„Dažnai su vyru pakalbame, kad čia gyvenant nesijaučia jokio karantino. Mums tai didelė dovana. Tikrai pasisekė, kad gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, jog galime gyventi užmiestyje. Kadangi mūsų kaimukas nedidelis, tad ir gyventojų nedaug. Jeigu ką ir pamatai, tas atstumas tikrai didesnis negu du metrai“, – „Delfi“ sakė Rūta.
70 arų šeimos sklype šeima augina tris didelius šunis. Kaip pasakojo Rūta, mama buvo priglausta iš keturkojų prieglaudos, o tėtis buvo rastas miške, Kaune – neatsiliepus šeimininkams šeima jį apgyvendino savo namuose. Na, o jųdviejų dukra, pagrandukė jau taip pat nesiskundžia dydžiu, tad Rūtos vyras Marius namų teritoriją neseniai aptvėrė aukšta tvora.
„Norisi, kad jiems nebūtų pagundos išlėkti pasidairyti po apylinkes. Man neramu dėl to, kad jie gana dideli ir žmonės gali jų išsigąsti. Nors jie nieko blogo nedaro, bet vis tiek. Dabar kur kas ramiau, o ir tvora gražiai atrodo – džiaugiuosi“, – kalbėjo žinoma moteris.
Rūta, neseniai sulaukusi 45-erių, svarstydama apie palinkėjimus sau gimimo dienos proga, akcentuoja namų jaukumą.
„Jeigu turėčiau viską, ko noriu, tai koks čia tada tikslas gyvenime būtų... Aišku, visada kažko norisi. Dabar gal norėtųsi labiau tų elementarių buitinių dalykų. Turiu moteriškų svajonių, kaip turėtų atrodyti namai ir aplinka, kurioje gyvename. Norėtųsi gražesnio namo. Dėl to visada ir stengiamės“, – sakė Rūta.
Tarpusavio santykiais žinoma moteris taip pat gali tik pasidžiaugti – gimtadienio proga Mariaus įteiktą puokštę dėl jos dydžio teko merkti į didelį sriubos puodą.
„Mes ne taip jau seniai vedę, tad dažnai atrandame kažką naujo ir visada yra kuo pasidžiaugti. Jeigu būtume susituokę kokius dvidešimt metų, galbūt būtų sudėtingiau būti uždarytiems kartu nuo ryto iki vakaro. Kol kas nėra nei sudėtinga, nei lengviau – yra kaip yra ir mes tuo džiaugiamės“, – sakė žinoma žurnalistė.
Nors gali atrodyti, kad už ekrano dirbanti ir eteryje vis mažiau matoma moteris labai pasikeitė ir nėra ta vietoje nenustygstanti Rūta Lukoševičiūtė, kurią mes buvome pripratę matyti, moteris sako, kad jos sieloje rokenrolo vis dar netrūksta.
„Kad branda ateina, tai tikrai. Kartas nuo karto tikrai pasvarstau, ar verta važiuoti į kažkokį renginį ar laidą, į kurią esu kviečiama. Galvoju – jeigu važiuosiu, tai kur tuomet palikti vaiką? Reikia įdėti nemažai pastangų, norint kažkur nusigauti. Tačiau ramesnė aš tikrai nesu. Tiesiog labiau viską apgalvoju. Visada turiu galimybę rinktis – kažkam galiu pasakyti „taip“, o kažkam – „ne“.
Dukra vieną dieną prajuokino: „Mama, jau penkeri metai kaip tavo gyvenimas yra prasidėjęs“. Klausiu: „Kodėl?“. Ji man: „Nes Katažina dainuoja, kad gyvenimas prasideda tik nuo 40-ties. Na, gal ir tiesa“, – juokėsi Rūta.
