30 hektarų ploto žemę Radviliškio rajone, Baisiogaloje prižiūrinti Burnių šeima kasryt prabunda apie 6 val. ryto – veikti visada yra ką. „Ūkyje dirba visi šeimos nariai. Ypač aktyviai prisijungė sūnus, kuris neseniai pabaigė žemės ūkio akademiją. Jis labai noriai tuo domisi, valdo techniką, vadovauja. Na, o žmona, kaip ir priklauso, tvarko finansus“, – Delfi pasakojo V. Burnys.
Valdas šiemet ypač džiaugiasi užderėjusiu derliumi. Ši vasara, anot jo, buvo puiki – nei per daug drėgmės, nei per daug karščio. O labiausiai užderėjo česnakai ir svogūnai, kuriuos Burniai šiuo metu apdoroja ir pardavinėja.
„Vasarą ūkyje buvo tiek darbo, kad ir atsikvėpti nebūdavo kada. Kadangi auginame įvairų daržovių asortimentą, baigus tvarkyti vieną lauką, leki apžiūrėti antro, pabaigi antrą ir jau, žiūrėk, trečias reikalauja dėmesio. Gal kai prasidės žiema, galbūt bus galima atsipūsti, kokį kompiuterinį žaidimą sužaisti ar, jeigu bus sniego, ir pačiuožinėti slidėmis. Jeigu tik yra laiko, ir vasarą čia yra ką veikti: šalia yra vandens telkinys, kuriame galima žvejoti, smagu ir pasivažinėti mašina po laukus arba užsikurti motociklą“, – pasakoja žinomas vyras.
Kadangi Valdo žmona Aušra dirba su tarptautine įmone, kurios viena iš sričių yra verslo su Ispanija plėtojimas, ji didžiąją laiko dalį anksčiau praleisdavo svetur. Turistų pamėgtoje šalyje žmoną dažnai lankydavo ir Valdas. Vis dėlto dėl pandemijos sugriežtėjus skrydžių sąlygoms, pora nusprendė apsigyventi savo namuose Lietuvoje.
„Dabar ji, kaip ir daugelis, dirba iš namų. Galima sakyti, kad karantinas mus dar labiau suartino, nors mes visada stengdavomės kartu praleisti kuo daugiau laiko. Aišku, kai vyksta kažkokie darbai, neišvengiamai turime būti skirtingose vietose. Bet gal taip irgi gerai – labiau vienas kito pasiilgstame“, – šypsosi pašnekovas.
Paklaustas, ar gyvenimas mažame miestelyje nekiša kojos romantinei gyvenimo pusei, Valdas ne tik pasidžiaugia susikurta aplinka, bet ir prasitaria kartas nuo karto grįžtantis į miestą, tačiau čia jau kurį laiką atsisakantis restoranų – tam yra svarbi priežastis.
„Restoranuose apsilankome labai retai, nes šiek tiek erzina kaukių dėvėjimas. Prieš valgydamas – dėvėk, po valgio – vėl užsidėk. Diskomfortas. Be to, mano žmona dabar labai daug gamina. Ir iš cukinijų, ir iš česnakų. Visokius padažus daro, uogienes verda. Kepa daug pyragų, bandelių. Aišku, ir anksčiau gamindavo, bet dabar – ypač. Atrado naują pašaukimą. Rizikuoju šiek tiek sustambėti, bet žiemai keletas kilogramų nepakenks.
Be to, kasdien vis tiek ant sofos nesėdime. Būtina apeiti visus laukus, o atstumai – tikrai nemaži. Reikia ir su technika važinėti, ir laipioti, ir šokinėti iš priekabų į priekabas. Visada esi judesyje, tad fizinis aktyvumas čia pakankamai didelis. Būna, baigiasi darbo diena ir jauti, kad kojos pakirstos, skauda raumenukus. Bet atsikeli ryte ir vėl gerai“, – pozityviai kalba pašnekovas.
Didžiulę dalį darbų atlieka ir V. Burnio sūnus Rokas. Norėdamas apsispręsti, kokios specialybės nori labiausiai, iš pradžių jis išbandė jėgas kariuomenėje. Pabaigęs tarnybą jau, anot tėčio, tvirtai žinojo, kad užsiims ūkininkavimu.
„Jis dabar save sieja tik su ūkio darbais, naujomis žemės ūkio perspektyvomis. Prieš kariuomenę dar turėjo minčių vykti į užsienį, bet galop pasirinko Lietuvą. Jam patinka technika, gamta. Be to, jeigu užsimano, nuo mūsų iki Vilniaus – pusantros valandos kelio. Jeigu nori – nulekia, susitinka su draugais. Jis tikrai nesijaučia užspaustas kaime. Jam labai tinka toks gyvenimo būdas, o mums belieka tik džiaugtis“, – patikino pašnekovas.
Valdo kasdienybėje – taip pat ne tik ūkis. „Išjunk šviesą“ vis dar aktyviai koncertuoja, o visai neseniai pristatė karantino laikotarpiu gimusią dainą „Drugelis“.
Be to, Valdas su visa grupe nusifilmavo filme „Pilis“, kurio premjeroje šią savaitę žada apsilankyti su muzikantais ir žmona.
Nors pavasaris finansiškai, kaip ir daugelį muzikos atlikėjų, nuskausmino, „Išjunk šviesą“ lyderis atsigriebė vasarą.
„Pavasarį buvo priplanuota daug koncertų, iš kurių tikėjomės užsidirbti, tačiau teko nusivilti. Bet, kai baigėsi karantinas, labai pasijautė, kad žmonės yra be galo pasiilgę judesio, švenčių ir renginių. Buvo įvairių pasirodymų. Kartais – ir savaitės viduryje, kai kažkas netikėtai suorganizuoja renginį ir mus pakviečia pagroti“, – pasakojo Valdas.
„Išjunk šviesą“, anot atlikėjo, šią vasarą labiausiai buvo laukiami Žemaitijos scenose.
„Koncertavome ir Mažeikių pusėje, ir prie Skuodo, ir prie Plungės, ir už Šiaulių, ir Panevėžyje. Nebuvo tų koncertų masiškai, tačiau, kiek įvyko, dauguma – Žemaitijoje“, – kalbėjo grupės lyderis.
Daugiau nei prieš tris dešimtmečius veiklą pradėję muzikantai kuklinasi ir koncertų organizatoriams didelių įnorių nepateikia. O ką jau kalbėti apie alkoholį, kuris grupei – jau seniai nebe brolis: vienas muzikantų negeria jau dvidešimt metų, kitas – penkiolika, o Valdas atsipalaiduoti sau leidžia tik per šventes.
„Mums svarbiausia, kad būtų vandens, o kažkokių rūkytų vištų ar prašmatnių gėrimų, juolab alkoholinių, tikrai nereikia. Kai buvome visiškai jauni, tikrai mėgdavome pašvęsti. Būdavo daug bemiegių, triukšmingų naktų. Atrodė, kad taip gyvenimas ir tęsis. Tačiau paskui pas žmogų galvoje kažkas įsijungia – pasikeičia pasaulėžiūra ir pradedame vertinti kitus dalykus. Aišku, ir sveikata ne geležinė“, – pripažįsta pašnekovas.
