Krikštynos įvyko Zlibinuose – L. Vaitkevičiaus būsimos žmonos Rūtos tėviškėje.

„Dalyvavo apie 20 žmonių, nes labai didelė šeima, – šyptelėjo dainininkas. – Buvo tik artimieji ir krikštatėviai, kuriais tapo mano sesuo Rūta ir geriausias draugas – Andžejus, grįžęs šventei net iš Airijos.“

Dainininkas neslepia, kad jis su mylimąja apie krikštynas pasikalbėdavo dar prieš gimstant jų vaikeliui.

„Krikštynas planavome jau prieš vaikui gimstant. Kažkaip atrodo, kad siela bus išties ramesnė. Nesame ypatingai propaguojantys bažnyčią, bet krikštas ir „Tėve mūsų“, manome, yra būtina tikinčiam žmogui. Tad Nojukas pats pasirinks, kiek jam tikėti, o mes nukreipiame, manome, tinkama linkme.

Mūsų šeimos legenda – mano baba, turėjo 15 brolių ir seserų, kurių 8 mirė iškart. Maras, badas ir kitos ligos, kurios tada kankindavo. O 9-ąjį vaiką pakrikštijo, po kurio visi buvo sveiki ir gyvi. Tai nežinau, ar čia probabė skatino taip krikštyti visus, ar čia sutapimas“, – šypteli pašnekovas.

Linas juokauja, kad jo ir Rūtos sūnaus krikštynos buvo „šventė be jokių „pribumbasų“.

„Kaip ir sakė kunigas, turėkite vaiką, žvakę ir krikštatėvius. Nojukas verkė, matyt, patiko būti velniuku“, – nusijuokė tėtis.

Po krikštynų poros vaikelis tapo Nojumi Gintautu Liudviku Vaitkevičiumi.

Šventės dieną šeima pasipuošė šviesiais, lininiais drabužiais. Dainininkas sako, kad jų šeimoje labai vertinami augalinės kilmės audiniai, be to, jųdviejų vardai tą taip pat simbolizuoja – Linas ir Rūta.

Rugpjūčio 18 d. vykusi šventė neapsiėjo be jautrių akimirkų.

„Sodinome medį, padėjo bočius, aš kasiau, visi žiūrėjo. Buvo gražu. Sentimentali aplinka, apėmė labai faina būsena“, – neslėpė pašnekovas.

Ypatingą dieną, kai susirinko visi artimieji, Linas neslepia pagalvojęs ir apie savo tėvus, kurie, deja, tądien su šeima būti negalėjo. Dainininkas gana neseniai prarado ir tėtį, ir mamą.

„Supratau tiek, kad nieko nepadarysi, reikia gyventi ir būti dėl savo vaiko, o ne dėl praeities, kurios nepakeisi. Kas iš to, jei verksi tokiomis dienomis? Aišku, skauda, aišku, tai nėra užmirštama ir jaučiu didelį trūkumą, bet reikia eiti toliau, kaip ir darome mes“, – Delfi pasakojo L. Vaitkevičius.