Kūrybiškumas, pasak dizainerio, visais atvejais ir bet kuriose srityse yra sveikintinas. Tačiau ne kiekvienam kūrėjui pavyksta pasiekti puikų rezultatą.

„Man dėl to, tiesą pasakius, visai nepikta. Mes gyvename laisvoje šalyje, tad kiekvienas žmogus gali daryti tai, kas jam patinka. Jei kažkas neprašytas ką nors sukuria, iš esmės tai jau yra gerai, – įsitikinęs žinomas dizaineris. – Vienam iš šimto pavyksta kokybiškai padaryti tai, ko jis siekia. Čia panašiai, kaip su muzikos kūrimu ar knygos rašymu. Ir visai nesvarbu, jei likusiems 99 nieko neišeina. Jei tu ant bet kokio daikto klijuoji savo vardą, reiškia, atsakai už tai, ar jis yra pakankamai geras. Jei taip – viskas tvarkoje. Bet jei jis yra netikęs – viskas blogai."

A. Pogrebnojus nuomonės formuotojų populiarumą vadina laikinu reiškiniu. Tačiau, drabužių dizainerio teigimu, noras užsidirbti jam yra suprantamas, tik tai daryti jis patartų atsakingai ir kruopščiai.

„Tokioje sferoje, jei nesi profesionalas, ilgai nepabūsi – atsiras kiti, populiaresni, įdomesni, kūrybiškesni. Influencerius seka vaikai ir jaunimas, ne tokio amžiaus žmonės, kaip aš. Tačiau jie išauga, atsiranda kiti dievukai. Kai pasieki piką, vėliau populiarumas tik sparčiai krenta žemyn, – sako Aleksandras ir priduria suprantantis, kad tai yra puikus būdas užsidirbti papildomai. – Aš tikrai suprantu tą jaunų žmonių norą. Pavyzdžiui, kaip močiutės prisiduria prie pensijos – jos mezga kojines, megztinius. Na, o tai, kad dauguma influencerių tų drabužių nekuria, o atsisiunčia rūbą ir ant jo uždeda printą – nėra kūrėjų problema. Tai žmonių, kurie perka, problema. Iš esmės, tiems influenceriams nėra svarbu, ką pardavinėti. Jei pirktų puodelius arba lėkštutes, jie juos ir pardavinėtų.“

Nuomonės formuotojų sekėjų amžius – dar vienas aspektas, į kurį dizaineris atkreipia dėmesį. A. Pogrebnojus teigia, kad jo metų žmogus dažniausiai vis tik nesusižavėtų populiaraus influencerio kūriniu.

„Pirmas dalykas – aš nemanau, kad tuos drabužius labai stipriai perka. Ką jos sako ir kaip yra iš tiesų – du skirtingi dalykai. Žmonės, o ypač šiek tiek vyresni, labai gerai atsirenka. Turėti drabužį, pavyzdžiui, iš Juozo, Sandros, Vidos Simanavičiūtės kolekcijos yra tam tikras prestižas, kokybės, gero skonio ženklas. Tačiau pasakęs, kad turi kažkokios influencerės maikutę, atrodysi truputį kvailas“, – pastebi dizaineris. – Patarčiau kritiškai pažvelgti į influencerių sekėjus. Dažniausiai tai – vaikai ir paaugliai. Tarp sekėjų nerandame nei Koršunovo, nei Sakalausko ar Valatkos. O jaunam žmogui, turinčiam 50 eurų, smagu juos išleisti tuo metu dievinamo žmogaus kūriniui. Ar man gaila jų išleistų pinigų? Man negaila nieko, ką žmogus daro savo noru, kad ir kokia nesąmonė tai būtų.“

Aleksandras Pogrebnojus tikina gerbiantis visus tuos, kurie užsiima kūrybine veikla ir teigia nei kiek nenorintis jų kritikuoti. Atvirkščiai, dizaineris mano, jog kūrėjo statusą užsitarnauti nėra ir neturi būti sudėtinga.

„Visada ateina laikas užleisti vietą jaunesniems, gražesniems, aktyvesniems. Tačiau aš visai nenoriu kovoti ar, tuo labiau, žeminti tų influencerių, kurie kuria drabužius. Kai kurie iš jų, o ypač užsienio rinkoje, tai daro tikrai kūrybiškai. Priimu tai kaip jauno žmogaus išraiškos formą, – sako Aleksandras. – O nuomonės formuotojai nėra visi vienodi – negalime visų nurašyti. Kas dėl drabužių kūrėjų statuso – juk močiutė, mezganti kojines taip pat yra kūrėja. Tik dažna močiutė su kompiuteriu nedraugauja. Jei visos jos naudotųsi kompiuteriais, gyventų puikiai.“

Drabužių dizaineris žinomiems influenceriams pataria būti išskirtiniams ir ieškoti naujų idėjų bei išraiškos formų – Aleksandras siūlo megzti kojines, išleisti nuomonės formuotojų kalendorių ar rasti kitų būdų papildomai užsidirbti.

„Manau, būtų žymiai seksualiau, jei Meschino megztų kojines ir jas pardavinėtų. Pavyzdžiui, galėtų įmegzti savo plauką – įsivaizduokite, kaip autentiška būtų ir kaip patiktų paranojiškai ją sekančiam žmogui, – šyptelis A. Pogrebnojus. – Arba to moterys, kurios yra jaunos ir gražios, galėtų prekiauti erotiniais kalendoriais. Kodėl to niekas nesugalvoja? Pas mane vaikystėje kambaryje kabėjo futbolininkų plakatai, pas kitus – aktorių, o čia kabėtų influenceriai. Juk tai – tik 21-ojo amžiaus išraiškos forma.“