Erica šioje stovykloje dalyvavo jau antrą kartą.

„Man tai rekomendavo mano vadybininkas. Sakė, kad man čia tikrai labai patiks. Ir išties buvo labai įdomu ir tikrai nesunku nuo visko atsijungti. Atsikeliame 6 val. ar 6 val. 30 min., einame pasivaikščioti, pasitikti kylančios saulės – labai gražu. Paskui mūsų laukia jogos sesijos. Iš viso per dieną jų – trys po pusantros valandos.

Beje, valgome irgi labai skaniai. Gyvename be jokių telefonų ir knygų. Čia tiesiog reikia būti su savimi ir savo mintimis. Tai tikrai nėra taip lengva, kaip gali atrodyti“, – laidoje „Delfi premjera“ sakė Erica.

Kalbėdama apie tai, kas po šios terapijos pasikeičia, Erika paminėjo, kad dingsta jaudulys.

„Aš eidama į interviu visada labai nervinuosi, – Sakė iš Airijos kilusi atlikėja. – Juk man daug lengviau dainuoti nei kalbėti. O dabar galvoju – na ir kas gali nutikti? Pasaulis nesugrius, jei suklysiu. Kai pirmadienį baigėsi laikas stovykloje ir mums buvo pasakyta, kad jau galime kalbėti, susimąsčiau apie tai, ką aš noriu pasakyti. Visi dar kurį laiką tylėjome, ramiai papusryčiavome. Mums buvo pasakyta, kad pirmą dieną laikytumėmės žodžių dietos. Man tai labai priimtina, nes aš visada mėgstu gerai pagalvoti prieš kalbėdama“.

Paklausta, kas stovykloje buvo sunkiausia, žinoma dainininkė sakė, kad ilgėdavosi vaikų.

„Šiaip man buvo lengva, tačiau aš vis galvojau apie vaikus. Daugiau nieko. Aišku, jeigu nutiktų kažkas rimto, mes, padedant organizatorei, galėtume susisiekti“, – pasakojo Erica.