir nebejudinti šios temos. Taigi, mums nuolat kartojama, kad turime tai pamiršti, bet man atrodo, kad mes privalome atsiminti, ypač tokiais atvejais, kai žmonės yra keliami ant pjedestalo ir mums pristatomi kaip sektini pavyzdžiai. Manau, mes turime teises suabejoti“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak lyčių lygybės eksperto, privertimu tylėti esą norima apsaugoti Lavrinovičių auką, tačiau ar tikrai bus apsaugotos kitos aukos, jeigu apie šiuos atvejus nustosime šnekėti.

„Manau, rezultatas bus priešingas, nes mes sukursime nešnekėjimo atmosferą ir tabu klausimą, kuriuo negalima diskutuoti vardan visų ramybės. Tokiu atveju susidursime su tomis pačiomis problemomis, kai žmonės nekalba, nesikreipia, bijo ir nenori kelti į viešumą, kai patiria seksualinį smurtą. Taip ir susiformuoja nebylumo atmosfera“, – mano ekspertas.

D. Paulauskas taip pat pasidalino smurto statistika Lietuvoje, kurioje matoma, kiek žmonių nukentėjo Lietuvoje nuo įvairaus smurto, įskaitant seksualinę prievartą. Ji jam atrodo absurdiška, kadangi matyti, kad skaičiai yra labai maži.

„Tai yra nerealistiški skaičiai, vadinasi, žmonės dažnu atveju dėl to nesikreipia. Net ir fizinio smurto skaičiai yra nurodomi labai maži, bijoma aukos stigmos, o seksualinė prievarta yra dar jautresnė tema“, – teigė jis.

Daugiau apie ekspertų nuomones, pasisakiusius šia tema galite skaityti paspaudę čia.

*Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. 865500775, el. paštu kmd.asoc@gmail.com (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)*
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
RegionasSpecializuotos pagalbos cendivasTelefonai, el.paštas
Pagalba teikiama visoje Lietuvoje ir užsienyjeKovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras+370 679 61617
www.anti-trafficking.lt
Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų)Asociacija Vilniaus moterų namai8 5 2616380
vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r.Asociacija Moterų informacijos cendivas8 650 95216
spc@lygus.lt
Kauno m.Asociacija Kauno apskrities moterų krizių cendivas8 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r., Prienų r., BirštonoAsociacija Kauno moterų draugija8 37 262773,
8 603 89833
kmd.asoc@gmail.com
Klaipėdos m., Neringos, Palangos m.Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos cendivas8 46 350099,
8 618 01464
kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r.Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo cendivas8 445 78024,
8 605 82331
kmimc@kretvb.lt
Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r.Asociacija Moterų veiklos inovacijų cendivas8 41 520239,
8 652 24232
mvic@splius.lt
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r.Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius8 685 65540
paramosnamai@gmail.com
Kalvarijos, Marijampolės r.Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos cendivas8 343 59525,
8 633 55007
spc.mar@gmail.com
Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, JurbarkoAsociacija Marijampolės apskrities moterų namai8 617 23130
Moteru.namai@gmail.com
Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., DruskininkųAsociacija Alytaus miesto moterų krizių cendivas8 611 54342
ammkc@aktv.lt
Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybėsVšĮ Moters pagalba moteriai8 618 40044
info@moters-pagalba.lt
Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r.Viešoji įstaiga Telšių krizių cendivas8 68 229459
kriziucendivas@gmail.com
Visagino m., Ignalinos r., ZarasųAsociacija Visagino šeimos krizių cendivas8 686 60657
viltisvskc@gmail.com
Utenos r., Molėtų r., Anykščių r.Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos cendivas8 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., PagėgiųTauragės moters užimtumo ir informacijos cendivas8 446 61565
taurage@moterscendivas.w3.lt
Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (865052858)
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Emocinės paramos tarnybaTelefono numerisEl. adresasDarbo laikas
„Pagalbos moterims linija“8 800 66366pagalba@moteriai.ltkasdien visą parą
„Vilties linija“116 123vilties.linija@gmail.comkasdien visą parą
„Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba)8 800 77277II-VI 16:00-20:00
SPC kontaktai:
Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes
SavivaldybėOrganizacijos pavadinimasTel. Nr.El. pašto adresas
Akmenės r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Alytaus m.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Alytaus r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Anykščių r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
BirštonoMoterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija8 603 89833mota.mums@gmail.com
Biržų r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
DruskininkųAlytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
ElektrėnųMoterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ignalinos r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Jonavos r.Moters pagalba moteriai8 618 40044vinfo@moters-pagalba.lt
Joniškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Jurbarko r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kaišiadorių r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
KalvarijosMarijampolės apskrities moters veikos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kauno m.Kauno apskrities moterų krizių centras8 679 31930kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Kazlų RūdosMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kelmės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kėdainių r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Klaipėdos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kretingos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kupiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Lazdijų r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
MarijampolėsMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Mažeikių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Molėtų r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Neringos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
PagėgiųKoordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Pakruojo r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Palangos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Panevėžio m.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Panevėžio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Pasvalio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Plungės r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Prienų r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Radviliškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Raseinių r.Raseinių krizių centras8 657 87475info@kriziucentras.eu
RietavoTelšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Rokiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Skuodo r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Šakių r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Šalčininkų r.Moterų informacijos centras8 650 95216 8 5 2629003spc@lygus.lt
Šiaulių m.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šiaulių r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šilalės r.Koordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Šilutės r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Širvintų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Švenčionių r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Tauragės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Telšių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Trakų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ukmergės r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Utenos r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Varėnos r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Vilkaviškio r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos)Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras8 5 2616380vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Visagino r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Zarasų r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
RegionasSpecializuotos pagalbos cendivasTelefonai, el.paštas
Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų)Asociacija Vilniaus moterų namai8 5 2616380
vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r.Asociacija Moterų informacijos cendivas8 650 95216
spc@lygus.lt
Vilniaus m.Vyrų krizių ir informacijos centras8 662 26770
info@vyrukrizes.lt
Kauno m.Asociacija Kauno apskrities moterų krizių cendivas8 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno m.Kauno apskrities vyrų krizių centras8 636 81621
info@vyrukrc.lt
Kauno r., Prienų r., BirštonoAsociacija Kauno moterų draugija8 37 262773,
8 603 89833
kmd.asoc@gmail.com
Klaipėdos m., Neringos, Palangos m.Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos cendivas8 46 350099,
8 618 01464
kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r.Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo cendivas8 445 78024,
8 605 82331
kmimc@kretvb.lt
Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r.Asociacija Moterų veiklos inovacijų cendivas8 41 520239,
8 652 24232
mvic@splius.lt
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r.Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius8 685 65540
paramosnamai@gmail.com
Kalvarijos, Marijampolės r.Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos cendivas8 343 59525,
8 633 55007
spc.mar@gmail.com
Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, JurbarkoAsociacija Marijampolės apskrities moterų namai8 617 23130
Moteru.namai@gmail.com
Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., DruskininkųAsociacija Alytaus miesto moterų krizių cendivas8 611 54342
ammkc@aktv.lt
Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybėsVšĮ Moters pagalba moteriai8 618 40044
info@moters-pagalba.lt
Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r.Viešoji įstaiga Telšių krizių cendivas8 68 229459
kriziucendivas@gmail.com
Visagino m., Ignalinos r., ZarasųAsociacija Visagino šeimos krizių cendivas8 686 60657
viltisvskc@gmail.com
Utenos r., Molėtų r., Anykščių r.Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos cendivas8 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Utenos r.Utenos apskrities vyrų krizių centras8 622 62891
utenosvyruvkc@gmail.com
Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., PagėgiųTauragės moters užimtumo ir informacijos cendivas8 446 61565
taurage@moterscendivas.w3.lt
Marijampolės r.Marijampolės apskrities vyrų krizių centras8 633 55007
marvkc3@gmail.com
Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (865052858)