Žinoma pavardė gali būti ir pliusas, ir minusas

Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po paviešinto skelbimo, Delfi susisiekė su sodybą pardavinėjančios nekilnojamo turto įmonės „Namudė“ vadovu Alvydu Boguševičiumi, kuris papasakojo apie šiuo objektu susidomėjusius žmones bei tai, kaip šioje srityje lietuviai vertina garsias ir daugeliui žinomas pavardes.

„Sodyba dar neparduota, bet susidomėjimo sulaukėme. Vieni skambino, kiti ir patys atvyko apsižiūrėti. Žinote, šiame segmente sprendimus žmonės kartais priima ir po pusės metų, ir po metų. Neretai būna, kad pirkėjai sako: „Pernai vasarą mačiau skelbimą, o šiemet nusipirkau“. Ir tai suprantama, kadangi praeina laiko, kol susidėlioja mintys – juk tai rimtas pirkinys“, – patikina pašnekovas.

„Tiesa, būna ir dar kitaip. Kol reikalas dar karštas, vieni pirkėjai neskuba, laukia, kol viskas praeis, o kai jau niekas nebemato, kai jau nuteka pirmieji vandenys ir ugnis su dūmais nueina, lieka tik anglies šiluma, tada ir tas pirkėjas ateina. Kai kurie tiesiog nemėgsta skubėti ir būti pirmais, apžiūrėjusiais objektą“, – pastebi jis.

Pasiteiravus, ar tai, kad žinia apie parduodamą V. Šerėno sodybą pasirodė ir spaudoje, padidino galimų pirkėjų susidomėjimą, NT specialistas patikino, jog į šį klausimą konkrečiai atsakyti sunku.

„Žinote, kai žmonės tuo domisi, natūralu, kad skelbimą pamato ir vienur, ir kitur. Išeina bendra energija, juk Lietuva maža, informacija sklinda greitai. Sako, kad ir skelbime pamatė, ir straipsnį skaitė. Mažas tas mūsų kaimas“, – šypteli A. Boguševičius.

Pašnekovas prisiminė, kad išėjus straipsniui vienas smalsuolis netrukus atvyko apžiūrėti sodybą gyvai. Tiesa, ar tai gali būti konkretus pirkėjas spėlioti dar anksti. Be to, visi susidomėjusieji įprastai vengdavo su a.a. V. Šerėnu susijusių asmeninių klausimų ir labiau koncentruodavosi į parduodamą objektą.

Patirties su žinomų žmonių nekilnojamo turto objektais bei jų pardavimu turintis pašnekovas neslėpė, kad garsi pavardė Lietuvoje ne visada reiškia pliusą – viskas priklauso nuo pirkėjo ir kaip jis pats priima šį faktą.

„Su didelėmis pavardėmis būna visaip. Esu pardavinėjęs vieną, kitą žinomo asmens turtą. Žinote, čia iš kurios medalio pusės pažiūrėsi.

Pavyzdžiui, Amerikoje nekilnojamas turtas, kuris priklausė žinomam žmogui, yra populiarus ir tai kainą gerokai išdidina. O Lietuvoje viskas truputį kitaip, tarsi jaučiame šešėlinį slėgimą, savivertės trūkumą, tarytum nusipirkus tu užsidėsi ir to žmogaus aurą. Ir nesvarbu, ar tai būtų garsus krepšininkas, ar dainininkas, ar aktorius. Sunku pasakyti, kaip žmogų veikia tos garsios pavardės.

Yra dar ir skandinaviškas mentalitetas, kai viskas tvarkoma be pavardės, be vardo, kur visi lieka vienodi, tame pačiame lygmenyje. Neretai toks požiūris kaip tyčia gerina situaciją. Tos pavardės kartais mus įpareigoja elgtis atitinkamai“, – pasakoja jis.

Pašnekovo teigimu, kartais sodybą ar kitą objektą kur kar geriau gali parduoti pats savininkas.

„Jeigu žmogus bijo tęstinio įsipareigojimo, jaučia, kad tai gali daryti įtaką, žmogus įprastai susilaiko nuo pirkimo. Beje, kai nekilnojamą turtą pardavinėja patys savininkai jie perduoda emocinį užtaisą, o kai tai daro agentai, brokeriai, jie to dažnai neištransliuoja. Kartais būna dar geriau, kai ypatingą vietą parduoda pats savininkas, kuris gali papasakoti kur kas įdomiau nei NT specialistas. Mes, žmonės, esame energetinės būtybės, mes vienas kitam perduodame kažkokius impulsus. Visa mūsų visuomenė yra kupina atitinkamos elgsenos, mados, stiliaus. Tai kartais mus gali paveikti ir teigiamai, ir neigiamai“, – pastebėjo A. Boguševičius.

Delfi turėjo galimybę pabendrauti ir konkrečiai su a.a. V. Šerėno sodyba dirbančiu NT vadybininku Antanu Laurinavičiumi, kuris patikino, kad kol kas praėjo per mažai laiko, jog būtų galima daryti kokias nors išvadas.

„Viskas kol kas procese, eigoje. Sodybos skelbimas vis dar galioja. Tiesa, konkrečių klientų daug nebus, nes tai yra išskirtinis ir brangus objektas. Tokiam turtui daug pirkėjų ir negali būti, tai normalu“, – patikino brokeris.

„Jau buvo, kas domėjosi sodyba, dar vieni planuoja atvažiuoti artimiausiomis dienomis ją apžiūrėti. Tai – ypatingas objektas su išskirtine aura. Kadangi jos savininkas buvo išskirtinis žmogus, tai ir sodyba išskirtinė. Viskas bus gerai, dar mažai laiko praėjo, todėl išgyventi tikrai nėra dėl ko“, – pridūrė jis.

Pašnekovas pajuokavo, kad paspartinti sodybų pardavimą gali ir vis minima antroji koronaviruso banga, dėl kurios, tikėtina, ir vėl būtų sugriežtinta tvarka – juk esant saviizoliacijoje laiką leisti apsuptam gamtos grožio ir gryno oro būtų kur kas smagiau.

Mylėta sodyba turi ne vieną privalumą

„Parduodama svajonių sodyba, Aukštaitijos deimantas, vienkiemis su trimis namais ir pirtimi Juodynėlio viensėdyje, Labanoro regioninio parko pušyne“, – taip iki šiol skelbime apibūdinama ilgus metus puoselėta ir tarsi antrais namais a.a. V. Šerėnui bei jo šeimai tapusi sodyba. Tikru gamtos lobiu vadinamą vietą kasmet aplankydavo ramybės ištroškę poilsiautojai, dabar ji ieško naujų šeimininkų.

Kaip nurodoma skelbime, etnografinio stiliaus sodyba, esanti Švenčionių rajone, Luknelės ir Juodynėlio upelių santakoje, yra įrengta su visais šiuolaikiniais patogumais.

Sodyboje yra trys gyvenamieji namai su erdviomis svetainėmis, židiniais, virtuvėmis, jaukiais miegamaisiais kambariais, tualetais su šildomomis grindimis, dušais.

Prie kiekvieno pastato yra terasa ir laužavietė su lauko baldais.

Pirmas ir antras gyvenamieji namai baigti rekonstruoti 2003 m. Bendras pirmo namo plotas – 154.29 kv. m., antro namo – 96.94 kv. m. Trečias namas baigtas rekonstruoti 2008 m. ir jo bendras plotas – 62.67 kv. m.

Stogai visų trijų namų dengti gontais (skiedromis). Ant dviejų namų stogų įrengtos saulės baterijos.

Skelbime taip pat nurodoma, kad sienos pastatytos seniausiu ir brangiausiu būdu – rankomis nužievintais rąstais. Kai kurių jų ilgis siekia net 14 metrų.

Sodybą ir jos teritoriją puošia kalvio rankų metalo dirbiniai: durų rankenos, vyriai, apkaustai, šviestuvai, dekoratyviniai elementai ir t.t.

Nekilnojamo turto objektas parduodamas su baldais ir buitine technika. Sodyboje yra belaidis internetas. Galima ne tik ilsėtis, bet ir rengti seminarus, konferencijas.

Taip pat yra ūkinis pastatas su poilsio patalpomis 2008 m. statybos (bendras plotas – 76.79 kv. m.), lauko virtuvė 2008 m. statybos (užstatymo plotas – 31 kv. m.) ir nauja pirtis su dengta terasa 2017 m. statybos (užstatymo plotas – 35 kv. m.) su lauko baseinu.

Dar yra šulinys, didelis šiltnamis, sodas ir daržas. Visa teritorija sutvarkyta ir prižiūrėta. Prie pastatų veda natūralaus skaldyto akmens takai. Įrengtas 15 ąžuolinių skulptūrų parkas ir krepšinio, futbolo, vaikų žaidimo aikštelės. Prie Siaurio ežero (apie 1 km) įrengtas naujas lieptas pasimaudyti ir pažvejoti.

Skelbiama, kad vieta įrengta pagal Aukštaitijos tradicijas ir yra skirta tiems, kurie nori praleisti laiką gamtoje, neatsisakant šiuolaikinių patogumų.

Pradinė sodybos pardavimo kaina – 295 000 eurų.

Pasak brokerio, tai – tikras gamtos perlas

Delfi dar liepą susisiekus su skelbime nurodytu kontaktu, pašnekovas neslėpė, kad parduodama sodyba – tikras gamtos perlas.

„Tai – sentimentali vieta, – patikino nekilnojamo turto agentūros vadovas. – Deimantinė sodyba, tikras perliukas. Architektūra – unikali, pasitelkta speciali technika, pavyzdžiui, namo sienos sudarytos iš viso ilgio rąstų. Tai tikra retenybė.“

„Šalia yra geras miškas, pušynas. Yra ežeras su privačiu lieptu. Beje, sodybų poreikis pastaruoju metu ženkliai šovė į viršų. <...> Jei norisi ramios vietos, paukščiukų čiulbėjimo – ši sodyba yra būtent tokia“, – pridūrė pašnekovas ir pasidalino savo kolegos, konkrečiai dirbančio su minima sodyba, kontaktu.

Tiesa, tuomet daugžodžiauti kitas nekilnojamo turto specialistas nebuvo linkęs, bet taip pat sutiko, kad gerbiamo V. Šerėno sodyba – stebuklinga vieta.

„Mačiau, kad Haroldas Mackevičius gražiai ir maloniai atsiliepė, jis taip pat pasidalijo šiuo skelbimu. Esu įsitikinęs, kad atsiras žmonių, kam tai bus aktualu, tik tokiam išskirtiniam daiktui reikia laiko“, – pastebėjo Alvydas.

Paminėtas H. Mackevičiaus įrašas:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (119)